Dešimtinė: apibrėžimas, biblinė istorija ir religinė reikšmė

Sužinokite dešimtinės apibrėžimą, jos biblinę kilmę ir religinę reikšmę — istorija, praktika ir reikšmė šiandien.

Dešimtinė — tai tradiciškai dešimtoji dalis pajamų, derliaus ar kitokio uždarbio, skiriama religinėms reikmėms arba bendruomenės palaikymui. Dažniausiai tai reiškia 10 proc. asmeninių ar šeimos pajamų, tačiau praktikoje dešimtinė gali būti ir natūra (pvz., derlius), pinigais arba kitu vertingu turtu. Kai kas ją laiko mokesčiu, kai kas — aukojimu ar savanorišku įnašu; dažnai sprendimas priklauso nuo religinės tradicijos ir konkrečios bendruomenės taisyklių. Istoriškai dešimtinė savo ištakas sieja su Biblija ir ją galima rasti jau Skaičių knygos ir kitų Senojo Testamento knygų pasakojimuose.

Biblijos kilmė ir ankstyvoji praktika

Biblijoje dešimtinė minima keliose svarbiose vietose. Jau Pradžios knygoje (Genesis) Abraomas duoda dešimtadalį Melchizedekui, o Jozefas ir Jakobas prisiekia Dievui atiduoti dešimtadalį savo gautų palaiminimų. Vėlesniuose tekstuose, ypač Mozės įstatymuose, surašoma konkretesnė sistema: tam tikros dešimtosios dalys skiriamos Senovės Izraelyje gyvenusiems levitams, o dalis — šventyklos priežiūrai, šventėms ir vargšams.

Levityje ir skaičių knygose nurodoma, kad levitų giminė neturėjo savo žemės Kanaane, todėl kitų genčių nariai atiduodavo dalį savo pelno levitams. Iš to kilo praktika remti kunigų ir šventyklos tarnybą per tam tikras dešimtines. Būtent todėl levitų klasė dažnai vadinama tarnaujančiąja ir skirta religinėms funkcijoms, o kitos šeimos teikdavo joms palaikymą.

Kaip dešimtinė buvo renkama ir kam ji skirta

Senovėje dešimtinė ne visada buvo renkama kaip grynieji pinigai — tai galėjo būti laukas, gyvuliai, grūdai ar kitos pragyvenimo atsargos. Tradicijoje išskiriami skirtingi tikslai:

• palaikymas kunigų ir šventikų, kurie aptarnaudavo bendruomenę;
• šventųjų apeigų ir šventyklos reikmenų finansavimas;
• parama nepasiturintiems ir vargšams;
• retkarčiais — specialios dešimtinės, skirtos šeimos šventėms ar Kelionei į šventoves.

Religinėje teisėje (ypač judaizme) egzistavo ir sudėtingesni dešimtinių tipai, pavyzdžiui, terumah (aukštesnės rūšies auka), ma'aser rishon (pirma dešimtinė levitams) ir ma'aser ani (dešimtinė vargšams). Šios sistemos tikslas — užtikrinti tiek religinę tarnystę, tiek socialinę paramą bendruomenėje.

Naujasis Testamentas ir krikščioniškos tradicijos

Naujajame Testamente dešimtinė minima rečiau ir dažnai kontekste, kuriame Jėzus kritikuoja tuštesnį formalizmą (pvz., „svarbesnius dalykus“ nei vien tik dešimtinės laikymasis). Jis pabrėžia teisingumą, gailestingumą ir tikėjimo esmę. Apaštalo Pauliaus laiškuose matome didesnį dėmesį dosnumui ir atsakingam dalijimuisi, taip pat priežiūros finansavimui (pvz., remti apaštalus ir tarnystes), bet jis nekviečia griežtai taikyti 10 proc. taisyklės visoms bendruomenėms.

Krikščioniškose bažnyčiose požiūriai skiriasi: kai kurios denominacijos ir bendruomenės skatina tikinčiuosius laikytis 10 proc. kaip moralinio idealu ar praktine gairė, kitos laiko aukojimą visiškai laisvu sprendimu, akcentuodamos atvirumą ir malonę. Istoriškai Viduramžiais bažnyčia Europoje rinko titulus ar „dešimtines“ ir tai tapo reikšminga finansine institucija; vėliau daugelyje pasaulio šalių šis mechanizmas virto labiau savanorišku parama nei privaloma mokesčių prievole.

Šiuolaikinė reikšmė ir diskusijos

Šiandien dešimtinė interpretuojama įvairiai. Kai kurie religijos lyderiai ragina tikinčiuosius laikytis 10 proc. kaip konkretų budrumo ir pasišventimo ženklą; kiti ragina labiau vertinti proporcingumą, gebėjimą duoti ir pagalbą reikalingiems. Teologai ir istorikai taip pat diskutuoja, ar dešimtinė turi būti suprantama kaip griežtas religinis įsakymas, ar kaip istoriškai susiformavusi praktika, kurią reikia adaptuoti prie šiuolaikinių socialinių ir ekonominių sąlygų.

Praktiniai patarimai norintiems laikytis dešimtinės

• Apskaičiavimas: apsispręskite, ar skaičiuosite nuo bendrųjų pajamų (gross), ar nuo to, ką gaunate „į rankas“ (neto).
• Ką skaičiuoti: pajamos, dovanos, kartais pelnas iš verslo — svarbu aiškiai nusistatyti taisykles.
• Konsultuokitės: pasikalbėkite su savo religinės bendruomenės vadovais dėl tikslios praktikos ir tikslų, kuriems skiriami pinigai.
• Įrašykite ir planuokite: tvarkinga apskaita padeda aiškiau matyti savo dosnumą ir prižiūrėti, kad parama pasiektų reikalingus žmones.
• Laikykite pusiausvyrą: dešimtinė turėtų būti dalis platesnio požiūrio į finansinį atsakingumą, įskaitant skolas, taupymą ir šeimos išlaidas.

Išvada: Dešimtinė yra sena ir įvairialypė praktika, kurios reikšmė priklauso nuo istorinio, religinio ir kultūrinio konteksto. Ji gali būti tiek religinės pareigos forma, tiek asmeninio dosnumo išraiška — svarbiausia, kad jos taikymas būtų sąmoningas, atsakingas ir nukreiptas į realią pagalbą bendruomenei.

Paieška pagal raidę