Sirimavo Bandaranaike (1916–2000) — pirmoji pasaulyje moteris ministro pirmininkė
Sirimavo Bandaranaike — Šri Lankos politinė lyderė ir pirmoji pasaulyje išrinkta moteris ministro pirmininkė: jos istorija, politika, palikimas ir šeimos įtaka.
Sirimavo Ratwatte Dias Bandaranaike (1916 m. balandžio 17 d. – 2000 m. spalio 10 d.) buvo Šri Lankos politikė, kuri tris kartus ėjo ministro pirmininko pareigas ir vadovavo Šri Lankos laisvės partijai. Ji tapo pirmąja pasaulyje moterimi, išrinkta vyriausybės vadove — pareiga, kurią ėmėsi po to, kai 1959 m. buvo nužudytas jos vyras, ankstesnis ministras pirmininkas Solomonas Bandaranaike, ir ji liko jo našlė. Jos politinė linija dažnai buvo apibūdinama kaip artima socializmui ir tęsė daugelį jos vyro pradėtų krypčių.
Ankstyvoji veikla ir įžengimas į politiką
Sirimavo Bandaranaike kilusi iš žinomos politinės šeimos; po vyro mirties ji perėmė šeimos politinį vaidmenį ir tapo Šri Lankos laisvės partijos (SLFP) lydere. Jos sprendimas įsitraukti į aktyvią politiką buvo lemtingas – per pirmąsias kadencijas ji greitai įgijo autoritetą tiek partijoje, tiek šalyje.
Ministro pirmininko kadencijos ir pagrindinės reformos
Bandaranaike ėjo ministro pirmininko pareigas tris kartus: pirmą kartą 1960–1965 m., antrą kartą 1970–1977 m., o trečią kartą grįžo į postą 1994–2000 m. Jos vyriausybės ėmėsi plataus užmojo reformų ir pokyčių:
- ekonominė politika, orientuota į valstybinę kontrolę ir nacionalizacijas (pramonės, žemės ūkio sektoriai ir kai kurios užsienio įmonės);
- socialinės apsaugos ir gyventojų gerovės programų plėtra;
- žemės pertvarkos bei bandymai stiprinti kaimo gyventojų padėtį;
- aktyvi užsienio politika Nepriklausomybės ir Nepriklausomybės judėjimo (Non-Aligned Movement) rėmuose, stiprinant ryšius tiek su Rytu, tiek su Vakarais.
1972 m. jos vyriausybės metu Šri Lanka tapo respublika — tai buvo reikšmingas konstitucinis pokytis šalies istorijoje. Taip pat per jos antrąją kadenciją šalyje įvyko kairės krypties sukilimas 1971 m. (JVP sukilimas), kurį vyriausybė slopino, o tai paliko gilų politinį ir socialinį atspaudą tolimesnei šalies raidai.
Politinis paveldas ir kritika
Sirimavo Bandaranaike dažnai vertinama kaip vienas iš įtakingiausių XX a. Pietų Azijos politikos veikėjų: ji įrodė, kad moteris gali vadovauti valstybei ir formuoti šalies politiką tarptautiniu mastu. Tačiau jos laikotarpiai valdžioje taip pat sulaukė kritikos — dalis jos politikos sprendimų prisidėjo prie ekonominių sunkumų, o kai kurie sprendimai ir kalbos sukėlė etnines įtampas tarp šalyje gyvenančių bendruomenių, kurios vėliau lėmė ilgametes konfliktines tendencijas.
Šeima, vėlesnis gyvenimas ir mirtis
Su Solomonu Bandaranaike ji susilaukė vaikų, iš kurių du aktyviai įsitraukė į politiką: dukra Chandrika Kumaratunga vėliau tapo Šri Lankos prezidente, o sūnus Anura Bandaranaike ėjo įvairias parlamentines ir vyriausybines pareigas. Trečioji dukra — Sunethra — žinoma kaip visuomenės veikėja ir filantropė.
Ji aktyviai dirbo politinėje tarnyboje per maždaug keturis dešimtmečius. 2000 m. rugpjūčio 10 d. dėl sveikatos problemų pasitraukė iš aktyvios politikos; 2000 m. spalio 10 d., būdama 84 metų, mirė nuo širdies smūgio.
Reikšmė istorijoje
Sirimavo Bandaranaike paliko sudėtingą, bet ryškų palikimą: ji tapo pavyzdžiu moterų dalyvavimui aukščiausiame politiniame lygyje, vykdė plataus profilio reformas ir stiprino Šri Lankos tarptautinį matomumą. Jos viešasis įvaizdis bei sprendimai iki šiol kelia diskusijas apie socialinę politiką, nacionalizmą ir valstybinę ekonomikos valdymo rolę Pietų Azijoje.
Šeimos gyvenimas
Sirimavo Bandaranaike gimė 1916 m. balandžio 17 d. kaip Sirimavo Ratwatte. Jos šeima priklausė aristokratijai. Ji buvo budistė, bet mokėsi Kolombo (Šri Lanka) vienuolyne, kur ją mokė Romos katalikų vienuolės. 1940 m. ištekėjo už Salomono Bandaranaikės, kuris tuo metu buvo parlamento narys. 1956 m. jis tapo ministru pirmininku, vadovaudamas Šri Lankos laisvės partijai (SLFP). Sirimavo ir Solomonas susilaukė trijų vaikų: Čandrikos, Sunetros ir Anuros.
