Pitkerno (Pitcairn) salos: Bounty maištininkų palikuonys ir gyventojai

Pitkerno salos: Bounty maištininkų ir taitiečių palikuonys, unikali mikrobendruomenė (~50 gyv.), keturios pavardės, intriguojanti istorija ir gyvenimas Ramiajame vandenyne.

Autorius: Leandro Alegsa

Piterno salos - salų grupė pietinėje Ramiojo vandenyno dalyje. Žmonės gyvena tik antroje pagal dydį iš keturių salų. Ši sala vadinasi Pitkernas. Ją valdo Jungtinė Karalystė. Joje gyvena mažiausiai žmonių iš visų šalių. 2019 m. joje gyveno 50 žmonių.

Salos geriausiai žinomos kaip "Bounty" maištininkų ir juos lydėjusių taitiečių (arba polineziečių) palikuonių namai, apie kuriuos pasakojama daugybėje knygų ir filmų. Šią istoriją iki šiol liudija daugelio salų gyventojų pavardės. Yra tik keturios pavardės (2010 m. duomenimis): Kristianas, Vorenas, Jangas ir Braunas.

Geografija

Piternų salos sudaro keturios pagrindinės žemės atkarpos: Pitkernas (Pitcairn) – vienintelė apgyvendinta sala, taip pat Hendersonas, Dukis (Ducie) ir Oeno. Sala yra nutolusi nuo pagrindinių žemynų tūkstančius kilometrų, todėl pasižymi dideliu izoliacijos laipsniu. Pitkernas – kalnuota, su nedidelėmis lygumomis ir uolėtais krantais; salos klimatas tropinis, su drėgnu sezonu ir sausesnėmis atkarpomis.

Trumpa istorija

Pitkernas tapo reikšmingas po to, kai 1789 m. jūreiviai iš laivo „Bounty“ su maištininkais apsigyveno saloje kartu su taitiečiais. Šis įvykis vėliau įkvėpė daug literatūros, filmų ir tyrinėjimų. Nuo to laiko salos istorija siejasi su mišria europiečių ir polineziečių palikimo kultūra, o daug vietinių šeimų yra būtent tų įvykių palikuonys.

Gyvenimas ir kultūra

Gyvenimo būdas Pitkerne yra paprastas ir orientuotas į bendruomenę. Dauguma gyventojų užsiima žemės ūkiu, žvejyba, rankdarbiais bei medžio drožyba. Svarbi dalis kultūros yra tradicijų ir kalbos išsaugojimas: vietiniai kalba angliška dialekto forma, vadinama Pitkern (pitkern English), kuri sujungia anglų ir tahitietiškas kalbos ypatybes.

  • Šeimos ir gentinės nuorodos – svarbūs socialiniai ryšiai.
  • Religinės praktikos ir bendruomeniniai renginiai – dažnai vyksta bažnyčioje ir viešose erdvėse.
  • Rankdarbiai, pašto ženklai ir medžio dirbiniai – svarbūs pajamų šaltiniai bei suvenyrai.

Valdymas ir demografija

Piternų salos yra Jungtinės Karalystės užjūrio teritorija; reprezentaciją atlieka gubernatorius (dažnai Jungtinės Karalystės atstovas Naujojoje Zelandijoje), o kasdieniu administravimu rūpinasi vietos valdžia – meras ir taryba. Demografiškai salos susiduria su iššūkiais: mažėjantis ir senėjantis gyventojų skaičius dėl emigracijos jaunimo ir riboto gimstamumo. 2010 m. minėtos keturios pavardės atspindi ribotą šeimų įvairovę.

Ekonomika ir pasiekiamumas

Pagrindinės pajamos gaunamos iš:

  • suvenyrų ir medžio dirbinių pardavimo;
  • pašto ženklų ir filatelijos kolekcijų leidybos;
  • ribotos ekologinės turizmo veiklos (retas lankymas laivu).

Salos neturi oro uosto, todėl pasiekiamos tik jūra – reguliari arba nereguliari ryšių linija palaikoma keltų ar laivų pagalba, o pervežimai trunka kelias dienas iš tolimesnių taškų. Dėl to pristatymų ir paslaugų tiekimas yra iššūkis, ir gyventojai kartais turi aprūpinimo ar medicinos paslaugų spragas.

Aplinkosauga

Hendersono sala yra įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą dėl savo natūralios ekosistemos ir reto biologinio įvairovės išsaugojimo. Piternų salos yra svarbios biologinei įvairovei, tačiau izoliuotumas kartu kelia grėsmes – invaziniai žinduoliai, klimato kaita ir riboti ištekliai gali paveikti salų ekosistemas ir vietinį gyvenimą. Dėl to vykdomi tam tikri apsaugos ir atkūrimo projektai.

Iššūkiai ir perspektyvos

Didžiausi iššūkiai: gyventojų mažėjimas, riboti ištekliai, pasiekiamumas ir socialiniai bei sveikatos priežiūros klausimai. Ateities perspektyvos priklauso nuo jaunimo sugrįžimo, tvaraus turizmo plėtros, atviros komunikacijos su tarptautinėmis institucijomis ir išteklių tvarkymo.

Piternų salos išlieka įdomi ir unikali vieta – tiek istorijos, tiek kultūros, tiek gamtos požiūriu. Nepaisant mažo gyventojų skaičiaus, čia gyvuoja stipri bendruomenė ir pasauliniu mastu pripažintas gamtos paveldas.

Pitkerno salų vėliavaZoom
Pitkerno salų vėliava

Salų žemėlapis.Zoom
Salų žemėlapis.

1789 m. balandžio 29 d. maištininkai, iš "Bounty" išvilioję Blighą ir dalį karininkų bei įgulos narių.Zoom
1789 m. balandžio 29 d. maištininkai, iš "Bounty" išvilioję Blighą ir dalį karininkų bei įgulos narių.

Istorija

Iš pradžių Pitkerno salose gyveno Polinezijos gyventojai, tačiau kai 1767 m. liepos 2 d. jas atrado (surado) kapitonas Filipas Karteris iš laivo "H.M.S. Swallow", salose niekas negyveno. Sala buvo pavadinta Roberto Pitcairno, penkiolikmečio viduriniojo jūreivio, kuris pirmasis iš "Swallow" pamatė salą, vardu. Manoma, kad Robertas dingo jūroje 1770 m. pradžioje, kai Indijos vandenyne dingo laivas "HMS Aurora", kuriuo jis plaukė.

Naujausi lytiniai nusikaltimai

2004 m. septyniems Pitkeryje ir šešiems užsienyje gyvenantiems vyrams buvo pateikti kaltinimai dėl kelerių metų senumo seksualinių nusikaltimų. 2004 m. spalio 25 d. buvo nuteisti šeši vyrai, tarp jų ir tuometinis salos meras. Šešiems vyrams pralaimėjus paskutinę apeliaciją, Didžiosios Britanijos vyriausybė saloje, Bobo slėnyje, įsteigė kalėjimą. Vyrai pradėjo atlikti bausmę 2006 m. pabaigoje, nuo 2010 m. visi vyrai atliko bausmę arba jiems suteiktas namų kalėjimo statusas (Pitcairn News, 2010).

2010 m. sala gavo naują ir atnaujintą konstituciją.

Salos

·        

Durcie atolas

·        

Oeno atolas

·        

Pitkerno salos palydovinė nuotrauka

·        

Hendersono sala

·        

Adamstaunas Pitkerno saloje.

Susiję puslapiai

  • Maištas dėl Bounty


Ieškoti
AlegsaOnline.com - 2020 / 2025 - License CC3