Branduolinis sprogimas: apibrėžimas, priežastys ir pasekmės

Branduolinis sprogimas: kas tai, priežastys ir pasekmės — radiacija, istorija, sveikatos ir aplinkos padariniai. Sužinokite svarbiausius faktus ir prevencijos principus.

Branduolinis sprogimas - tai energija, išsiskirianti dėl labai greitos branduolinės reakcijos. Jį gali sukelti branduolių dalijimasis, branduolių sintezė arba abu šie procesai.

Atmosferos branduoliniai sprogimai siejami su grybų debesimis, nors grybų debesys gali atsirasti ir dėl didelių cheminių sprogimų. Taip pat galimas oro branduolinis sprogimas be šių debesų. Branduoliniai sprogimai sukelia radiaciją ir radioaktyviąsias nuolaužas.

Pirmą kartą branduolinis ginklas buvo susprogdintas 1945 m. rugpjūčio 6 d., kai Jungtinės Amerikos Valstijos numetė urano užtaisą ant Japonijos miesto Hirošimos. Antrą kartą ir paskutinį kartą branduolinis ginklas buvo panaudotas kovoje po trijų dienų, kai Jungtinės Valstijos numetė plutonio implozinio tipo užtaisą ant Japonijos miesto Nagasakio. Dėl šių bombardavimų iš karto žuvo apie 120 000 žmonių, o dar daugiau žmonių mirė laikui bėgant nuo branduolinės radiacijos.

Kaip įvyksta branduolinis sprogimas

Branduolinį sprogimą sukelia labai greita ir nekontroliuojama branduolinė reakcija. Yra du pagrindiniai mechanizmai:

• Branduolių dalijimasis (fizija) – sunkiojo atomo branduolys skyla į lengvesnius branduolius, išskirdamas didelius kiekius energijos ir neutrinų. Tokia reakcija yra naudojama tradicinėse atominių bombų konstrukcijose.
• Branduolių sintezė (fuzija) – lengvųjų branduolių susijungimas į sunkesnius, kartu išskiriant energiją. Fuzijos procesai vyksta saulėje ir vandenilinių bombų veikime. Daugelyje modernių sprogmenų naudojama abi reakcijų stadijos (fizija sukelia fuziją).

Momentiniai poveikiai

Branduolinis sprogimas sukelia kelias skirtingas, vienu metu veikiančias poveikio rūšis:

• Smūginė banga (blast) – staigus slėgio šuolis, kuris gali nugriauti pastatus ir sukelti sužalojimus nuo išmuštų stiklo paketų bei griuvėsių.
• Terminis spinduliavimas – intensyvi šviesa ir šiluma, sukelianti sunkias nudegimo žaizdas ir uždegimus, taip pat gali uždegti degias medžiagas aukštu atstumu.
• Jonizuojanti radiacija – greitai skleidžiamos spinduliuotės (gama, neutronai), sukeliančios ūmų radiacinį poveikį, tiesioginį audinių pažeidimą ir galimą mirtį per valandas ar dienas didelėms dozėms gavusiems asmenims.
• Elektromagnetinis impulsas (EMP) – didelio intensyvumo elektromagnetinis laukas, galintis sutrikdyti elektroninius įrenginius ir tinklus.
• Radioaktyviosios nuolaužos (fallout) – atmosferoje pakeltos radioaktyvios dalelės, nusėdančios ant žemės ir ilgainiui sukeliantys užterštumą bei ilgalaikes radiacines rizikas.

Ilgalaikės pasekmės sveikatai ir aplinkai

Be tiesioginių aukų, branduolinis sprogimas turi ilgalaikių padarinių:

• Onkologinės ligos – padidėjusi vėžio, ypač skydliaukės ir leukemijų, rizika išlieka dešimtmečiais dėl lėtai besikaupiančių mutacijų.
• Genetiniai padariniai – spinduliuotė gali paveikti reprodukcines ląsteles, didindama paveldimų defektų riziką ateities kartoms.
• Aplinkos užteršimas – dirvožemis, vanduo ir maisto produktai gali tapti radioaktyvūs, todėl žemės ūkis ir ekosistemos būna pažeistos ilgam laikui.
• Ekonominiai ir socialiniai padariniai – masinės evakuacijos, gydymo poreikio augimas, infrastruktūros sunaikinimas ir ilgas atstatymo laikotarpis.
• Klimatiniai efektai – didelių branduolinių karų atveju dūmai ir smėlis gali pakilti į stratosferą, sumažinti saulės šviesą ir sukelti globalius klimato pokyčius (vadinamas „branduolinė žiema“).

Apsauga, reagavimas ir monitoringas

Veiksmai, kurie gali sumažinti žalą po sprogimo:

• Prieglobsčio paieška: uždari arba gelžbetoniniai pastatai, požeminiai bunkeriukai sumažina radiacijos ir šiluminio poveikio riziką.
• Apsauginės priemonės: laikinai naudoti kvėpavimo takų apsaugą, uždengti odą, nuplauti radioaktyvias daleles vandeniu ir muilu.
• Kalio jodidas (KI): vartojamas siekiant užblokuoti radioaktyviojo jodo kaupimąsi skydliaukėje, bet jis apsaugo tik nuo tam tikros radiacijos rūšies ir turi būti vartojamas pagal sveikatos institucijų rekomendacijas.
• Monitoringas: seismologiniai prietaisai, radiacijos stebėjimo tinklai ir radionuklidų analizė padeda nustatyti sprogimo vietą, dydį ir užterštumo lygį. Tarptautinės agentūros ir tinklai seka bandymus ir incidentus bei teikia perspėjimus.
• Ilgalaikė tvarka: teritorijų sanitarinės zonos, relokacija, dirvožemio valymas ir stebėjimas yra būtini siekiant saugiai atkurti užterštas teritorijas.

Istorinė ir tarptautinė kontrolė

Branduolinių ginklų kūrimas ir bandymai XX a. viduryje paskatino tarptautinį reguliavimą ir sutartis, kuriomis siekiama apriboti plitimą ir naudojimą. Pavyzdžiui, egzistuoja įvairios sutartys ir kontrolės mechanizmai, kurie reglamentuoja bandymus, platinimą ir branduolinių medžiagų naudojimą. Be to, tarptautinės organizacijos stebi branduolines veiklas ir teikia techninę pagalbą siekiant užkirsti kelią avarijoms bei neteisėtam ginklų platinimui.

Santrauka

Branduolinis sprogimas – tai sudėtinis, greitas procesas, kurį lydi fiziniai sprogimai, intensyvi šiluma ir jonizuojanti spinduliuotė. Jo pasekmės yra tiek momentinės, tiek ilgalaikės, paveikiančios žmonių sveikatą, aplinką ir visuomenės infrastruktūrą. Prevencija, tarptautinė kontrolė ir pasirengimo priemonės yra svarbios mažinant riziką ir efektyviai reaguojant nelaimių atvejais.

Klausimai ir atsakymai

K: Kas sukelia branduolinį sprogimą?

K: Kas yra grybų debesis?

K.: Ar gali įvykti oro branduolinis sprogimas be grybo debesies?

K: Ką sukelia branduolinis sprogimas?

K: Kada ir kur buvo susprogdintas pirmasis kovinis branduolinis ginklas?

K.: Koks buvo antrasis ir paskutinis branduolinio ginklo panaudojimas kovoje?

K: Ar Černobylio ir Fukušimos avarijos įvyko dėl branduolinių sprogimų?

Paieška pagal raidę