Mėlynasis banginis
Mėlynasis banginis (Balaenoptera musculus) - banginių būrio (vadinamo mistifikuotaisiais) jūrinis žinduolis. Jie užauga iki maždaug 30 metrų ilgio. Didžiausias rastas mėlynasis banginis svėrė 190 tonų ir buvo 98 metrų ilgio. Didesni egzemplioriai buvo išmatuoti iki 110 pėdų, tačiau niekada nebuvo pasverti. Dėl to mėlynieji banginiai yra didžiausi kada nors Žemėje gyvenę gyvūnai, didesni net už didžiausius dinozaurus.
Mėlynieji banginiai daugiausia minta labai mažais gyvūnais, pavyzdžiui, kriliais. Šie į krevetes panašūs centimetro ilgio vėžiagyviai plaukioja būriais. Antarktidos vasarą šių krilių būna tiek daug, kad vandenys nusidažo oranžine spalva. Mėlynasis banginis kasdien gali suvalgyti nuo aštuonių iki dešimties tonų krilių.
Mėlynojo banginio kūnas ilgas ir lieknas. Viršus gali būti įvairių atspalvių melsvai pilkos spalvos, o apačia kiek šviesesnė. Yra bent trys skirtingi porūšiai: B. m. musculus, gyvenantis šiaurinėje Atlanto ir šiaurinėje Ramiojo vandenyno dalyje, B. m. intermedia, gyvenantis Pietų vandenyne, ir B. m. brevicauda (dar vadinamas mėlynųjų banginių porakanopiu), gyvenantis Indijos vandenyne ir pietinėje Ramiojo vandenyno dalyje. Indijos vandenyne aptinkamas B. m. indica gali būti dar vienas porūšis. Kaip ir kitų pilvakojų banginių, jų mitybą sudaro beveik vien tik smulkūs kriliai.
Mėlynieji banginiai kadaise buvo gausiai paplitę visame pasaulyje. XIX a. banginių medžiotojai juos medžiojo beveik iki išnykimo. Galiausiai 1966 m. tarptautinė bendruomenė juos ėmė saugoti. 2002 m. ataskaitoje apskaičiuota, kad pasaulyje gyvena nuo 5 000 iki 12 000 mėlynųjų banginių, suskirstytų į mažiausiai penkias grupes. Naujausi pigmėjų porūšio tyrimai rodo, kad šis skaičius gali būti per mažas. Iki banginių medžioklės didžiausia populiacija buvo Antarktidoje - maždaug 239 000 (nuo 202 000 iki 311 000). Išliko tik daug mažesnės (apie 2 000) populiacijos kiekvienoje rytinėje šiaurės Ramiojo vandenyno dalyje, Antarktidoje ir Indijos vandenyne. Šiaurės Atlante yra dar dvi grupės, o Pietų pusrutulyje - mažiausiai dvi.
Klausimai ir atsakymai
K: Koks yra mokslinis mėlynojo banginio pavadinimas?
A: Mokslinis mėlynojo banginio pavadinimas yra Balaenoptera musculus.
K: Kokio ilgio gali užaugti mėlynasis banginis?
Atsakymas: Mėlynieji banginiai gali užaugti iki maždaug 30 metrų ilgio. Didžiausias rastas mėlynasis banginis buvo 98 metrų ilgio, o didesnių egzempliorių ilgis išmatuotas iki 110 metrų.
K: Kuo minta mėlynieji banginiai?
A: Mėlynieji banginiai daugiausia minta labai mažais gyvūnais, pavyzdžiui, kriliais - centimetro ilgio krevetes primenančiais vėžiagyviais, kurie plaukioja būriais. Antarktidos vasarą šių krilių būna tiek daug, kad vandenys nusidažo oranžine spalva. Mėlynasis banginis kasdien gali suvalgyti nuo aštuonių iki dešimties tonų krilių.
K: Kaip atrodo mėlynasis banginis?
A: Mėlynojo banginio kūnas yra ilgas ir lieknas, o jo viršutinė dalis gali būti įvairių atspalvių melsvai pilka, o apatinė - šiek tiek šviesesnė.
K: Ar yra skirtingų mėlynųjų banginių porūšių?
A: Taip, yra bent trys skirtingi mėlynųjų banginių porūšiai: B. m. musculus (aptinkamas šiaurinėje Atlanto ir šiaurinėje Ramiojo vandenyno dalyje), B. m. intermedia (aptinkamas Pietų vandenyne) ir B. m. brevicauda (taip pat žinomas kaip mėlynasis pigmėjus), aptinkamas Indijos vandenyne ir pietinėje Ramiojo vandenyno dalyje). Taip pat gali būti dar vienas porūšis, vadinamas B. m indica, kuris taip pat aptinkamas Indijos vandenyne.
K: Kada mėlynieji banginiai buvo apsaugoti tarptautine teise?
A.: Mėlynieji banginiai pagaliau buvo apsaugoti tarptautiniais įstatymais 1966 m. po to, kai XIX a. banginių medžiotojai juos medžiojo beveik iki išnykimo.
K Kur šiandien galima pamatyti Šiaurės Atlanto mėlynųjų banginių populiaciją?
A Šiaurės Atlanto mėlynųjų banginių populiaciją šiandien galima pamatyti Saguenay-St Lawrence Marine Park netoli Tadoussac QC Canada.
