Šuša (Šuši) – Kalnų Karabacho miestas: istorija ir kultūra
Šuša (armėnų kalba Շուշի) - miestas Kalnų Karabacho regione, Azerbaidžano teritorijoje, esantis nepripažintoje Kalnų Karabacho respublikoje. Miestas taip pat buvo svarbus armėnų kultūrinio ir ekonominio gyvenimo centras iki Pirmojo pasaulinio karo. 1720 m. kartu su Tbilisiu; buvo vienas iš dviejų pagrindinių armėnų miestų Užkaukazėje ir savivaldžios armėnų kunigaikštystės centras. Jis taip pat turėjo religinę ir strateginę reikšmę armėnams: jame buvo įsikūrusi Gazančetocso katedra, Kanačžamo bažnyčia ir jis (kartu su Lačino rajonu vakaruose) buvo sausumos jungtis su Armėnija.
Istorija trumpai
Šuša susiformavo XVIII a. kaip tvirtovės ir Karabacho chanato centras, vėliau tapo svarbiu regiono politika, prekybos ir kultūros centru. Per XVIII–XIX a. mieste gyveno mišri armėnų ir azero (ataučiškai azerbaidžaniečių) bendruomenė, o jo gausios cerkvės, mečetės, muziejai ir mokyklos rodė miesto daugiakultūriškumą.
XIX a. ir XX a. pradžioje Šuša buvo reikšmingas tiek armėnų, tiek azero kultūrinis centras: čia veikė literatūros, meno ir muzikos tradicijos, gimė žymių kūrėjų ir atlikėjų. Per XX a. pabaigos ir XX a. paskutinio dešimtmečio konfliktus miesto gyventojų struktūra ir materialus paveldas patyrė didelių pokyčių ir sugriovimų.
Kultūra ir architektūra
Šušoje buvo daug reikšmingų kultūros objektų ir istorinių statinių. Tarp žymesnių — Gazančetocso katedra (Gazančetocso katedra), keli sakraliniai pastatai, tradicinės mečetės, chanų rūmai ir senamiesčio kvartalai su akmeniniais namais. Miestas buvo svarbus muzikos ir poezijos centras: čia klestėjo mugamo (klasikinės Azerbaidžano muzikos) tradicijos, o taip pat veikė armėnų literatūrinių ir religinės veiklos židiniai.
Tarp žymių kultūros asmenybių, susijusių su Šuša ar Šuši, yra poetai, kompozitoriai ir mecenatai, kurių kūryba ir parama kultūrai turėjo didelę reikšmę visam regionui.
Konfliktai ir demografiniai pokyčiai
Per XX a. pabaigos konfliktus dėl Kalnų Karabacho regiono miestas patyrė stiprių demografinių pokyčių ir karo veiksmų padarinių. 1990–1994 m. konflikto metu Šuša buvo intensyvių kovų objektas: 1992 m. miestas pateko į ginkluotų veiksmų srautus, o vėliau kontrolė keitėsi. Tų įvykių metu daug gyventojų buvo priversti palikti namus, o dalis istorinių pastatų ir religinio paveldo buvo apgadinti arba sunaikinti.
2020 m. rudenį vykusio karo metu 2020 m. lapkričio pradžioje miestas vėl atsidūrė karo veiksmų centre, o po karo administracinė kontrolė perėjo į Azerbaidžaną. Abi pusės savo istorijoje ir politinėse naratyvose priskiria Šušai didelę simbolinę reikšmę, todėl miesto statusas yra politiškai jautrus ir tarptautiniam diskursui.
Dabartinė būklė ir paveldas
Šiuo metu miesto ateitis susijusi su atstatymo darbu, humanitarinėmis problemomis bei tarptautiniu susidomėjimu dėl kultūros paveldosaugos. Atkuriant ar tvarkant miestą kyla klausimų dėl autentiškumo, kultūrinių teisių ir abipusių žymių vietų apsaugos. Tarptautinės organizacijos, vietinės valdžios ir skirtingos bendruomenės kelia skirtingus reikalavimus dėl paminklų išsaugojimo ir priežiūros.
Reikšmė ir atmintis
Šuša (armėnų kalba Šuši) turi didelę istorinę ir simbolinę reikšmę tiek armėnų, tiek azerbaidžaniečių tautoms: abiem ji yra svarbi kaip kultūros ir orientyrinė vieta. Dėl istorinių įvykių ir demografinių pokyčių miesto atmintis šiandien yra sudėtinga ir daugiasluoksnė — ji apima tiek praeities kultūrinę įvairovę, tiek konflikto padarinius, tiek pastangas atkurti ir saugoti paveldą.
Praktinė informacija lankytojams
- Prieš kelionę į regioną būtina pasitikrinti saugumo ir keliones reglamentuojančius apribojimus — situacija gali būti įtempta ir pakeisti transporto ar pasienio tvarką.
- Kultūrinis paveldas mieste yra jautrus: lankantis svarbu gerbti vietines taisykles ir istorinius objektus.
Šuša liks vienu iš regiono simbolių — sudėtingu istoriniu palikimu, kuriam reikalingas atsakingas saugojimas ir tarpusavio supratimas, kad išsaugotų tiek materialų, tiek nematerialų kultūros paveldą ateities kartoms.


1887 m. buvo baigta statyti Gazančetso katedra.
Istorija
Šušą 1750-1752 m. (pagal kitus šaltinius - 1756-1757 m.) įkūrė Panah-Ali chanas Džavanširas (r. 1748-1763 m.), nepriklausomos valstybės įkūrėjas ir pirmasis valdovas. Pirmoji Karabacho chanato sostinė buvo Bajato pilis, pastatyta 1748 m. Kebirlio rajone. Tačiau netrukus Panah Ali chanas suprato, kad norint apsaugoti save ir savo naujai įkurtą chanatą nuo išorės grėsmių, ypač nuo įsiveržimų iš Irano, reikia pastatyti naują, patikimesnę pilį. Pasak kitų šaltinių, Šuša, tarnavusi Armėnijos kunigaikštystės Varandos miestu ir senovine tvirtove, buvo paversta Karabacho chanato sostine.
Šuša buvo populiarus kalnų ir klimato kurortas Sovietų Sąjungoje. Po 1920 m. prieš armėnus nukreiptų Šušio žudynių jis tapo vienintele didele gyvenviete sovietinėje Kalnų Karabacho autonomijoje (1921-1991 m.), kurioje daugiausia gyveno ne armėnai. 1992 m. gegužės 8-9 d. miestą užėmė Armėnijos ginkluotosios pajėgos.
Šušoje gyveno daugiausia azerbaidžaniečiai, visi azerbaidžaniečiai per karą pabėgo.