Mėlynasis banginis (Balaenoptera musculus) – didžiausias Žemės gyvūnas
Atraskite mėlynąjį banginį — pasaulio didžiausią gyvūną: milžiniškas, paslaptingas, krilių valgymo čempionas ir išlikimo simbolis. Sužinokite daugiau dabar!
Mėlynasis banginis (Balaenoptera musculus) yra banginių būrio – kriauklinių (Mysticeti) – jūrinis žinduolis. Tai didžiausias kada nors gyvenęs gyvūnas: jie dažniausiai užauga iki maždaug 25–30 metrų ilgio, bet patikimai užfiksuoti individai gali siekti apie 33,6 m (110 pėdų). Didžiausias dokumentais aprašytas svoris siekia apie 190 tonų, nors tikslūs svorio matavimai seniau daryti ribotai. Dėl savo dydžio mėlynieji banginiai yra didesni net už kai kuriuos didžiausius dinozaurus ir laikomi didžiausiais kada nors Žemėje gyvenusiais gyvūnais.
Išvaizda ir sandara
Mėlynojo banginio kūnas yra ilgas, pailgas ir aerodinamiškas. Viršus gali būti įvairių melsvai pilkų atspalvių, su dažnomis blyškiomis dėmėmis, o apačia paprastai – šviesesnė. Galva plati ir plokščia, su matomu ilgu snapu. Vietoje dantų jie turi kriaukles (baleen), kuriomis filtruoja vandenį ir surenka maistą.
Keletas ypač įdomių faktų apie jų anatomiją:
- Širdis ir liežuvis: mėlynojo banginio širdis yra milžiniška (sveria kelis šimtus kilogramų), o liežuvis gali sverti kelias tonas.
- Spūstis (blow): kvėpavimo debesėlis gali būti labai aukštas ir matomas iš tolo – iki kelių metrų aukščio (kartais iki ~9 m), priklausomai nuo situacijos.
Mityba ir gaudymo būdai
Mėlynieji banginiai daugiausia minta labai mažais gyvūnais, pavyzdžiui, kriliais. Šie į krevetes panašūs centimetro ilgio vėžiagyviai plaukioja būriais. Antarktidos vasarą krilio tiek daug, kad vandenys gali nusidažyti oranžine spalva. Mėlynasis banginis kasdien gali suvalgyti kelias tonas krilių – įprastai per dieną suvartojama kelių tonų maisto (pvz., 3–4 t), tačiau intensyvios mitybos metu ar esant gausiam krilių kiekiui nurodomi ir didesni kiekiai (kartais iki 8–10 t).
Jie maitinasi naudodami lunge feeding (staiga atplaukdami ir plačiai atkemšdami burną) mechanizmą: banginys atveria didelę burną, priima didelį vandens ir krilių kiekį, o tada per kriaukles išfiltruoja vandenį, palikdamas maistą.
Elgsena ir socialinė struktūra
Mėlynieji banginiai dažniausiai gyvena pavieniui arba mažose grupėse (kartais kelis individus susitelkia į bendrą mitybos zoną). Jie gali sudaryti didesnes agregacijas maitinimosi vietose, kur krilio gausa pritraukia daug gyvūnų. Bendravimui naudojami labai žemo dažnio (dažniausiai kelias dešimtis hercų arba dar žemiau) garsai, kurie gali keliauti didelius atstumus vandenyje. Šie signalai greičiausiai padeda susisiekti su kitais individais ir galbūt orientuotis.
Rūšys ir paplitimas
Yra bent keli pripažinti porūšiai:
- B. m. musculus – šiaurinėje Atlanto ir šiaurinėje Ramiojo vandenyno dalyje;
- B. m. intermedia – gyvenantis Pietų vandenyne (Antarktida);
- B. m. brevicauda (dar vadinamas mėlynųjų banginių porakanopiu) – Indijos vandenyne ir pietinėje Ramiojo vandenyno dalyje.
Be to, Indijos vandenyne aptinkamas B. m. indica gali būti atskiras porūšis. Kaip ir kitų kriauklinių banginių, jų mitybą sudaro beveik vien tik smulkūs vėžiagyviai – kriliai.
Veisimosi ciklas ir amžius
Veisimosi sezonas ir migracija priklauso nuo porūšio bei regiono: dauguma mėlynųjų banginių migruoja iš aukštų platumų (maitinimosi) į žemesnes platumas (veistis). Patelė turi vieną jauniklį po gestacijos trukmės apie 10–12 mėnesių. Jauniklis gimus būna didelis – dažnai 6–7 metrų ilgio – ir sparčiai auga, žindomas riebiu pienu. Kūdikiai dažnai yra prižiūrimi tik motinos iki išsivadavimo, ir jaunikliai dažniausiai nustoja žįsti po kelių mėnesių.
Lytinė brandą mėlynieji banginiai pasiekia maždaug 5–15 metų amžiaus, o gyvenimo trukmė dažnai vertinama 70–90 metų, nors kai kurie analizės metodai rodo galimą senatvę viršijančią 100 metų.
