Tristanas ir Izolda

Operos istorija

I veiksmas

Airijos princesė Izolda ir jos tarnaitė Brangenė yra Tristano laive, plukdomame į karaliaus Marko žemes Kornvalyje, kur Izolda bus ištekinta už karaliaus. Operą pradeda jaunas jūreivis, dainuojantis apie "laukinę airių mergelę". Izolda mano, kad jis dainuoja apie ją. Ji supyksta ir nori, kad jūra pakiltų ir nuskandintų laivą, pražudydama visus laive esančius žmones. Ypač ji pyksta ant riterio Tristano, kuris veža ją pas karalių. Ji prašo tarnaitės, kad ši iškviestų Tristaną, bet jis neateina, nes vairuoja laivą. Jo pakalikas Kurvenalas piktai kalba su Brangaene, primindamas jai, kad Tristanas nužudė ankstesnį Izoldos sužadėtinį Moroldą, o jo galvą išsiuntė į Airiją.

Brangenė grįžta pas Izoldą papasakoti jai apie tai, kas buvo pasakyta. Izolda liūdnai pasakoja, kad po Moroldo mirties pas ją atvedė vyrą, vardu Tantris, nes jis buvo sunkiai sužeistas, ir kad ji, pasitelkusi savo gydomąsias galias, jį pagydė. Tačiau paskui ji sužinojo, kad tikrasis jo vardas buvo Tristanas. Jis buvo didžiausias Airijos priešas ir būtent jis nužudė Moroldą. Izolda bandė jį nužudyti kardu, bet kai Tristanas pažvelgė jai į akis, jos širdis prisipildė meilės ir ji numetė kardą. Tristanui buvo leista grįžti į Kornvalį. Tačiau dabar atrodė, kad jis papasakojo savo dėdei karaliui Markui viską apie gražuolę Izoldą ir atvyko jos pasiimti, kad dėdė galėtų ją vesti. Brangenybė bando įtikinti Izoldą, kad Tristanas elgiasi garbingai, norėdamas padaryti ją Airijos karaliene, tačiau Izolda nesiklauso. Ji supyksta ir nori, kad jis išgertų eliksyro, kurį jos motina buvo numačiusi karaliui Markui ir Izoldai kaip meilės eliksyrą, tačiau Tristanui tai būtų mirtis.

Dabar pasirodo Kurvenalas ir sako, kad Tristanas vis dėlto sutiko pasimatyti su Izolda. Kai jis atvyksta, Izolda jam sako, kad dabar ji žino, jog jis buvo Tantris ir kad jis skolingas jai savo gyvybę. Tristanas sutinka išgerti eliksyro, kurį dabar paruošė Brangenė, nors žino, kad jis gali jį nužudyti. Kai jis geria, Izolda išplėšia iš jo likusią eliksyro dalį ir išgeria pati. Jie abu tiki, kad netrukus mirs, ir prisipažįsta vienas kitam meilę. Kurvenalas ateina ir sako, kad atvyksta karalius Markė. Izolda klausia Brangenės, kokį eliksyrą ji paruošė, ir išgirsta, kad tai buvo ne mirties nuodai, o meilės eliksyras. Lauke jūreiviai sveikina atvykstantį karalių Marką.

II veiksmas

Grupė medžioja naktį. Karaliaus Markės pilis tuščia, išskyrus Izoldą ir Brangeną, kurios stovi prie uždegto deglo. Izolda vis galvoja, kad medžioklės ragai yra pakankamai toli, kad ji galėtų užgesinti liepsną, duodama ženklą Tristanui prisijungti prie jos. Brangenė įspėja Izoldą, kad vienas iš karaliaus Marko riterių Melotas matė, kaip Tristanas ir Izolda meiliai žvelgia vienas į kitą. Tačiau Izolda mano, kad Melotas yra geriausias Tristano draugas, ir trokšdama pamatyti Tristaną užgesina liepsnas. Brangenė nueina prie pilies sienų ir stebi, kaip atvyksta Tristanas.

