Götterdämmerung

Richardo Wagnerio opera "Götterdämmerung". Tai ketvirtoji ir paskutinioji operų ciklo, kuris kartu pasakoja istoriją, pavadintą "Nibelungų žiedas" ("Der Ring des Nibelungen"), dalis. Istorija tęsiama nuo trečiosios operos, kuri vadinosi "Zygfrydas", pabaigos. "Götterdämmerung" yra vokiškas "Ragnarök" pavadinimas.

"Götterdämmerung" yra ilgiausia iš keturių operų. Jos atlikimas trunka apie penkias valandas. Ją sudaro prologas ir trys veiksmai. Vagneris baigė kurti operą 1874 m. rudenį. Pirmą kartą ji buvo atlikta 1876 m. rugpjūčio 17 d. kaip viso "Žiedo" ciklo dalis.

Operos istorija

Prologas

Trys Nornos, Žemės deivės Erdos dukterys, suka likimo virvę. Ši virvė simbolizuoja tai, kas galiausiai turi įvykti. Jos paeiliui pasakoja praeities istoriją, dainuodamos sukasi ir perduoda virvę kitai. Pirmoji Norna pasakoja, kaip Votanas ėjo gerti iš Išminties šulinio, dėl ko neteko akies. Tuomet jis nusikirto ietį nuo medžio, kuris po to mirė. Antroji Norna pasakoja, kaip jaunas didvyris sulaužė Votano ietį ir kaip dievai buvo pasiųsti iš Valhalos nukirsti Pasaulio uosio. Trečiasis Nornas pasakoja, kaip uosio rąstai buvo sukrauti aplink Valhalą ir paruošti ugniai, kuri viską sudegins. Nornos turi ateities vizijas. Virvė nutrūksta. Nornos išnyksta žemėje.

Brunhilda ir Zygfrydas išeina iš olos prie uolos, kur buvo palikti trečiosios operos pabaigoje. Zygfrydas turi išvykti atlikti didvyriškų darbų. Jis įteikia Brünnhildai žiedą kaip savo meilės jai ženklą. Ji duoda jam savo žirgą, kuris vadinamas Grane (tarti: GRAH-ne). Zygfridas keliauja Reino upe.

Pirmasis veiksmas

Pirmasis veiksmas vyksta Gibičungo rūmų salėje. Gunteris yra Gibičungų vadas. Jo pusbrolis Hagenas jam sako, kad jis atrodytų svarbesnis, jei susituoktų. Jis taip pat sako, kad ištekėti turėtų ir Gunterio sesuo Gutrune. Jis pasakoja jam apie Brunhildą, kuri, jo manymu, vis dar miega ant uolos, apsuptos ugnies, pro kurią niekas, išskyrus Zygfrydą, negalėtų prasibrauti. Jis sako, kad jei jiems pavyktų įtikinti Zygfrydą vesti Gutrūnę, tada ji galėtų įtikinti jį eiti ir sugauti Brünnhildą Gunteriui. Jis sako, kad jie galėtų duoti Zygfrydui eliksyro (specialaus gėrimo), kuris priverstų jį pamiršti, kad myli Brünnhildą.

Lauke jie išgirsta Zygfrydo ragą ir didysis herojus atvyksta. Zygfridas klausia Hageno, ar šis jį pažįsta. Žinoma, Hagenas žino. Zygfridas nešasi stebuklingąjį deguto šalmą, kuris leidžia žmogui pakeisti savo pavidalą arba tapti nematomu. Tačiau Zygfridas nežino, ką gali deguto šalmas, ir Hagenui tenka jam paaiškinti. Pasirodo Gutrune ir pasiūlo Zygfriedui išgerti. Tai eliksyras, kuris privers jį pamiršti bet kokią kitą moterį. Jis išgeria už Brunhildos sveikatą. Vos tik jį išgėręs, jis pažvelgia į Gutrune ir įsimyli ją. Jis sutinka ją vesti, o Gunteriui sutinka surasti žmoną. Hagenas papasakoja jam apie Brünnhildą ant uolos. Zygfridas apie ją pamiršo. Jis sutinka užsidėti deguto šalmą, apsimesti Guntheriu ir eiti pasiimti Brünnhildos. Jis išvyksta, palikdamas Hageną saugoti rūmus.

Kita scena vyksta ant Valkirijos uolos viršūnės. Jos sesuo Valtrautė atvyksta ant skraidančio žirgo. Ji sako, kad Votanas (jų tėvas, vyriausiasis dievas) grįžo į Valhalą sulaužyta ietimi. Ji sako, kad jis liepė dievams sukrauti Pasaulio pelenų rąstus ugniai, kuri viską sudegins. Votanas desperatiškai nori, kad žiedas būtų grąžintas Reino mergelėms (kurios pirmojoje operoje buvo saugotojos, iš kurių buvo nukaltas žiedas). Brunhilda atsisako atiduoti žiedą, kurį Zygfridas jai padovanojo kaip jų meilės ženklą. Valtrautė dingsta.

Atvėsus orams, liepsnos vėl ima liepsnoti. Atvyksta Zygfridas, persirengęs Gunteriu. Brünnhilda išsigąsta pamačiusi žmogų, kurį laiko nepažįstamuoju. Zygfridas pasako, kad ji yra jo nuotaka, nusimauna žiedą nuo jos piršto ir nusitempia ją nakčiai į olą, nors tarp jų padėjo kalaviją.

