Niurnbergo meistrai: Richardo Wagnerio komiška opera apie meistrų gildiją
Niurnbergo meistrai — Richardo Wagnerio vienintelė komiška opera apie meistrų gildiją, Hanso Sachso legendą ir įtemptą XVI a. dainų konkursą.
Richardo Wagnerio opera "Niurnbergo meistrai" ("Die Meistersinger von Nürnberg") yra vienintelė R. Wagnerio parašyta komiška opera. Žodžius (libretą) R. Wagneris parašė 1862 m., o muziką sukūrė 1867 m. Pirmą kartą ji buvo atlikta 1868 m. Miunchene. Kūrinys išsiskiria ilga forma, plačiu choro naudojimu ir sudėtinga polifonija — tai epinis ir tuo pačiu linksmokas vaizdas vokiečių meistrų tradicijos ir kūrybinės konkurencijos.
Veiksmas ir temos
Istorijos veiksmas vyksta Niurnbergo (vok. Nürnberg) mieste XVI a. Vokietijoje. Pagrindinė siužeto linija — dainų konkursas, kurio taisyklės griežtai reglamentuoja meistrų gildiją. Opera pasakoja apie meistrų grupę: jų taisykles, tradicijas, ambicijas ir konfliktus tarp tradicijos ir naujovių. Meistrai dainininkai (vok. Meistersinger) prieš daugelį šimtmečių Vokietijoje buvo dainininkų gildija, kurios nariai saugojo kompozicijos ir atlikimo normas.
Siužeto santrauka
Jaunas riteris Walther von Stolzing pasirodo kaip svetimas, norintis laimėti meilę Evos — gildijos nario Pognero dukters. Norint dalyvauti konkurse, Walther turi tapti meistru ir atitikti griežtas meistersingerių taisykles. Jį palaiko poetiškasis batareikas ir meistras Hansas Sachsas — istorinis personažas, kuris tikrai gyveno XVI a., tačiau operos siužetą sukūrė pats Vagneris. Hansas Sachsas čia vaizduojamas kaip žmogus, vertinantis tikrą kūrybiškumą ir žmogaus jausmą, todėl jis padeda Waltheriui nugalėti formalią, dogmatišką meninę aplinką. Siužetas derina komiškas situacijas su rimtesnėmis temomis apie meną, tradiciją ir kūrybinę laisvę.
Personos ir muzikinės ypatybės
- Pagrindiniai personažai: Walther von Stolzing (tenoras), Eva (sopranas), Hansas Sachsas (baritonas), Veitas Pogner (bosas), Beckmesser (baritono tipas, dažnai vaidinamas kaip komiška figūra).
- Muzikiniai akcentai: opera pasižymi ilgais choriniais numeriais, polifoniniu rašymu ir gausybe temų, kurios kartojasi kaip leitmotyvai. Svarbiausi momentai — Waltherio prizinės dainos (Preislied) egzaminas ir Hanso Sachso soliniai monologai, kuriuose apjungiamos melodijos ir filosofiniai apmąstymai apie meną.
- Forma ir trukmė: kūrinys susideda iš trijų veiksmų ir dažnai atliekamas beveik penkias valandas, todėl reikalauja daug choro, solistų ir didelės orkestrinės pajėgos.
Istorinė reikšmė ir dažnos pastatymo temos
"Niurnbergo meistrai" laikoma vienu iš didžiausių Wagnerio kūrinių, kuriame jis derina savo dramatinę viziją su pagarba vokiečių tautos dainavimo tradicijoms. Opera tampa meditacija apie tradicijų ir naujovių santykį meno srityje: ar reikia griežtai laikytis taisyklių, ar svarbiau nuoširdumas ir originalumas.
Pastatymuose operos komiškumas dažnai balansuoja su rimta refleksija, o personažas Hansas Sachsas išlieka moraliniu centru — meistras, kuris supranta ir vertina tikrą meną. Dėl savo temų ir didžių choro scenų kūrinys yra mėgstamas tiek tradicinių, tiek modernių režisūrų.
Praktiniai pastebėjimai
- Atlikimo reikalavimai: reikalingas stiprus choras, kvalifikuoti solistai ir didelio formato orkestras; vaidmenys ypač reikalaujantys vokalinės ištvermės.
- Repertuaras: operos fragmentai, pavyzdžiui, prizinė daina ir Sachsas monologai, dažnai įtraukiami į koncertinę programą bei fonogramų leidimus.
- Kultūrinis kontekstas: dėl savo aiškiai vokiečių tematikos ir stipraus ryšio su tautine tradicija, kūrinys turėjo įvairių interpretacijų istorijos metu; svarbu vertinti jį ir kaip muzikos, ir kaip kultūros paveldo reiškinį.
