Linėjimas: plunksnų, odos ir egzoskeleto kaita gyvūnuose

Atraskite linėjimo paslaptis — kaip keičiasi plunksnos, oda ir egzoskeletas, ciklai, priežastys ir poveikis gyvūnų sveikatai bei elgsenai.

Linėjimas – tai procesas, kai gyvūnas tam tikru metų laiku arba tam tikrais gyvenimo ciklo etapais nusimeta dalį kūno apvalkalo ar apdangalą (dažniausiai išorinį sluoksnį). Linėjimas taip pat vadinamas lupimusi, išlindimu arba, kai kalbama apie tam tikras grupes, ekdyze.

Ką apima linėjimas

Linėjimas gali apimti:

• epidermį (odos sluoksnį) ir su juo susijusius darinukus — plaukus, kailį, vilną ir pan.;
• © senas plunksnas arba pertvarkytą plunksnų rinkinį paukščiams (paukščių linėjimas);
• senus ar susidėvėjusius plaukus žinduoliams (pvz., šunams ir kitiems šuninių šeimos gyvūnams);
• roplių seną odą (dažnai nusilupa sluoksniais arba vienu gabalu);
• visą išorinį dangalą — egzoskeletą nariuotakojams (pvz., vabzdžiams, vėžiagyviams), kartais su sparnų pakeitimais.

Kodėl gyvūnai linėja

Linėjimas atlieka kelias svarbias funkcijas:

• Augimas: nariuotakojai turi pašalinti standų egzoskeleto sluoksnį, kad galėtų padidėti dydžiu — todėl ekdyzė yra būtina jų augimui.
• Pakeitimas ir atnaujinimas: išorinės dalys (plunksnos, kailis, oda) nusidėvi, o jų pakeitimas palaiko izoliaciją, plaukų/plikščių kokybę ir aerodinamiką.
• Sezoninis prisitaikymas: daugelis žinduolių ir paukščių keičia kailio ar plunksnų tankį ir spalvą pagal metų laikus — pavyzdžiui, žieminis purus kailis arba kamufliažinė vasarinė spalva.
• Regeneracija ir gynyba: kai kurios rūšys gali nusimesti dalį kūno (autotomija) arba greitai atsinaujinti pažeistas struktūras per linėjimą.

Mechanizmai ir hormonų kontrolė

Linėjimą reguliuoja kompleksiniai mechanizmai ir hormonai, kurie skiriasi tarp grupių:

• Nariuotakojai (vabzdžiai, vėžiagyviai): linėjimas (ekdyzė) valdomas ecdysteroidų (pvz., ecdysone) ir kitų reguliacinių peptidų; prieš linėjimą vyksta apolizė — atskyrimas seno egzoskeleto nuo augančio audinio.
• Ropliai ir varliagyviai: odos nusilupimas dažnai vyksta palaikant drėgmę ir koordinuojant odos atsinaujinimą; daugelyje varliagyvių hormonai reguliuoja metamorfozę (pvz., varliagyvių perėjimą iš lervos į suaugėlį).
• Paukščiai ir žinduoliai: linėjimą veikia paros ilgumas (fotoperiodas), temperatūra ir hormonai — ypač skydliaukės hormonai, prolaktinas, melatoninas; tai lemia sezoninius kailio ir plunksnų pokyčius.

Linėjimo etapai (apibendrinta)

• Paruošimas (prelinėjimas / apolizė): seno apvalkalo atskyrimas nuo naujo audinio, medžiagų pergrupavimas;
• Maininis aktas (ekdyzė / ecdysis): gyvūnas nusimeta seną sluoksnį — nariuotakojai ištrūksta iš egzoskeleto, ropliai nusilupa oda, paukščiai pašalina paviršines plunksnas ar jas pakeičia;
• Poekdyzinė stadija (postecdysis): naujo sluoksnio sukietėjimas, pigmentacija ir atstatymas, po kurio gyvūnas įgauna pilną funkcionalumą.

Pavyzdžiai pagal gyvūnų grupes

• Paukščiai: daugelis rūšių linėjasi kasmet arba kelis kartus per metus. Yra visiškas (visi plunksnų rinkiniai pakeičiamas) ir dalinis linėjimas. Paukščių linėjimas susijęs su veisimosi laikotarpiu, migracija ir energetiniais poreikiais; kai kurioms rūšims pauzė linėjant svarbi, kad nepakenktų skrydžio gebėjimui.
• Žinduoliai: dauguma žinduolių metasi senus plaukus arba vilną sezonaliai — pavyzdžiui, šunų šeimos gyvūnai gali intensyviau mesti plaukus pavasarį ir rudenį.
• Ropliai: Ropliai dažnai nusilupa odą sluoksniais arba vienu gabalu; gyvatės kartais nusivelka odą viena dalimi, įskaitant „mėlyną“ akių membraną, kuri nusilupa kartu.
• Nariuotakojai: Egzoskeleto linėjimas būtinas augimui; vabzdžiai ir vėžiagyviai turi instarų stadijas, per kurias keičiasi dydis ir kartais kūno forma; kartais po linėjimo jie būna pažeidžiamesni, kol naujas apvalkalas sukietėja.

Ekologinė ir praktinė reikšmė

Linėjimas turi kelias praktines ir ekologines pasekmes:

• linėjimas įtakoja gyvūnų izoliaciją, termoreguliaciją, plaukų ir plunksnų spalvą bei kamufliažą;
• veisimosi sėkmė ir migracija gali būti susijusios su linėjimo ciklais;
• paukščių ir žvėrių ėmimas į globą, auginimas ir kailių/pramonės šakos turi atsižvelgti į linėjimo laikotarpius;
• gyvūnų sveikatai linėjimas gali būti signalas — pernelyg intensyvus ar neįprastas plaukų/plunksnų slinkimas gali rodyti parazitus, ligas ar mitybos sutrikimus.

Priežiūra ir ligos

Savarankiškai arba prižiūrint gyvūnui, svarbu atpažinti įprastą linėjimo modelį ir skirtumus nuo patologinio slinkimo. Naminiams gyvūnams rekomenduojama:

• reguliarus šukavimas ir priežiūra, ypač intensyvaus linėjimo metu;
• užtikrinti tinkamą mitybą, kuri palaiko odos ir plunksnų sveikatą (pakankamai baltymų, riebalų rūgščių, vitaminų);
• laiku diagnozuoti ir gydyti parazitus (utėses, blusas, plaukų erkutes) bei odos ligas;
• esant abejonių dėl neįprasto linėjimo, kreiptis į veterinarą ar specialistą.

Santrauka: linėjimas yra natūralus daugumos gyvūnų procesas, būtinas augimui, atnaujinimui ir prisitaikymui prie aplinkos. Skirtingose gyvūnų grupėse jis vyksta įvairiais mechanizmais ir laiko intervalais, o jo supratimas svarbus tiek ekologijai, tiek praktinei gyvūnų priežiūrai.

Klausimai ir atsakymai

Klausimas: Kas yra muliavimas?

K: Kokie kiti terminai vartojami kalbant apie perėjimą?

K.: Kokios kūno dalys gali nuslinkti vyturio metu?

K: Ar yra gyvūnų, kurie pelija, pavyzdžių?

Klausimas: Ar yra konkretus laikas, kada gyvūnai paprastai pradeda lyti?

K.: Ar kiekviena rūšis patiria tam tikros formos išsiritimą?

K: Kaip gyvūno aplinka veikia jo lojimą?

Paieška pagal raidę