Šuša
Šuša (armėnų kalba Շուշի) - miestas Kalnų Karabacho regione, Azerbaidžano teritorijoje, esantis nepripažintoje Kalnų Karabacho respublikoje. Miestas taip pat buvo svarbus armėnų kultūrinio ir ekonominio gyvenimo centras iki Pirmojo pasaulinio karo. 1720 m. kartu su Tbilisiu; buvo vienas iš dviejų pagrindinių armėnų miestų Užkaukazėje ir savivaldžios armėnų kunigaikštystės centras. Jis taip pat turėjo religinę ir strateginę reikšmę armėnams: jame buvo įsikūrusi Gazančetocso katedra, Kanačžamo bažnyčia ir jis (kartu su Lačino rajonu vakaruose) buvo sausumos jungtis su Armėnija.
1887 m. buvo baigta statyti Gazančetso katedra.
Istorija
Šušą 1750-1752 m. (pagal kitus šaltinius - 1756-1757 m.) įkūrė Panah-Ali chanas Džavanširas (r. 1748-1763 m.), nepriklausomos valstybės įkūrėjas ir pirmasis valdovas. Pirmoji Karabacho chanato sostinė buvo Bajato pilis, pastatyta 1748 m. Kebirlio rajone. Tačiau netrukus Panah Ali chanas suprato, kad norint apsaugoti save ir savo naujai įkurtą chanatą nuo išorės grėsmių, ypač nuo įsiveržimų iš Irano, reikia pastatyti naują, patikimesnę pilį. Pasak kitų šaltinių, Šuša, tarnavusi Armėnijos kunigaikštystės Varandos miestu ir senovine tvirtove, buvo paversta Karabacho chanato sostine.
Šuša buvo populiarus kalnų ir klimato kurortas Sovietų Sąjungoje. Po 1920 m. prieš armėnus nukreiptų Šušio žudynių jis tapo vienintele didele gyvenviete sovietinėje Kalnų Karabacho autonomijoje (1921-1991 m.), kurioje daugiausia gyveno ne armėnai. 1992 m. gegužės 8-9 d. miestą užėmė Armėnijos ginkluotosios pajėgos.
Šušoje gyveno daugiausia azerbaidžaniečiai, visi azerbaidžaniečiai per karą pabėgo.
