Norfolko sala (Norfuk: Norfuk Ailen) yra Australijos teritorija Ramiajame vandenyne. Ji stūkso pietinėje Ramiojo vandenyno dalyje tarp Australijos, Naujosios Zelandijos ir Naujosios Kaledonijos. Sala buvo viena pirmųjų britų gyvenviečių Ramiajame vandenyne ir du kartus naudota kaip baudžiamoji kolonija. Po to, kai 1856 m. gyventojų padaugėjo Pitkernosalos bendruomenėje, jos dalis buvo perkelta į Norfolko salą. Šiandien Norfolko sala yra populiari atostogų ir pavienio turizmo vieta, turinti unikalią kultūrą ir kalbą (Norfuk) bei ramų, subtropinį klimatą.
Geografija ir gamta
Norfolko sala yra nedidelė, vulkaninės kilmės sala. Jos ilgis siekia maždaug 5 mylias (8 km), o plotis – apie 3 mylias (5 km). Sala yra maždaug 1 609 km (1 000 mylių) į šiaurės rytus nuo Sidnėjaus ir apie 966 km (600 mylių) į šiaurę nuo Oklendo. Dauguma salos pakyla iki maždaug 350 pėdų (107 m) virš jūros lygio, o saloje yra dvi aukščiausios viršūnės, pasiekiančios apie 1 000 pėdų (305 m). Į pietus nuo Norfolko yra dvi mažesnės salos – Nepeano sala ir Filipo sala.
Salos reljefas ir vulkaninė kilmė lėmė derlingas žemes, miškingas kalvotas vietoves ir uolėtus krantus. Klimatas yra švelnus subtropinis: vasaros gana šiltos, žiemos – minkštos, o kritulių pasiskirstymas palankus žalioms pievoms ir miškams. Vienas iš salos simbolių – didelio ūgio Norfolk pine (Norfolko pušis), plačiai naudojama miestovaizdyje.
Istorija ir paveldas
Norfolko sala vaidino svarbų vaidmenį Britanijos kolonijinės istorijos Ramiajame vandenyne. Pirmasis britų karinis / laivynas čia įkūrė stovyklą pirmajame kolonizacijos etape, o vėliau sala buvo pasirinkta kaip viena iš baudžiamųjų kolonijų. Ji buvo naudojama kaip kalėjimo kolonija dviem etapais: vėliausiais XVIII–XIX a. pabaigoje (pirmasis periodas prasidėjo 1788 m., antrasis – vėlesnis periodas iki vidurio XIX a.).
1856 m. į Norfolko salą iš Pitkernosalos buvo perpraškyta didelė grupė gyventojų – tai buvo sprendimas dėl Pitkierno bendruomenės perteklių ir ribotų išteklių. Dalis jų vėliau grįžo į Pitkerną, tačiau daug Pitkernos kilmės žmonių paliko aiškų pėdsaką salos kultūroje, kalboje (Norfuk) ir gyvenimo būde.
Istorinės vietos, ypač Kingston and Arthur's Vale Historic Area, liudija apie kalėjimo epochos palikimą; ši vietovė priklauso tarptautinei paveldo reikšmei ir yra susijusi su Australijos baudžiamųjų kolonijų istorija.
Gyventojai, kalba ir kultūra
Salą apgyvendina maža, artima bendruomenė, kurioje gyvuoja savita kultūra – susipynę britų jūrinės tradicijos, Pitkernos palikimas ir vietinės bendruomenės papročiai. Vietinė mažoji kalba, vadinama Norfuk arba Norf’k, yra anglų ir tahitietiškos kilmės kreolis, plačiai vartojamas kasdienėje komunikacijoje šalia anglų kalbos.
Administracija ir ekonomika
Norfolko sala yra Australijos išorinė teritorija; jos administracinė padėtis keitėsi per laiką, bet šiandien salą administruoja Australijos institucijos, kartu su tam tikrais vietinio savivaldos elementais. Ekonomika yra paremta turizmu, ribotais žemės ūkio ir žuvininkystės ištekliais, taip pat pašto ženklų, amatų ir suvenyrų prekyba. Turizmas sukasi apie ramų poilsį, istorinius maršrutus, nardymą, žvejybą ir gamtos stebėjimą.
Turizmas ir pasiekiamumas
Norfolko sala pritraukia lankytojus, ieškančius ramesnės atostogų aplinkos, istorinių objektų, unikalios kalbos ir vietinės kultūros. Salą galima pasiekti oro transportu iš Australijos ir Naujosios Zelandijos — vietinis oro uostas užtikrina reguliarius reisus į didesnius regiono miestus. Turistams siūlomos ekskursijos po istorines vietas, pėsčiųjų takai, povandeninės pramogos ir vietinių amatų turgeliai.
Aplinka ir apsauga
Norfolko ekologija yra jautri dėl riboto ploto ir izoliuotos padėties. Yra saugomos teritorijos ir iniciatyvos, skirtos išsaugoti vietinę florą bei fauną, taip pat saugoti koralinius rifus ir jūros gyvūniją aplink salą. Vietos bendruomenė ir administracija bendradarbiauja su tarptautinėmis bei nacionalinėmis organizacijomis, siekdamos tvaraus turizmo ir aplinkosaugos tikslų.