Apibendrinant, "Niurnbergo meistrai" — tai sudėtingas, išplėtotas ir kupinas humoro Wagnerio kūrinys, kuriame susipina muzikinė meistriškumas, istorinė nostalgija ir universalios diskusijos apie kūrybą bei tradiciją.
Operos istorija
Operos preliudas (orkestrinė įžanga) yra labai garsus ir dažnai koncertuose skamba atskirai. Jame skamba kelios melodijos, kurios kartais sumaniai atliekamos vienu metu (kontrapunktas). Šios melodijos naudojamos operos metu ir siejamos su tam tikrais žmonėmis ar idėjomis (tokios melodijos vadinamos leitmotyvais).
Pirmasis veiksmas
Jaunas riteris Valteris bažnyčioje pamato gražią jauną merginą Evą. Jis nori sužinoti, ar ji ištekėjusi. Ji jam atsako, kad kitą dieną ištekės už to, kuris laimės dainavimo konkursą. Valteris bando išmokti meistriškumo iš Dovydo, kuris dirba pas batsiuvį Hansą Sachsą. Pats Deividas yra įsimylėjęs Magdaleną. Mokiniai pradeda ruošti sceną konkursui.
Jei Valteris nori laimėti konkursą, jam teks sukurti ir padainuoti savo meistrišką dainą. Jis turės ją sudainuoti pagal daugybę griežtų taisyklių (eilučių skaičius, rimuoti ir t. t.). Susitikęs su kitais dainininkais meistrais jis prisistato ir sako, kad dainavimo meno išmoko iš senovės poeto Waltherio von der Vogelweide'o ir iš pačios gamtos. Jis tai dainuoja dainoje, kuri yra labai graži, tačiau nepaklūsta Meistrų dainininkų taisyklėms. Mastersingeriai nesugeba suprasti jo dainos grožio.
Vienas iš meistrų yra miesto tarnautojas. Jo vardas Bekmesseris. Jis yra komiška figūra, o Vagneris priverčia jį atrodyti labai kvailai. Beckmesseris yra "žymeklis". Tai reiškia kažką panašaus į: "teisėjas". Kai dainininkas padaro "klaidą" (nesilaiko taisyklių), žymeklis lentoje užrašo kreidą. Kai Valteris dainuoja savo dainą, Bekmesseris padaro daugybę kreidelių. Hansas Sachsas vienintelis supranta jo dainos grožį. Pasigirsta daug šūksnių, o Waltheris turi atsistoti ant kėdės, kad užbaigtų savo dainą.
2 veiksmas
Niurnbergo gatvė naktį. Didingas Evos namas stovi priešais paprastą Hanso Sachso namą. Evos tėvas supranta, kad ji įsimylėjusi Valterį. Hansas galvoja apie jaunąjį riterį ir apie tai, kaip gerai jis dainuoja. Eva klausia Hanso, kas, jo manymu, greičiausiai laimės dainų konkursą. Tuomet tėvas ją pakviečia atgal. Atėjo Bekmesseris ir norėtų jai surengti serenadą (padainuoti meilės dainą). Valteris susitinka su Eva ir jie svarsto, ar nereikėtų pabėgti (pabėgti kartu). Eva su tarnaite persirengia. Hansas Sachsas juos sustabdo, kai jie ruošiasi pabėgti. Bekmesseris derina savo liutnią, pasiruošęs dainuoti. Valteris norėtų su juo ginčytis, bet Eva priverčia jį ramiai sėdėti, kol Bekmesseris dainuos. Hansas Sachsas, taisantis Bekmesserio batą, turi kitų minčių: jis pats dainuoja dainą ir tai erzina Bekmesserį, kuris bando dainuoti merginai, kuri, jo manymu, yra Eva (tačiau tai persirengusi Evos tarnaitė). Jis liepia Hansui nustoti dainuoti. Hansas sako, kad nustos, bet kiekvieną kartą, kai išgirs Bekmesserį suklydus, daužys savo batą. Bekmesseris vėl pradeda dainuoti, ir Hansas daug kartų trenkia plaktuku. Visi kaimynai pabunda, išeina į gatvę, ginčijasi ir mušasi. Galiausiai ateina naktinis sargas ir visi grįžta į savo namus.