Antrasis veiksmas

Grįžęs į rūmus Alberichas bando įtikinti savo sūnų Hageną gauti žiedą. Hagenas nori gauti žiedą, bet tik sau. Atvyksta Zygfridas. Jis nebedėvi deguto šalmo, todėl atrodo panašus į save. Hagenas pučia į ragą, kad sukviestų savo vasalus (karius) į šventę. Gunteris turi vesti Brunhildą, o Zygfridas - Gutrūnę. Brunhilda negali suprasti, kodėl Zygfridas tai daro. Ji pamato ant jo piršto žiedą ir klausia, iš kur jis jį gavo, nes mano, kad Gunteris jį iš jos atėmė. Zygfridas atsako, kad žiedą jis laimėjo nužudęs drakoną. Jis pasakoja žmonėms, kaip apgaudinėjo Brunhildą, ir prisiekia, kad naktį tarp jų gulėjo kalavijas, nors Brunhilda stengiasi, kad žmonės manytų kitaip.

Brünnhilda lieka viena su Guntheriu ir Hagenu. Ji pasako jiems, kad nors Zygfridas toks stiprus ir jo neįmanoma nužudyti mūšyje, jis turi vieną silpną vietą ant nugaros. Gunteriui nepatinka mintis nužudyti Zygfrydą, bet Hagenas jam pažada, kad tada jis galės gauti žiedą. Jie nusprendžia nužudyti Zygfrydą ir pasakyti Gutrunei, kad jį nužudė šernas.

Trečiasis veiksmas

Paskutinis veiksmas vyksta laukiniame miške. Pasigirsta Zygfrydo medžioklės ragas, paskui Gibichungo medžioklės ragas. Prie upės Zygfridas atsitiktinai sutinka Reino mergeles ir erzina jas rodydamas žiedą, tačiau neleidžia joms jo pasiimti. Jos papasakoja jam apie žiedo prakeiksmą, bet Zygfridas jomis netiki. Jis sutinka Hageną. Jie kartu išgeria. Zygfridas papasakoja vyrams viską apie savo gyvenimą, apie tai, kaip jį užaugino Mimas, apie kalaviją, drakoną ir giedantį paukštį. Paskui jis nebegali prisiminti. Hagenas duoda jam dar vieno svaiginančio gėrimo, po kurio jis pradeda prisiminti, kas iš tikrųjų įvyko. Jis prisimena Brunhildą ir tai, kaip rado ją apsuptą ugnies. Jis pamažu suvokia, kaip buvo apgautas, ir pajunta nepakeliamą liūdesį. Virš galvos praskrenda du varnai ir Hagenas smeigia ietį Zygfrydui į nugarą. Jis miršta kalbėdamas Brünnhildos vardą. Jo kūnas nunešamas į laidotuvių eiseną.

Į rūmus atvežamas jo kūnas. Gutrune kaltina Gunterį jį nužudžius, bet Gunteris sako, kad tai padarė Hagenas. Hagenas sako, kad jis tai padarė, nes Zygfridas, persirengęs Guntheriu, permiegojo su Brünnhilde. Jis bando išplėšti žiedą nuo mirusio Zygfrydo piršto, Gunteris bando jį sustabdyti, bet Hagenas jį nužudo. Jis vėl bando išplėšti žiedą, bet visų siaubui mirusio herojaus ranka pakyla į orą.

Įeina Brunhilda ir visiems pasakoja, kaip pažadėjo Zygfriedui meilę. Gutrūnė prakeikia Hageną ir krenta ant brolio lavono. Brünnhilda įsako paruošti laidotuvių laužą (ugnį). Ji gieda Votanui, kad Zygfrydas dabar miręs ramybėje ir kad dabar ji daugiau supranta. Ji paima žiedą ir pažada jį grąžinti Reino mergelėms. Ji įžiebia ugnį, kuri įsiplieskia, ir ant savo žirgo Grane įvažiuoja į liepsnas. Užsidega visas pastatas, persilieja Reinas. Hagenas šoka į vandenį, bandydamas išgauti žiedą iš Reino mergelių, kurios jį nuskandina. Potvynis nurimsta, o Valhalą (dievų rūmus) nušviečia ugnis. Liepsnose žūsta dievai ir herojai. Įvyko dievų saulėlydis.

Arthuro Rackhamo (1912 m.) Alberichas kalbasi su HagenuZoom
Arthuro Rackhamo (1912 m.) Alberichas kalbasi su Hagenu

Muzika

Šios ilgos operos muzika itin sumaniai sujungta, kad muzikinės idėjos pereitų viena į kitą ir kartu komentuotų dramą. Daugelis temų skambėjo kitose trijose operose. Tai labai varginanti opera, ypač Brünnhildai. Per spektaklį paprastai būna dvi ilgos pertraukos. Orkestras labai didelis, jame groja aštuonios arfos.

Kitos operos

Klausimai ir atsakymai

K: Kas yra Gצtterdהmmerung?


A: "Gצtterdהmmerung" yra Richardo Wagnerio opera. Tai ketvirtoji ir paskutinė iš operų ciklo, kuriame kartu pasakojama istorija, pavadinta "Nibelungų žiedas" ("Der Ring des Nibelungen").

K: Ką reiškia "Gצtterdהmmerung" anglų kalba?


A: "Gצtterdהmmerung" yra vokiškas "Ragnarצk" pavadinimas.

K: Kiek laiko užtrunka atlikti "Gצtterdהmmerung"?


A: Tai trunka apie penkias valandas.

K: Iš kiek veiksmų susideda "Gצtterdהmmerung"?


A: Jį sudaro prologas ir trys veiksmai.

K: Kada Vagneris baigė kurti operą?


A: Vagneris baigė kurti operą 1874 m. rudenį.

K: Kada ji buvo parodyta pirmą kartą?


A: Pirmą kartą opera buvo parodyta 1876 m. rugpjūčio 17 d. kaip viso "Žiedo" ciklo dalis.

AlegsaOnline.com - 2020 / 2023 - License CC3