Branduolinis sprogimas
Branduolinis sprogimas - tai energija, išsiskirianti dėl labai greitos branduolinės reakcijos. Jį gali sukelti branduolių dalijimasis, branduolių sintezė arba abu šie procesai.
Atmosferos branduoliniai sprogimai siejami su grybų debesimis, nors grybų debesys gali atsirasti ir dėl didelių cheminių sprogimų. Taip pat galimas oro branduolinis sprogimas be šių debesų. Branduoliniai sprogimai sukelia radiaciją ir radioaktyviąsias nuolaužas.
Pirmą kartą branduolinis ginklas buvo susprogdintas 1945 m. rugpjūčio 6 d., kai Jungtinės Amerikos Valstijos numetė urano užtaisą ant Japonijos miesto Hirošimos. Antrą kartą ir paskutinį kartą branduolinis ginklas buvo panaudotas kovoje po trijų dienų, kai Jungtinės Valstijos numetė plutonio implozinio tipo užtaisą ant Japonijos miesto Nagasakio. Dėl šių bombardavimų iš karto žuvo apie 120 000 žmonių, o dar daugiau žmonių mirė laikui bėgant nuo branduolinės radiacijos.
Atominės bombos sprogimas.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas sukelia branduolinį sprogimą?
Atsakymas: Branduolinį sprogimą sukelia branduolių dalijimasis, branduolių sintezė arba ir viena, ir kita, kai dėl labai greitos branduolinės reakcijos išsiskiria energija.
K: Kas yra grybų debesis?
A.: Grybo debesis - tai į debesį panašus darinys, kuris gali atsirasti dėl didelio cheminio ar branduolinio sprogimo. Atmosferiniai branduoliniai sprogimai dažniausiai siejami su grybų debesimis.
K.: Ar gali įvykti oro branduolinis sprogimas be grybo debesies?
Atsakymas: Taip, oro branduolinis sprogimas gali įvykti ir be grybo debesies.
K: Ką sukelia branduolinis sprogimas?
A: Branduoliniai sprogimai sukelia radiaciją ir radioaktyviąsias nuolaužas.
K: Kada ir kur buvo susprogdintas pirmasis kovinis branduolinis ginklas?
A.: Pirmasis branduolinis ginklas buvo susprogdintas 1945 m. rugpjūčio 6 d., kai Jungtinės Amerikos Valstijos numetė urano užtaisą ant Japonijos miesto Hirošimos.
K.: Koks buvo antrasis ir paskutinis branduolinio ginklo panaudojimas kovoje?
A: Antrasis ir paskutinis branduolinis ginklas kovoje buvo panaudotas po trijų dienų, kai Jungtinės Valstijos numetė plutonio implozinio tipo užtaisą ant Japonijos miesto Nagasakio.
K: Ar Černobylio ir Fukušimos avarijos įvyko dėl branduolinių sprogimų?
Atsakymas: Ne, avarijas Černobylyje ir Fukušimoje sukėlė garo ir vandenilio sprogimai, o ne branduoliniai sprogimai. Branduolinės elektrinės kuras nėra pakankamai prisodrintas, kad sukeltų branduolinį sprogimą.
