Ledo kernas
Ledo šerdis - tai ilgas ledo gabalas, paimtas iš ledyno. Ledas gręžiamas labai giliai, kad ledo šerdis siektų senąjį ledą ledyno dugne. Paprastai ledo kernai imami iš Antarktidos, Grenlandijos arba labai aukštų kalnų.
Sniegas krenta ant žemės ir kaupiasi (gilėja). Krentant daugiau sniego, apatiniai sluoksniai suspaudžiami (plonėja) dėl viršuje esančio svorio. Galiausiai lieka tik ledas, o visas oras išnyksta. Kuo ledas gilesnis, tuo jis senesnis. Ledo šerdis galima datuoti žiūrint į sluoksnius: dažnai ledo šerdyje matyti kiekvienas metų laikas, nes jis sudaro sluoksnį. Kitais atvejais sunkiau nustatyti, kiek ledui metų. Galima taikyti ir kitus metodus, pavyzdžiui, matuoti laidumą arba sudaryti matematiniusmodelius.
Mokslininkai tyrinėja ledo šerdis, kad išsiaiškintų, koks klimatas buvo praeityje. Ledas saugo tokią informaciją kaip dujos, dalelės, vulkanų pelenai. Pagal vandens, iš kurio susidaro ledas, rūšį galima apskaičiuoti Žemės temperatūrą.
Ledo šerdys padeda sužinoti, kokia temperatūra planetoje buvo per pastaruosius 800 tūkst. metų. Daugiau žinome apie periodiškai pasikartojančius ledynmečius. Tai naudingas žinių apie visuotinį atšilimą papildymas.
Šiek tiek ledo šerdies, rodančios kasmet susidarančius sluoksnius
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Kas yra ledo šerdis?
A: Ledo šerdis - tai ilgas ledo gabalas, paimtas iš ledyno. Jis gręžiamas labai giliai, kad ledo šerdis siektų senąjį ledą ledyno dugne.
K: Iš kur paimama daugiausia ledo branduolių?
A.: Ledo šerdys paprastai imamos iš Antarktidos, Grenlandijos arba labai aukštų kalnų.
K: Kaip sniegas kaupiasi ir tampa ledo šerdimi?
A: Sniegas krenta ant žemės ir kaupiasi (gilėja). Krentant daugiau sniego, apatiniai sluoksniai suspaudžiami (plonėja) dėl viršuje esančio svorio. Galiausiai lieka tik ledas, o visas oras išnyksta. Kuo ledas gilesnis, tuo jis senesnis.
Klausimas: Kaip mokslininkai gali nustatyti ledo šerdies datą?
A: Mokslininkai gali datuoti ledo šerdį nagrinėdami jos sluoksnius - dažnai ledo šerdyje galima pamatyti kiekvieną metų laiką, nes jis sudaro sluoksnį. Kitais atvejais gali būti sunkiau nustatyti ledo senumą, todėl gali tekti taikyti kitus metodus, pavyzdžiui, matuoti laidumą arba sudaryti matematinius modelius.
Klausimas: Kokios informacijos mokslininkai gauna tyrinėdami ledo šerdį?
A: Tyrinėdami ledkalnius mokslininkai gali sužinoti apie praeities klimatą, taip pat apie dujas, daleles ir vulkanų pelenus, kurie įstrigo ledkalnių sluoksniuose. Šie kanalai ir vandens, sudarančio akeicokolį, tipas apskaičiuoja Žemės temperatūrą per pastaruosius 800 tūkstančių metų ir sužino daugiau apie periodinius laikotarpius.
Klausimas: Kaip žinios apie praeities klimatą padeda suprasti visuotinį atšilimą?
A: Žinios apie praeities klimatą padeda geriau suprasti visuotinį atšilimą, nes leidžia suprasti, kaip klimatas keitėsi laikui bėgant ir kokie veiksniai galėjo lemti šiuos pokyčius, kad būtų galima geriau prognozuoti būsimus klimato kaitos modelius, kuriuos lemia žmogaus veikla, pavyzdžiui, iškastinio kuro deginimas ir miškų kirtimas.
