Keltų kalbos: apžvalga, rūšys ir dabartinė būklė

Išsami Keltų kalbų apžvalga: rūšys, istorija ir šiandieninė būklė — airių, škotų, manksų, velso, kornų ir bretonų padėtis bei išsaugojimo iššūkiai.

Keltų kalbos yra indoeuropiečių kalbų šeima, kilusi iš senojo protokeltų (proto‑keltų) pradinio kalbos sluoksnio. Istoriškai keltų kalbos buvo paplitusios didelėse Europos dalyse; šiandien natūraliai jos vartojamos daugiausia šiaurės vakarų Europoje. Gyvų keltų kalbų liekanos skirstomos į dvi pagrindines grupes: goidų (dar vadinamos galų arba goidelic) ir britonų (brittonic).

Keltų kalbų rūšys

Pagrindinės šiandien vartojamos keltų kalbos yra:

• airių (goidų grupė) — viena iš svarbiausių keltų kalbų, turinti oficialų statusą Airijoje ir atstovaujamą medijoje bei mokyklose;
• škotų (škotų gėlų, goidų grupė) — vartojama Škotijos šiaurės vakarų vietovėse ir skurdžiai kitur; turi aktyvių kalbos puoselėtojų;
• manksų (Manx, goidų grupė) — istorinis Meno salos variantas, XX a. beveik išnykęs, bet vėliau atgaivintas kalbos entuziastų;
• valų (welsh, britonų grupė) — plačiai vartojama Velse, stiprią švietimo ir žiniasklaidos paramą turinti kalba;
• kornų (Cornish, britonų grupė) — XVIII a. išnykusi, vėlesniais dešimtmečiais atgaivinta ir šiandien turi mažą, bet aktyvią bendruomenę;
• bretonų (breton, britonų grupė) — vartojama vakarų Bretanėje (Prancūzija) ir yra vienintelė keltų kalba, kurios pagrindinė teritorija yra už Didžiosios Britanijos ir Airijos salų ribų.

Geografinė ir istorinė apžvalga

Keltų kalbos kilo iš proto‑keltų ir ilgainiui išsiskyrė į įvairius dialektus ir atskiras kalbas. Nors anksčiau keltų kalbų įtaka buvo didesnė žemyninėje Europoje, šiandien gyvų keltų kalbų centruose išliko šiaurės vakarinės Europos regionai — Airija, Škotija, Velsas, Bretanė, Meno sala ir Kornvalis. Dalis kalbinių bendruomenių taip pat atsirado už tų regionų ribų: pavyzdžiui, Kanadoje tebėra kalbėtojų, turinčių ryšį su škotų gėlų tradicija, o Patagonijoje (Argentina) yra velsiečių palikuonių bendruomenių.

Šiuolaikinė būklė ir statusas

Kiekvienos keltų kalbos padėtis skiriasi:

• Airių yra valstybinė kalba Respublikoje, plačiai mokoma mokyklose; tačiau kasdienės vartosenos lygis urbanizuotuose regionuose mažesnis — aktyvių kasdienių vartotojų yra keliasdešimt tūkstančių, o platesnėje visuomenėje kalbą supranta ir ja girią geba kalbėti daugiau žmonių.
• Valų (vėlgi turi institucinių garantijų) — Velse veikia velsų kalbos mokyklos, žiniasklaida (pvz., S4C) ir kultūrinės iniciatyvos; valų kalba turi šimtus tūkstančių vartotojų, daugiausia Velse.
• Škotų gėlų turi mažesnę, bet aktyvią kalbančiųjų bendruomenę; veikia radijo ir televizijos laidų projektai (pvz., BBC Alba) ir mokyklos su gėlų kalbos dėstymu.
• Bretonų kalba susiduria su dideliais iššūkiais dėl prancūzų paslaugų dominavimo ir ankstesnių politikos sprendimų; kalbėtojų daugiausia vyresnio amžiaus, bet veikia mokyklos (pvz., Diwan) ir kultūrinės iniciatyvos.
• Manksų ir kornų — abi kalbos patyrė išnykimo grėsmę (manksų XX a. viduryje buvo laikoma išnykusia), tačiau vėlesnis atgaivinimas lėmė mažas, bet sparčiai besiplečiančias kalbančiųjų bendruomenes, jaunųjų kalbininkų ir mokyklų formavimą.

