Cingalų (sinhalų) kalba Šri Lankoje: kilmė, raštas ir gramatika
Sužinokite viską apie sinhalų (cingalų) kalbą Šri Lankoje: kilmę, unikalų brahmi palikuonių raštą ir aiškią, praktišką gramatiką.
Sinhalų (cingalų, anksčiau singhalų) kalba yra viena iš indoarijų kalbų, priklausanti indoeuropiečių šeimai. Tai pagrindinė etninė ir valstybinė kalba Šri Lankoje, kuria kalba didžioji šalies gyventojų dalis. Kalba turi gilias istorines šaknis ir savo rašto sistemą, kilusią iš senovinės brahmi tradicijos.
Kilmė ir trumpa istorija
Sinhalų kalba vystėsi iš senųjų Indoarijų (Prakrit) dialektų, kurie atėjo į Šri Lanką kartu su kolonizacijos ir migracijos procesais. Seniausi sinhalų kalbos užrašai datuojami III–II a. pr. m. e., o literatūriniai paminklai, kuriuos turime iki šiol, daugiausia priklauso nuo IX a. po Kr. laikotarpio. Per šį ilgą laikotarpį sinhalų kalba absorbvavo elementų iš kitų Pietų Azijos kalbų, taip pat iš arabų, portugalų, olandų ir anglų per prekybą ir kolonijinę praeitį.
Skaičiai, statusas ir giminių kalbos
Sinhalų kalba Šri Lankoje vartojama apie 19 mln. žmonių (iš jų apie 16 mln. gimtoji kalba), taip pat yra diasporos bendruomenių. Ji yra viena iš konstituciškai pripažintų oficialiųjų Šri Lankos kalbų kartu su tamilų kalba. Artimiausia sinhalų kalbos giminaitė yra dhivehi, t. y. Maldyvų kalba.
Raštas
Sinhalų kalba naudoja specialiai jai pritaikytą rašto sistemą, kilusią iš indų brahmi tradicijos (žr. Sinhalų raštas), — raidyną, kuriame yra tiek atskiros priebalsių, tiek balsių žymos, taip pat junginiai balsių keitimu. Raštas puikiai tinka sinhalų fonetinėms savybėms, įskaitant daug balsių variantų ir retrofleksinius priebalsius.
Dialektai ir vartosena
Kalba turi dvi pagrindines atmainas: kasdienę (šnekamąją) ir rašytinę (literatūrinę/standartinę). Šnekamoji kalba yra plačiausiai vartojama ir mažiau formalizuota, o rašytinė — labiau konservatyvi, dažnai naudojama literatūroje, žiniasklaidoje ir oficialiuose tekstuose. Be to, yra regioninių dialektų (pvz., žemumos ir kalnų dialektai), kurie skiriasi tarimu, žodynu ir kai kuriais gramatikos bruožais.
Fonologija ir morfologija (pagrindai)
Sinhalų fonologija pasižymi gausiu balsių inventoriu ir skirtingomis priebalsių grupėmis (įskaitant retrofleksinius garsus). Morfologiškai sinhalų žodžiai dažnai sudaromi iš kamieno, prie kurio prisideda įvairios galūnės ir dalelytės (pvz., linksniai, ditybos žymės, aspektai). Dėl to vartosena gali priminti agglutinacines tendencijas — žodžiai įgauna papildomą reikšmę ar gramatinę informaciją prijungiant dalelytes.
Žodžių tvarka
Sinhalų sakinio tvarka dažniausiai yra SOV (subjektas–objektas–veiksmažodis), t. y. subjektas paprastai eina prieš objektą, o veiksmažodis stovi sakinio pabaigoje. Tai bendras bruožas su kai kuriomis kitomis Azijos kalbomis, pvz. japonų ir korėjiečių. Tokia sintaksė gali palengvinti sinhalų mokymąsi tiems, kurie jau moka SOV tipą turinčią kalbą.
Gramatikos pavyzdžiai
Keletas aiškių pavyzdžių, iliustruojančių formų su dalelytėmis ir sakinio sandarą:
- Paprastas sakinys (SOV):
Mama gedara yānawa. — Aš einu namo. (Mama = „aš“, gedara = „namo“, yānawa = „einu“) - Dėmesio į dalelytes (dativą, taip pat papildomas reikšmes):
balla — šuo (kamienas)
ballata denawa — duoti šuniui / „duoti (kam) šuniui“ (balla + ta = dative „kam“)
ballatath denawa — duoti šuniui taip pat / „duoti ir šuniui“ (tath = „taip pat/ir“ prijungta)
ballatama denawa — duoti būtent šuniui / „duoti pačiam šuniui“ (tama = akcentuojanti, „būtent/pačiam“) - Panašiai su „kačiukas“ (pusa):
pusa — kačiukas (kamienas)
pusath — kačiukas taip pat / „ir kačiukas“ (pusā + th/tath)
pusata — į kačiuką / „kačiukui“ (dativinė forma)
pusatama — į patį kačiuką / „būtent kačiukui“ (akcentinis -tama)
Tokiomis formomis aiškiai matyti, kaip prie kamieno prisijungiančios dalelytės keičia sakinio reikšmę: darydamos daiktavardį datyvu, pridėdamos prievardinę reikšmę („taip pat“) arba akcentuodamos nukreiptį („būtent/pačiam“).
Pastabos mokantis
Mokantis sinhalų kalbos pravartu atkreipti dėmesį į:
- rašymo ir tarimo santykį (sinhalų raštas tiksliai atspindi kai kurias fonetines ypatybes);
- skirtį tarp kasdienės šnekamosios ir literatūrinės vartosenos;
- dažnus skolinimusis žodžius iš regioninių ir kolonijinių kalbų;
- case-marking dalelytes (pvz., -ta) ir akcentines partikas (-tama, -th), kurios smarkiai veikia reikšmę.
Sinhalų kalba yra turtinga ir išraiškinga, su ilgomis literatūros tradicijomis, todėl mokymasis atveria prieigą prie unikalaus kultūrinio paveldo ir kasdienių gyvenimo Šri Lankoje. Jei pageidaujate, galiu paruošti daugiau autentinių pavyzdžių su sinhalų raštu, tarimo gairėmis ir žodžių sąrašu pagal temas.
Klausimai ir atsakymai
K: Kokia kalba yra sinhalų?
A: Sinhalų kalba, dar vadinama singhalų kalba, yra sinhalų tautos, kuri yra didžiausia etninė grupė Šri Lankoje, kalba.
K: Kokiai kalbų šeimai priklauso sinhalų kalba?
A: Sinhalų kalba priklauso indoarijų kalbų šeimai.
K: Kiek yra sinhalų kalbos vartotojų?
Atsakymas: Sinhalų kalba kalba kalba maždaug 16 mln. žmonių.
K: Ar tai oficiali Šri Lankos kalba?
Atsakymas: Taip, kartu su tamilų kalba ji yra viena iš Šri Lankos konstituciškai pripažintų oficialių kalbų.
K: Kokia rašto sistema naudojama sinhalų kalba?
Atsakymas: Sinhalų kalbos rašto sistema yra indiškojo brahmi rašto atšaka.
K: Kada buvo parašyti seniausi egzistuojantys literatūros kūriniai sinhalų kalba? A: Seniausi sinhalų kalba parašyti literatūros kūriniai datuojami IX mūsų eros amžiumi.
K: Kokia žodžių tvarka vartojama sinahloje?
Atsakymas: Sinahloje vartojama SOV (subjekto, objekto ir veiksmažodžio) žodžių tvarka, kuri panaši į japonų ir korėjiečių kalbas.
Ieškoti