Istorija, populiacijos ir apsauga
Mėlynieji banginiai kadaise buvo gausiai paplitę visame pasaulyje. XIX–XX a. banginių medžiotojai juos medžiojo beveik iki išnykimo. Po intensyvios medžioklės populiacijos smarkiai sumažėjo. Tarptautiniai draudimai ir apsaugos priemonės įsigaliojo XX a. viduryje: 1966 m. ir vėliau tarptautinės organizacijos pradėjo imtis priemonių jų apsaugai.
2002 m. ataskaitoje nurodyta, kad pasaulyje gali gyventi nuo 5 000 iki 12 000 mėlynųjų banginių, suskirstytų į kelias regionines grupes. Nauji tyrimai ir genetiniai duomenys kartais keičia šiuos įvertinimus—kai kurios populiacijos gali būti didesnės arba atskirtos į mažesnes vienetas. Iki intensyvios medžioklės didžiausia populiacija buvo Antarktidoje (anksčiau vertinta keliomis šimtais tūkstančių), o dabar išlikusios gerokai mažesnės grupės įvairiuose regionuose, pavyzdžiui, Atlante, Ramiajame vandenyne ir Indijos vandenyne.
Tarptautinė Raudonoji knyga (IUCN) mėlynąjį banginį klasifikuoja kaip nykstančią rūšį (Endangered). Šiuo metu pagrindinės grėsmės yra:
- laivų smūgiai (susidūrimai su laivais);
- įsipainiojimas į žvejybos įrangą;
- triukšmas vandenyne, trukdantis komunikacijai ir navigacijai;
- klimato kaita, keičianti krilio gausą ir pasiskirstymą;
- užterštumas, įskaitant chemines ir plastiko atliekas.
Stebėjimas ir moksliniai tyrimai
Mokslininkai naudoja kelis metodus mėlynųjų banginių populiacijoms tirti: akustinius stebėjimus, palydovinius žymėjimus, nuotraukų identifikaciją pagal kūno žymes, genetinius tyrimus ir oro bei jūros stebėjimus. Šie duomenys padeda suprasti migracijos maršrutus, mitybos zonas ir populiacijų dydžius bei jų atkūrimo dinamiką.
Įdomūs faktai
- Mėlynasis banginis praryja milžinišką kiekį vandens, bet maistą filtruojasi per kriaukles.
- Jų garsai yra vieni iš žemiausių tarp žinduolių ir gali girdėti keliasdešimt ar net šimtus kilometrų atstumu priklausomai nuo sąlygų.
- Dėl savo dydžio mėlynieji banginiai dažnai tampa jūrų apsaugos simboliais ir akcentuoja poreikį saugoti vandenynų ekosistemas.
Apibendrinant, mėlynasis banginis yra ne tik didžiausias gyvūnas Žemėje, bet ir rūšis, kurios išlikimas yra glaudžiai susijęs su sveikais vandenynais ir žmogaus sprendimais dėl laivybos, žvejybos bei klimato politikos.
Klausimai ir atsakymai
K: Koks yra mokslinis mėlynojo banginio pavadinimas?
A: Mokslinis mėlynojo banginio pavadinimas yra Balaenoptera musculus.
K: Kokio ilgio gali užaugti mėlynasis banginis?
Atsakymas: Mėlynieji banginiai gali užaugti iki maždaug 30 metrų ilgio. Didžiausias rastas mėlynasis banginis buvo 98 metrų ilgio, o didesnių egzempliorių ilgis išmatuotas iki 110 metrų.
K: Kuo minta mėlynieji banginiai?
A: Mėlynieji banginiai daugiausia minta labai mažais gyvūnais, pavyzdžiui, kriliais - centimetro ilgio krevetes primenančiais vėžiagyviais, kurie plaukioja būriais. Antarktidos vasarą šių krilių būna tiek daug, kad vandenys nusidažo oranžine spalva. Mėlynasis banginis kasdien gali suvalgyti nuo aštuonių iki dešimties tonų krilių.
K: Kaip atrodo mėlynasis banginis?
A: Mėlynojo banginio kūnas yra ilgas ir lieknas, o jo viršutinė dalis gali būti įvairių atspalvių melsvai pilka, o apatinė - šiek tiek šviesesnė.
K: Ar yra skirtingų mėlynųjų banginių porūšių?
A: Taip, yra bent trys skirtingi mėlynųjų banginių porūšiai: B. m. musculus (aptinkamas šiaurinėje Atlanto ir šiaurinėje Ramiojo vandenyno dalyje), B. m. intermedia (aptinkamas Pietų vandenyne) ir B. m. brevicauda (taip pat žinomas kaip mėlynasis pigmėjus), aptinkamas Indijos vandenyne ir pietinėje Ramiojo vandenyno dalyje). Taip pat gali būti dar vienas porūšis, vadinamas B. m indica, kuris taip pat aptinkamas Indijos vandenyne.
K: Kada mėlynieji banginiai buvo apsaugoti tarptautine teise?
A.: Mėlynieji banginiai pagaliau buvo apsaugoti tarptautiniais įstatymais 1966 m. po to, kai XIX a. banginių medžiotojai juos medžiojo beveik iki išnykimo.
K Kur šiandien galima pamatyti Šiaurės Atlanto mėlynųjų banginių populiaciją?
A Šiaurės Atlanto mėlynųjų banginių populiaciją šiandien galima pamatyti Saguenay-St Lawrence Marine Park netoli Tadoussac QC Canada.
Ieškoti