Koordinatės: 48°0′ ŠIAURĖS PLATUMOS 61°30′ VAKARŲ ILGUMOS / 48.000° ŠIAURĖS PLATUMOS 61.500° VAKARŲ ILGUMOS / 48.000; -61.500

Sent Lorenso įlanka (pranc. Golfe du Saint-Laurent) — Šiaurės Amerikos Didžiųjų ežerų ištaka, per Sent Lorenso upę išeinanti į Atlanto vandenyną. Tai vienas didžiausių ir plačiausiai pripažintų pasaulio estuarijų. Įlanka apima apie 236 000 km² (91 000 kv. mylių) plotą ir talpina apie 35 000 km³ (7,7×1015 imp. gal.) vandens.

Geografija

Sent Lorenso įlanka yra Šiaurės Amerikos rytinėje dalyje ir ribojasi su Kanados provincijomis — Kvebeku, Naująja Škotija, Niu Bransviku, Princ Edwardo sala bei Niufaundlendu ir Labradoru. Įlankoje yra kelios didelės salos, iš jų svarbiausios Antikosti (Anticosti Island) ir Madalenų salos (Îles de la Madeleine). Įlanka jungiasi su Atlanto vandenynu per kelis sąsiaurius (pvz., Cabot Strait ir Strait of Belle Isle), jų metu vyksta intensyvus vandens mainas tarp vandenynų ir vidinių baseinų.

Hidrologija ir geologija

Įlanka yra pusiau uždara jūra, kurioje susimaišo saldus St. Lawrence upės vanduo ir sūraus Atlanto vandenyno vanduo — susidaro didelės druskingumo gradiento zonos. Gyliai ir dugno reljefas yra įvairus: yra plokštesnių pakrančių ruožų ir gilių kanalų, iš kurių reikšmingiausias yra Laurentian Channel — gili, ledyno išgraužta vaga, leidžianti vandenims judėti link vidinių baseinų. Stiprūs potvyniai, srovių ruožai ir sezoninė ledo danga lemia sudėtingą hidrodinamiką.

Ekologija ir gamtos ištekliai

Sent Lorenso įlanka pasižymi dideliu biologiniu produktyvumu: čia gausu fitoplanktono, žuvų maistinės grandinės, jūros kriauklių, vėžiagyvių bei įvairių žuvų (tarp jų krevetės, strimelės, silkė). Įlankoje taip pat aptinkamos valgomųjų ir prekybinių rūšių populiacijos, o jūrų žinduolių bendruomenėse gyvena banginiai (įskaitant belugas), ruoniai ir įvairios jūros paukščių kolonijos.

Šios ekosistemos yra jautrios žmogaus poveikiui: intensyvi žvejyba, tarša, invazinės rūšys ir klimato kaita (vandens temperatūros kilimas, ledo danga trumpėja) kelia grėsmes biologinei įvairovei ir žuvų ištekliams.

Žmonių veikla ir ekonominė reikšmė

Sent Lorenso įlanka yra svarbi laivybos arterija — ji užtikrina ryšį tarp Didžiųjų ežerų regiono ir Atlanto uostų, todėl turi didelę reikšmę prekių gabenimui ir pramonei. Regionas remiasi žuvininkyste, jūrų transportu, naftos ir dujų ištekliais bei turizmu (valčių žvejybos, stebėjimo ekskursijos dėl banginių ir paukščių). Taip pat čia yra reikšmingų uostų ir pramoninių bandymų zonų, kurių veikla daro poveikį aplinkai.

Aplinkos apsauga ir iššūkiai

  • Teršimas: urbanizacija, laivyba, pramonės ir žemės ūkio nuotėkos didina teršalų patekimą į įlanką.
  • Išnykstančios ir nykstančios rūšys: kai kurių banginių ir žuvų populiacijos yra pažeidžiamos ir saugomos tarptautinėmis programomis.
  • Klimato kaita: pakitę temperatūros ir ledų režimai keičia sąlygas, kurios lemia biologinius ciklus ir žuvų migracijas.
  • Apsaugos iniciatyvos: įgyvendinamos vietinės ir nacionalinės priemonės — nustatomos apsaugos zonos, ribojamos žvejybos kvotos, stebimos taršos šaltinių poveikis.

Sent Lorenso įlanka yra tiek gamtinis turtas, tiek svarbi ekonominė zona, reikalaujanti subalansuotos politikos, kad būtų išsaugotos jos ekosistemos ir užtikrintas ilgalaikis žmonių gerbūvis regiono pakrantėse.