Paukščių šėrimasis
Lytėjimas - tai būdas, kuriuo gyvūnas tam tikru metų laiku arba tam tikrais gyvenimo ciklo etapais paprastai nusimeta dalį kūno (paprastai išorinį sluoksnį arba dangą). Lytėjimas taip pat vadinamas lupimusi, išlindimu, o kai kurių rūšių - ekdyze.
Lytėjimas gali apimti epidermį (odą) ir plaukus, kailį, vilną ar kitą išorinį sluoksnį. Kai kurios rūšys gali nusimesti ir kitas kūno dalis, pavyzdžiui, kai kurie vabzdžiai - sparnus. Pavyzdžiui, paukščių senos plunksnos, žinduolių (ypač šunų ir kitų šuninių šeimos gyvūnų) seni plaukai, roplių sena oda, o nariuotakojai - visas egzoskeletas.
Niufaundlendo šuo guli šalia savo iššukuotų plaukų.
Ekdizė
Nariuotakojai, pavyzdžiui, vabzdžiai, voragyviai ir vėžiagyviai, išsirita, kai nusilupa egzoskeletas (arba kiautas).
Šis lijundros procesas vadinamas ekdyze. Jis yra būdingas visai bestuburių gyvūnų grupei - būriui Ecdysozoa. Šiai grupei priklauso nariuotakojai, nematodai, aksominės kirmėlės, arkliavabaliai, roplifos, tardigradai ir Cephalorhyncha. Kadangi šių gyvūnų kutikulė dažnai sudaro neelastingą egzoskeletą, augimo metu ji nusilupa ir susiformuoja nauja, didesnė danga. Iš fosilijų ekdizę naudojo trilobitai ir eurypteridai.
Ekdizė yra viso metamorfozės proceso dalis. Skirtingos stadijos (vadinamos instarais) ir naujų "aparatų" (pvz., jutimo organų) vystymasis yra būtini gyvūnui pereinant iš vienos formos į kitą. Naujasis egzoskeletas iš pradžių būna minkštas, bet po senojo egzoskeleto išlindimo sukietėja.
Pietinio švytuoklinio vėžlio, pietinio švytuoklio, perėjimo fazė
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Kas yra muliavimas?
A: Perėjimas - tai procesas, kurio metu gyvūnas tam tikrais metų laikais arba tam tikrais jo gyvenimo ciklo etapais reguliariai nusimeta dalį kūno, pavyzdžiui, išorinį sluoksnį arba dangą.
K: Kokie kiti terminai vartojami kalbant apie perėjimą?
A: Kiti terminai, vartojami apibūdinant lojimą, yra šie: slinkimas, išlindimas ir ekdizė.
K.: Kokios kūno dalys gali nuslinkti vyturio metu?
A.: Per lojimą gali nuslinkti epidermis (oda), plaukai, kailis, vilna ar kitas išorinis sluoksnis. Kai kurios rūšys gali nusimesti ir kitas kūno dalis, pavyzdžiui, vabzdžiai - sparnus.
K: Ar yra gyvūnų, kurie pelija, pavyzdžių?
Atsakymas: Plinta paukščiai (atsikrato senų plunksnų), žinduoliai (ypač šunys ir kiti kanopinių šeimos gyvūnai atsikrato senų plaukų), ropliai atsikrato senos odos ir nariuotakojai atsikrato viso egzoskeleto.
Klausimas: Ar yra konkretus laikas, kada gyvūnai paprastai pradeda lyti?
A: Taip, paprastai gyvūnai pelija tam tikrais metų laikais arba tam tikrais jų gyvenimo ciklo etapais.
K.: Ar kiekviena rūšis patiria tam tikros formos išsiritimą?
A: Taip, kiekviena rūšis patiria tam tikrą lojimą, nors jis gali skirtis priklausomai nuo rūšies.
K: Kaip gyvūno aplinka veikia jo lojimą?
A.: Gyvūno aplinka gali turėti įtakos jo lojimo būdui, nes tam tikros aplinkos sąlygos gali sukelti hormonų pokyčius, dėl kurių keičiasi lojimo laikas ir dažnumas.