3 veiksmas
Dovydas ruošia dainą vidurvasario festivaliui. Tuomet atvyksta Valteris ir pasakoja Hansui, kad daina jį aplankė sapne. Hansas padeda jam paruošti dainą konkursui. Jiems išėjus iš dirbtuvių, įeina Bekmesseris ir pamato popieriaus lapą su daina. Grįžęs Hansas jį paima ir sako, kad akivaizdu, jog jis, Hansas, nori dalyvauti konkurse. Hansas sako Bekmesseriui, kad jis gali gauti dainą. Bekmesseris apsidžiaugia ir mano, kad dabar jis gali laimėti Evą santuokoje.
Dainų konkurse Bekmesseris bando dainuoti dainą, bet dainuoja pagal savo melodiją, kuri netinka prie žodžių, ir žodžius supainioja. Visi juokiasi, o jis piktai palieka sceną ir sako, kad dainą parašė Sachsas. Dabar Valteris dainuoja savo prizinę dainą. Šį kartą žmonės supranta, kokia ji graži, nors ir nepaklūsta įprastoms taisyklėms. Valteris gali vesti Evą.
Eugen Gura kaip Hansas Sachsas
Operos muzika
Vagnerio operose skamba vientisa muzika, kuri plėtojama labai logiškai, naudojant leitmotyvus. Preliude girdime keletą melodijų, kurios yra leitmotyvai, svarbūs operos metu: meistrų orumą simbolizuojanti tema, aistros tema, vėliau tapsianti Valterio premijos daina, pameistrių šnekos ir kt. Trečiojo veiksmo pradžios muzika taip pat dažnai atskirai skamba koncertų salėje.
Operoje yra daug gražių akimirkų. Vagneris sumaniai keičia stilių, kad jis atitiktų veiksmą, pavyzdžiui, kai Evos tėvas kalba apie meistrų reputaciją Vokietijoje, girdime senamadišką rečitatyvą. Bekmesseris per savo muziką, kuri kontrastuoja su romantiška Valterio muzika, atrodo kvailas.
Operos interpretacijos
Žmonės įvairiai aiškina šios operos reikšmę. Pagrindinis pasakojimas yra apie nuostabų vokiečių dainavimo meną. Taip pat apie tai, kad kompozitoriai turėtų turėti galimybę rašyti gražią muziką, nesivadovaudami seniai sugalvotomis ir pasenusiomis taisyklėmis. Vagneris stengėsi į operą įnešti daug pokyčių, svarbiausiu dalyku paversdamas dramaturgiją. Kai kuriems žmonėms jo naujosios idėjos pasirodė gana sudėtingos, galbūt todėl jis nusprendė nors kartą parašyti ne rimtą, mitologija paremtą operą, o komišką. Beckmesserio personažas yra garsaus muzikos kritiko Eduardo Hanslicko, kuris nemėgo Wagnerio ir Brucknerio muzikos, bet pirmenybę teikė tradiciškesnei Brahmso ir Antoníno Dvořáko muzikai, karikatūra.
Opera buvo kritikuojama dėl to, kad Vagneris galėjo turėti antisemitinę (antižydišką) istorijos prasmę. Neabejotinai taip ją suprato Hitleris. Tai buvo jo mėgstamiausia opera, o idėja šlovinti vokiečių meną ir dainą puikiai derėjo su jo rasistinėmis pažiūromis. Bekmesserio personažas taip pat yra stereotipinio žydo karikatūra.
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Kas yra Die Meistersinger von Nrnberg?
A: Ričardo Vagnerio opera "Die Meistersinger von Nrnberg" ("Niurnbergo meistrai"). Tai vienintelė R. Wagnerio parašyta komiška opera.
K: Kada ji buvo parašyta ir pirmą kartą atlikta?
A: R. Wagneris parašė žodžius (libretą) 1862 m., o muziką sukūrė 1867 m. Pirmą kartą opera buvo atlikta 1868 m. Miunchene.
K: Kur vyksta istorija?
A: Istorijos veiksmas vyksta Niurnbergo (vok. Nrnberg) mieste XVI a. Vokietijoje.
K: Kas yra Meistrai?
A: Prieš daugelį šimtmečių Vokietijoje buvo dainininkų gildija. Garsiausias iš jų buvo XVI a. gyvenęs Hansas Sachsas.
Klausimas: Ar Hansas Sachsas yra tikras asmuo, ar jį išgalvojo Vagneris?
Atsakymas: Nors Hansas Sachsas buvo tikras žmogus, operos istoriją sugalvojo Vagneris.
K: Apie ką pasakojama?
A: Tai istorija apie dainų konkursą.
K: Kokiam žanrui priskiriama ši opera?
A; Ši opera priskiriama komedijos žanrui, nes tai vienintelė komiška Wagnerio opera.
Ieškoti