Moterų rinkimų teisė
Moterų rinkimų teisė - tai moterų teisė balsuoti ir būti išrinktoms į pareigas. Ši teisė paprastai buvo suteikta po ilgų politinių kampanijų. Daugelyje šalių ji buvo pripažinta anksčiau nei visuotinė rinkimų teisė. Iki XIX a. pabaigos nė viena moteris neturėjo teisės balsuoti jokiuose politiniuose rinkimuose.
Šiuolaikinis judėjimas už moterų teisę balsuoti prasidėjo Prancūzijoje XVIII a. pabaigoje. Po revoliucijos susikūrus PrancūzijosRespublikai, politologas Antuanas Kondoršetas (Antoine Condorcet) ir aktyvistė Olimpa de Gužė (Olympe de Gouges) agitavo už tai, kad moterims būtų leista balsuoti nacionaliniuose rinkimuose.
Ankstyvaisiais moterų rinkimų teisės atvejais teisė balsuoti tam tikruose rinkimuose buvo suteikiama tik tam tikrus reikalavimus atitinkančioms moterims. Švedijoje Laisvės epochoje (1718-1771 m.) moterų rinkimų teisė buvo sąlyginė. Naujajame Džersyje 1776-1807 m. balsuoti galėjo nesusituokusios moterys, kurioms priklausė nuosavybė. Per 1792 m. rinkimus Siera Leonėje galėjo balsuoti visi namų ūkių vadovai - trečdalis jų buvo moterys.
Kelios britų kolonijos pripažino moterų rinkimų teisę anksčiau nei dauguma šalių. Pitkerno salose gyvenusios Bountymaištininkų palikuonės galėjo balsuoti nuo 1838 m. Ši teisė išliko, kai 1856 m. jos buvo perkeltos į Norfolkosalą. Pietų Australijoje moterys galėjo balsuoti vietos rinkimuose nuo 1861 m., o Meno saloje - parlamento rinkimuose nuo 1881 m. 1893 m. Naujoji Zelandija tapo pirmąja nepriklausoma šalimi, suteikusia visoms suaugusioms moterims teisę balsuoti nacionaliniuose rinkimuose. Pietų Australijos moterys tokią pat teisę gavo 1894 m. ir tapo pirmosiomis, gavusiomis teisę kandidatuoti (balotiruotis) į parlamento narius.
Netrukus po panašių kovų tą patį padarė daugelis šalių. XIX a. pabaigoje keliose Vakarų šalyse, įskaitant Švediją, Suomiją ir Jungtinę Karalystę, moterys taip pat įgijo ribotas balsavimo teises. Rusijos imperija buvo pirmoji Europos šalis, 1906 m. įvedusi moterų rinkimų teisę. Per 1907 m. rinkimus ji taip pat išrinko pirmąsias pasaulyje moteris parlamento nares. Tuo metu ji buvo Rusijos imperijos dalis. Prieš Pirmąjį pasaulinį karą moterys Norvegijoje (1913 m.) ir Danijoje (1915 m.), kaip ir kitose Australijos valstijose, taip pat įgijo balsavimo teisę. Daugumoje kitų Vakarų šalių moterų rinkimų teisė atsirado pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui.
Ceilonas, dabar vadinamas Šri Lanka, šią teisę pripažino 1931 m. Per 1960 m. rinkimus šalyje buvo išrinkta pirmoji pasaulyje vyriausybės vadovė moteris - Sirimavo Bandaranaike. 1979 m. Jungtinės Tautos aiškiai pripažino moterų rinkimų teisę.
Moterų rinkimų teisė
Trylika iš devyniolikos parlamento narių moterų. Tai buvo pirmosios pasaulyje moterys parlamento narės, išrinktos 1907 m. Suomijos parlamento rinkimuose.
Kitas puslapis
- Suffragette
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra moterų rinkimų teisė?
A: Moterų rinkimų teisė - tai moterų teisė dalyvauti rinkimuose, apimanti balsavimą už kandidatą ir galimybę būti išrinktai į politines pareigas.
K: Kada prasidėjo šiuolaikinis judėjimas už moterų rinkimų teisę?
A: Šiuolaikinis judėjimas už moterų rinkimų teisę prasidėjo Prancūzijoje XVIII a. pabaigoje.
K: Kuriais metais Naujoji Zelandija tapo pirmąja nepriklausoma šalimi, suteikusia balsavimo teisę visoms suaugusioms moterims?
A: Naujoji Zelandija tapo pirmąja nepriklausoma šalimi, kuri 1893 m. suteikė visoms suaugusioms moterims teisę balsuoti nacionaliniuose rinkimuose.
K: Kokia buvo pirmoji Europos šalis, įvedusi moterų rinkimų teisę?
A: Rusijos imperija buvo pirmoji Europos šalis, 1906 m. įvedusi moterų rinkimų teisę.
K: Kas buvo išrinkta pirmąja pasaulyje vyriausybės vadove moterimi?
A: Sirimavo Bandaranaike buvo išrinkta pirmąja pasaulyje moterimi vyriausybės vadove Ceilone (dabar Šri Lanka) per 1960 m. rinkimus.
K: Kada Jungtinės Tautos pripažino moterų rinkimų teisę?
A: 1979 m. Jungtinės Tautos aiškiai pripažino moterų rinkimų teisę.
