Insoliacija — kas tai? Saulės spinduliuotė, energija ir įtaka Žemei

Sužinokite, kas yra insoliacija: kaip saulės spinduliuotė ir energija veikia Žemę, temperatūrą, klimatą bei priklausomybę nuo metų laikų, platumos ir atmosferos skaidrumo.

Terminas "insoliacija" kilęs iš žodžių "įeinanti saulės spinduliuotė". Insoliacija – tai spinduliuotė, kuri pirmiausiai pasiekia Žemės atmosferą, o paskui Žemės paviršių. Šiluma gaunama iš saulės energijos, paprastai vadinamos saulės spinduliuote. Saulės spinduliavimas - tai saulės spinduliuotė, kuri pasiekia žemės paviršių. Ji matuojama saulės energijos kiekiu, gaunamu iš vieno kvadratinio centimetro per minutę. Panašiai saulės energija, kurią gauna Žemė, vadinama insoliacija. Tai gaunamos saulės spinduliuotės kiekis, kuris tenka žemės paviršiaus ploto vienetui. Saulės energijos kiekis, gaunamas planetos paviršiuje, priklauso nuo metų laiko, geografinės platumos, atmosferos skaidrumo ir aspekto arba žemės nuolydžio.

Ką reiškia insoliacija ir kaip ją skaičiuojame?

Insoliacija dažniausiai suvokiama kaip saulės energijos kiekis, tenkantis tam tikram paviršiaus plotui per tam tikrą laiką. Tai gali būti matuojama keliomis vienetų sistemomis:

• Momentinis spinduliavimas (irradiance) — W/m² (vatai vienam kvadratiniam metrui) — parodo gautą galią vienu metu.
• Energija per laiką (insolation) — kWh/m² per dieną arba MJ/m² per dieną — parodo sukauptą energiją per parą ar kitą laikotarpį.

Virš atmosferos esantis vidutinis saulės spinduliavimas (vadinamasis saulės konstantas) yra apie 1361 W/m². Tačiau Žemės paviršiuje gaunama energija yra mažesnė dėl atmosferos išsklaidymo, atspindžio ir kampo, kuriuo spinduliai krenta ant paviršiaus.

Faktoriai, lemiantys insoliaciją

• Geografinė platuma — kuo arčiau pusiaujo, tuo didesnis soliarinis kampas ir paprastai didesnė insoliacija.
• Metų laikas ir dienos ilgis — Žemės ašies pasvirimas lemia skirtingą spindulių kritimo kampą ir dienos trukmę sezonų metu.
• Paros laikas — didžiausia insoliacija paprastai būna vidurdienį, kai saulė yra aukščiausiai danguje.
• Atmosferos sąlygos — debesys, dulkių ar aerozolių kiekis ir oro drėgmė mažina tiesioginį spinduliavimą; dalis spindulių sklaidosi kaip difuzinė spinduliuotė.
• Paviršiaus nuolydis ir aspekto orientacija — stačiai nukreipti paviršiai, nukreipti į saulę, gaus daugiau spinduliuotės nei lygiagretūs ar šiaurės kryptimi orientuoti paviršiai.
• Elevacija (aukštis virš jūros lygio) — aukštesnėse vietovėse oro sluoksnis plonesnis, todėl atmosferos slopinimas mažesnis ir insoliacija gali būti didesnė.
• Žemės orbitos ekscentriškumas — artimesnis atstumas iki Saulės perihelio metu šiek tiek didina gaunamą energiją.
• Atspindys (albedo) — sniegas ar kiti šviesūs paviršiai atspindi dalį spinduliuotės, keisdami bendrą energijos balansą.

Tiesioginė ir difuzinė spinduliuotė

Saulės spinduliuotę sudaro:

• Tiesioginė (direct) — spinduliai, kurie pasiekia paviršių be didelės sklaidos ir juda iš Saulės krypties.
• Difuzinė (diffuse) — spinduliuotė, kuri buvo išskaidyta atmosferoje (pvz., debesyse) ir krenta iš visų pusių.

Bendras saulės spinduliuotės kiekis ant paviršiaus yra abiejų komponentų suma. Debesuotomis dienomis dominavo difuzinė spinduliuotė, aiškiose dienose — tiesioginė.

Insoliacijos įtaka Žemei ir žmonėms

• Temperatūra ir klimatas — didesnė insoliacija reiškia didesnį šilumos srautą ir gali kelti vidutinę dienos ar sezono temperatūrą; ilgalaikiai insoliacijos skirtumai formuoja klimato zonas.
• Fotosintezė ir ekosistemos — augalams reikalinga saulės energija, todėl insoliacija lemia biologinį produktyvumą.
• Energetika — saulės fotovoltinės ir terminės elektrinės projektai remiasi insoliacijos duomenimis; vietovėse su didesne insoliacija saulės energijos gamyba efektyvesnė.
• Žemės ūkis ir architektūra — sėklų daigumas, derlingumas ir pastatų projektavimas (pvz., langų orientacija) priklauso nuo saulės apšvietimo.
• Sveikata — saulė yra būtina vitamino D sintezei, tačiau per didelė ultravioletinė spinduliuotė gali sukelti odos nudegimus ir kitus pavojus.

Matuojimo priemonės ir duomenys

• Pyranometras — matuoja globalią (tiesioginę + difuzinę) saulės spinduliuotę ant plokščio paviršiaus (W/m²).
• Pyrheliometras — matuoja tiesioginę saulės spinduliuotę, nukreiptą tiesiai į Saulę.
• Saulės šviesos registratoriai — fiksuoja saulės švietimo trukmę ir intensyvumą per dieną.

Praktinis panaudojimas

• Saulės energijos projektavimas: parenkama optimali kolektorių orientacija ir nuolydis remiantis insoliacijos duomenimis.
• Žemės ūkis: pasėlių išdėstymas, šiltnamių projektavimas ir laistymo režimai gali būti optimizuoti pagal saulės apšvietimą.
• Miesto planavimas ir pastatų energetika: tinkamas langų išdėstymas ir fasadų sprendimai mažina šildymo ir vėsinimo poreikį.

Saulės spinduliavimas turi įtakos temperatūrai. Kuo didesnė insoliacija, tuo aukštesnė temperatūra.

Bet kurią dieną didžiausia insoliacija būna vidurdienį, tačiau bendras dienos energijos kiekis priklauso ir nuo dienos trukmės bei atmosferos sąlygų.

Apibendrinant: insoliacija yra pagrindinis veiksnys, formuojantis vietinį klimatą, ekosistemas ir saulės energetikos potencialą. Supratimas, kaip ją matuoti ir kas ją lemia, padeda efektyviai naudoti saulės energijos išteklius bei prisitaikyti prie klimato sąlygų.

Klausimai ir atsakymai

K: Kas yra insoliacija?

K: Kaip matuojama insoliacija?

K: Kas yra saulės energija?

K: Kas daro įtaką Žemėje gaunamos insoliacijos kiekiui?

K: Kaip insoliacija veikia temperatūrą?

K: Kada per dieną gaunama didžiausia insoliacija?

Klausimas: Ar saulės energija gali būti vadinama insoliacija, kai ją gauna Žemė?

Paieška pagal raidę