Dabar Tristanas ir Izolda gali vienas kitam pasakyti, kad yra beprotiškai įsimylėję. Jie nepastebi, kad naktis baigiasi, ir Melotas veda Markę, kad ši rastų abu įsimylėjėlius susikibusius vienas kitam už rankų. Markė beviltiškai liūdi, nes Tristanas buvo išduotas, taip pat dėl to, kad jis pats pamilo Izoldą.

Tristanas klausia Izoldos, ar ji vėl seks paskui jį į naktį, ir ji sutinka. Melotas ir Tristanas kaunasi, tačiau Tristanas meta kardą į šoną ir Melotas jį sunkiai sužeidžia.

III veiksmas

Kurvenalas parsivežė Tristaną namo į savo pilį Kareole, Bretanėje. Ganytojas groja liūdną melodiją pypke ir klausia, ar Tristanas pabudo. Kurvenalas sako, kad Tristaną gali išgelbėti tik Izoldos atvykimas. Piemuo sako, kad jis budės ir gros linksmą melodiją, kad pažymėtų bet kokio laivo atvykimą. Dabar Tristanas pabunda ir nuliūsta, kad jau diena. Jo liūdesys virsta džiaugsmu, kai Kurvenalas jam pasako, kad Izolda atvyksta. Jis klausia, ar jos laivas matomas, bet girdisi tik liūdna piemens melodija.

Tristanas vėl nusileidžia atgal. Jis prisimena, kad piemens melodiją jis girdėjo, kai mirė jo tėvas, o paskui ir motina. Jis sutrinka. Dabar piemuo trimituoja apie Izoldos laivo atvykimą, ir kai Kurvenalas skuba jos pasitikti, Tristanas susijaudinęs nuplėšia tvarsčius nuo savo žaizdų. Izoldai atvykus prie jo, Tristanas miršta tardamas jos vardą.

Izolda griūna šalia jo, kai paskelbiama, kad pasirodė kitas laivas. Kurvenalas pamato atvykstančius Melotą, Markę ir Brangeną ir įsiutęs puola Melotą, nes šis nužudė Tristaną. Kovoje žūsta ir Melotas, ir Kurvenalas. Markė ir Brangenė pagaliau pasiekia Tristaną ir Izoldą. Markė baisiai nuliūsta. Jis paaiškina, kad apie meilės eliksyrą išgirdo iš Brangenės ir atvyko, nes nusprendė, kad Tristanas ir Izolda turi susivienyti. Izolda, regis, atsibunda, bet paskutinėje arijoje, aprašydama prisikėlusio Tristano viziją ("Liebestodas"), miršta iš sielvarto.

Ferdinando Leeke's "Tristanas ir Izolda

Tristano akordas

Pats pirmasis kūrinio akordas yra labai garsus. Jis tapo žinomas kaip Tristano akordas. Nors jis buvo naudotas ir anksčiau, tačiau tai, kaip Wagneris jį čia panaudojo, buvo visiškai nauja. Dėl jo harmonija tampa labai miglota, ir klausytojas daugybę taktų nežino, kokia tonacija skamba muzika. Tai sukuria didelę įtampą. Tokių momentų operoje yra ir daugiau. Įtampa tvyro per visą operą. Istorija pasakoja apie įtampą, kuri gali atslūgti tik per mirtį.

Preliudas ir Liebestodas

Preliudas ir Liebestodas - tai koncertinė uvertiūros versija ir Wagnerio aranžuota Izoldos 3 veiksmo arija, kuri pirmą kartą buvo atlikta 1862 m., prieš pirmąjį operos atlikimą 1865 m. Liebestodą galima atlikti tiek grynai orkestrine versija, tiek sopranui dainuojant Izoldos atgimusio Tristano viziją.