Politinė karjera
Sirimavo pradėjo politinę karjerą tik po to, kai 1959 m. rugsėjo 26 d. buvo nušautas jos vyras. Ji buvo paskirta vyro įpėdine vadovauti partijai. Ji vadovavo šiai partijai ir 1960 m. liepos mėn. laimėjo rinkimus, žadėdama tęsti vyro politiką. 1960 m. liepos 21 d. Bandaranaike tapo ministre pirmininke. Ji buvo pirmoji pasaulyje moteris ministrė pirmininkė ir pirmoji moteris, išrinkta vyriausybės vadove.
Bandaranaike buvo socialistė. Ji tęsė savo vyro politiką, pagal kurią buvo nacionalizuoti pagrindiniai ekonomikos sektoriai. Ji taip pat perdavė visas Romos katalikų bažnyčiai priklausiusias mokyklas vyriausybės kontrolei. Garsiausias jos ankstyvosios politikos aktas buvo Sinhala Only Act, kurį taip pat pradėjo įgyvendinti jos vyras, bet taip ir nebaigė. Į jį įėjo planas wikt:repatrijuoti, išsiųsti tamilų gyventojus į Indiją (suteikti jiems Indijos pilietybę ir deportuoti). Be to, juo sinhalų kalba tapo vienintele valstybine kalba, išbraukiant anglų kalbą. Tai buvo vertinama kaip diskriminacija ir buvo žmogaus teisių protestų bei tamilų kovingumo pradžia.
Vyriausybei perėmus užsienio įmones, ypač naftos bendroves, Didžioji Britanija ir Jungtinės Amerikos Valstijos buvo nepatenkintos ir nutraukė pagalbą Šri Lankai. Dėl to Bandaranaike užmezgė glaudesnius santykius su Kinija ir Sovietų Sąjunga. 1962 m. krikščionių kariuomenės karininkai nesėkmingai bandė įvykdyti valstybės perversmą. 1964 m. Bandaranaike pralaimėjo balsavimą dėl pasitikėjimo, o 1965 m. vykusiuose rinkimuose jos partija patyrė pralaimėjimą. Prieš ją pakeičiant, Bandaranaikės vyriausybė pasirašė susitarimą su Indija dėl maždaug milijono tamilų statuso: 600 000 turėjo būti suteikta Indijos pilietybė ir jie turėjo būti repatrijuoti, o 375 000 - Šri Lankos pilietybė.
1970 m. rinkimuose Bandaranaike vėl tapo ministre pirmininke. karinė pagalba iš Indijos ir Pakistano.
1972 m. buvo priimta nauja konstitucija. Buvo panaikinta monarchija, o vietoj Sandraugos karalystės, vadintos Ceilonu, įkurta šiuolaikinė Šri Lankos respublika. Šri Lankos prezidentas pakeitė karalienę Elžbietą II valstybės vadovo poste.
Antrosios kadencijos metu Bandaranaike tapo vis nepakantesnė kritikai. Ji privertė uždaryti kritiškai nusiteikusias žiniasklaidos priemones. Ji taip pat nacionalizavo didžiausią šalies laikraštį "Lake House". 1976 m. Bandaranaike buvo išrinkta Neprisijungusiųjų judėjimo pirmininke. Nepaisant sėkmės užsienio reikaluose, ji labai greitai prarado populiarumą Šri Lankoje. Jos vyriausybė buvo kaltinama korupcija, o ekonomika sparčiai smuko. Rinkimus buvo numatyta surengti 1975 m., tačiau Bandaranaike pasinaudojo naujosios konstitucijos straipsniu ir atidėjo juos neribotam laikui. Rinkimai įvyko 1977 m., ir jos partija patyrė skaudų pralaimėjimą. 1980 m. Bandaranaike buvo apkaltinta piktnaudžiavimu valdžia dėl rinkimų atidėjimo. Ji buvo priversta palikti savo vietą parlamente ir septynerius metus negalėjo eiti valstybinių pareigų.
Bandaranaike liko SLFP vadovu, nors per kitus dešimt metų pralaimėjo visus visuotinius rinkimus. Jos partija vadovavo koalicijai (Liaudies aljansui), kuri 1994 m. laimėjo visuotinius rinkimus. Bandaranaikės dukra Čandrika tapo ministre pirmininke, o tais pačiais metais buvo išrinkta prezidente. Bandaranaike vėl tapo ministre pirmininke, tačiau nuo paskutinės jos kadencijos pasikeitė konstitucija. Dabar ji, kaip ministrė pirmininkė, buvo pavaldi savo dukrai, prezidentei. Ji ėjo šias pareigas iki kelių mėnesių prieš mirtį, tačiau realios valdžios turėjo nedaug. Ji atsistatydino 2000 m. rugpjūčio 10 d. Lygiai po dviejų mėnesių, būdama 84 metų, ji mirė nuo širdies smūgio.
Ieškoti