Rašyba, tarimas ir tarpusavio suprantamumas

Visos šiuolaikinės keltų kalbos naudoja lotynišką raidyną, dažnai su papildomais diakritiniais ženklais ir specifinėmis raidžių kombinacijomis, atspindinčiomis savitą garsyną. Goidų (airių, škotų, manksų) ir britonų (valų, kornų, bretonų) grupių kalbos yra gana skirtingos — tarpusavyje jos nėra tiesiogiai tarpusavyje suprantamos be specialaus mokymosi, nors gali būti tam tikrų panašumų žodyno ar gramatikos lygmenyse.

Atgaivinimas, švietimas ir medija

Per pastaruosius dešimtmečius daug iniciatyvų skirta keltų kalbų išsaugojimui ir plėtrai:

• švietimas: gimtąją kalbą mokančios mokyklos ir programos (pvz., gaelscoileanna Airijoje, velsų kalbos mokyklos Velse, Diwan mokyklos Bretanėje);
• medija: specialūs radijo ir televizijos kanalai bei interneto turinys (pvz., TG4 airių kalbai, BBC Alba škotų gėlų kalbai, S4C valų kalbai);
• bendruomenių iniciatyvos: kalbų kavinės, kursai, internetiniai ištekliai, jaunųjų kalbos vartotojų programos;
• teisėta apsauga: kai kuriose šalyse kalbos įgijo oficialų ar regioninį statusą, kuris padeda gauti finansavimą ir paramą.

Kultūrinė reikšmė

Keltų kalbos yra svarbi regioninių tapatybių, tradicijų, liaudies dainų ir literatūros saugotoja. Dėl kalbų gausos ir regioninių skirtumų išliko įvairūs folkloro, muzikiniai ir literatūriniai variantai. Yra daug kultūrinių renginių, skirtų keltų kalboms ir menams, įskaitant madas, festivalus ir pan‑Keltinius susibūrimus.

Iššūkiai ir perspektyvos

Pagrindiniai iššūkiai — demografiniai pokyčiai, urbanizacija, anglų (ir Prancūzijos Bretanėje) kalbos dominavimas, taip pat finansavimo trūkumas kai kurioms iniciatyvoms. Vis dėlto pastarųjų dešimtmečių atgaivinimo pastangos parodė, kad kalbų atgaivinimas įmanomas, ypač kai yra sisteminis švietimo palaikymas, medijų prieinamumas ir bendruomenės įsitraukimas.

Apibendrinant: keltų kalbos formuoja reikšmingą Europos lingvistinį ir kultūrinį paveldą. Nors jų būklė skirtinga — nuo palyginti stiprių (valų, airių) iki labai pažeidžiamų (bretonų, kornų, manksų prieš keletą dešimtmečių) — nuolatinės revitalizacijos pastangos, švietimo programos ir žiniasklaida prisideda prie jų išlikimo ir atkūrimo.

Klausimai ir atsakymai

K: Kokios yra keltų kalbos?

K: Kiek keltų kalbų tebevartojama šiandien?

K: Į kokias dvi grupes skirstomos šešios keltų kalbos?

K: Kokiomis trimis goidų kalbomis vis dar kalbama?

K: Kur daugiausia kalbama valų kalba?

K: Kuri britiška kalba išnyko XVIII a.?

Klausimas: Kur už Škotijos ribų galima rasti gimtakalbių, kuriems škotų gėlų kalba yra gimtoji?

Paieška pagal raidę