Teizmas yra religinis tikėjimas, kad egzistuoja bent vienas dievas, atmetant politeistinių dievų ar deivių egzistavimą ar svarbą. Platesniu apibrėžimu tai taip pat gali būti tikėjimas į Dievą ar dievus apskritai, įskaitant visas tikėjimo į dievus rūšis. Politeizmas yra tikėjimas keliais dievais, o monoteizmas - tikėjimas tik vienu dievu. Pavyzdžiui, teistinė religija yra krikščionybė. Priešingas teistui yra ateistas. Ateistas yra asmuo, kuris neigia arba netiki aukščiausios būtybės ar būtybių egzistavimu.

Kas reiškia būti teistu?

Teizmas reiškia įsitikinimą, kad Dievas arba dievai yra realiai egzistuojantys ir gali turėti ryšį su pasauliu. Tai gali apimti tikėjimą, kad dievas yra asmeninė būtybė (kuriai galima melstis, su kuria galima užmegzti santykį) arba kad dievas yra labiau abstrakti, transcendentiška jėga. Teizmas taip pat gali skirtis pagal tai, ar dievas tiesiogiai kišasi į pasaulio įvykius (intervencinis teizmas), ar veikia per gamtos dėsnius (neintervencinis teizmas).

Teizmo rūšys ir niuansai

  • Monoteizmas: tikėjimas vienu dievu (pvz., judaizmas, krikščionybė, islamas).
  • Politeizmas: tikėjimas keliais dievais; tradicinis politeizmas kontrastuoja su monoteizmu.
  • Klasikinis teizmas: Dievas suvokiamas kaip visagalis, visžinis ir moraliai tobulas. Šį Dievo sampratą dažnai laikosi tradicinė teologija.
  • Deizmas: tikėjimas, kad Dievas sukūrė pasaulį, bet po to nebeįsikiša į jo veiklą (nėra stebuklų ar tiesioginės dieviškos intervencijos).
  • Panenteizmas/pantheizmas: sampratos, kuriose dieviškumas glaudžiai susijęs su pasauliu arba jį apima; skiriasi nuo tradicinio teizmo.
  • Fideizmas ir teistinė įvairovė: žmonių požiūriai skiriasi – kai kurie remiasi asmenine patirtimi ir atjauta, kiti – filosofiniais ar teologiniais argumentais.

Pavyzdžiai

Teistinės tradicijos apima daug pagrindinių pasaulio religijų. Kaip ir pirmoje pastraipoje minima, vienas pavyzdys yra krikščionybė, tačiau teistiniai elementai taip pat randami judaizme ir islame. Kai kurios religijos, pvz., hinduizmas, turi aspektų, kurie gali būti interpretuojami tiek teistiškai, tiek politeistiškai ar panenteistiškai – priklausomai nuo konkrečios doktrinos ar tradicijos.

Teizmas ir priešprieša ateizmui bei agnosticizmas

Priešingas teizmui yra ateizmas (kaip nurodyta aukščiau) — pozicija, neigianti dievų egzistavimą. Tarp jų yra ir agnosticizmas: agnostikas teigia, jog dievo (ar dievų) egzistavimo klausimas yra neįrodomas arba nepasiekiamas žmogiškam žinojimui. Be to, yra žmonių, kurie praktiškai gyvena kaip netikintys, bet savo filosofiją aiškiai neapibrėžia kaip ateistinę ar agnostinę.

Argumentai už ir prieš teizmą

  • Argumentai už: kosmologinis argumentas (pirmoji priežastis), teleologinis argumentas (dizaino ar tikslingumo pėdsakai), moralinis argumentas (objektyvių vertybių poreikis) ir asmeninės religijos patirtys.
  • Kritika: prieš teizmą keliamas klausimas apie blogio egzistavimą (theodicea), mokslinės paaiškintos natūralios priežastys, argumentai už natūralizmą bei teigimas, kad trūksta patikimų įrodymų.

Praktiniai teizmo aspektai

Teizmas dažnai turi praktinių pasekmių: jis nulemia religinius ritualus (pvz., maldą, apeigas), moralines normas, bendruomenės gyvenimą ir asmeninę pasaulėžiūrą. Teistinė etika gali remtis Dievo įsakymais arba dieviškos valios suvokimu kaip moraliniu autoritetu.

Santrauka

Teizmas yra plati sąvoka, apimanti įvairius tikėjimo Dievu arba dievais būdus. Jis gali būti labai skirtingas priklausomai nuo religijos, filosofinės tradicijos ar asmens įsitikinimų – nuo asmeniškos, intervencinės Dievo sampratos iki labiau abstraktaus ar neintervencinio kūrėjo vaizdinio. Diskusijos apie teizmą lieka gyvos tiek religijoje, tiek filosofijoje ir moksluose.