Stiklas
Stiklas yra kieta medžiaga, kurią galima pagaminti įvairių formų. Paprastai jis būna skaidrus, bet gali būti ir spalvotas. Stiklas daugiausia gaminamas iš silicio dioksido; stiklas, pagamintas tik iš silicio dioksido, vadinamas kvarciniu stiklu.
Langams ir buteliams gaminti naudojamas specialios rūšies stiklas, vadinamas natrio-kalkių stiklu, kurį sudaro apie 75 % silicio dioksido (SiO2), natrio oksido (Na2O) iš natrio karbonato (Na2CO3), kalcio oksido, dar vadinamo kalkėmis (CaO), ir keletas smulkių priedų.
Keičiant proporcijas ir pridedant įvairių ingredientų, galima pagaminti daugybę stiklo rūšių. Spalvotas stiklas gaminamas pridedant nedidelį kiekį metalų oksidų. Pavyzdžiui, mėlyną spalvą suteikia nedidelis kiekis kobalto oksido.
Krištolinis stiklas gaminamas pridedant švino ir cinko oksidų. Iš tikrųjų tai nėra kristalas, nes visas stiklas yra nekristalinis kietasis kūnas. Krištolinis stiklas vadinamas šlifuotu stiklu, jei jis buvo šlifuotas rankomis:
"Šlifuotas stiklas - tai stiklas, kuris buvo dekoruotas tik rankomis, naudojant besisukančius ratukus. Darbininkai, laikydami ir judindami stiklo gabalą prie įvairaus dydžio metalinių ar akmeninių ratukų, daro pjūvius visiškai lygiame stiklo paviršiuje".
Kadangi stiklas naudojamas lęšiams gaminti, žodis "akiniai" dažnai reiškia akinius.
Mitas, kad stiklas iš tikrųjų yra skystis, kilo dėl to, kad seni namų ir bažnyčių langai (200-300 metų senumo) kartais būna šiek tiek iškreiptos formos: apačioje storesni nei viršuje. Iš tikrųjų taip yra dėl to, kad praeityje gaminant stiklą vienas jo kraštas buvo storesnis už kitą. Buvo protinga montuoti langus su storesniu kraštu apačioje. Kartais galima rasti langą, kurio storas kraštas yra lango viršuje.
Stiklas gali būti perdirbamas vėl ir vėl. Stiklo butelius ir stiklainius galima lengvai perdirbti ir iš jų gaminti naujus stiklinius butelius ir stiklainius arba naudoti pramonėje kaip užpildą (statybinę medžiagą) ar smėlį.
· 
IV a. po Kr. romėnų stiklinė taurė.
· 
Stiklinė su vandeniu.
· 
Vitražai krikščionių bažnyčioje.
Stiklinis rutulys su spalvoto stiklo figūromis viduje
Edo-Kiriko, tradicinis šlifuojamo stiklo amatas Asakusoje, Tokijuje, Japonijoje. Stiklą sudaro du sluoksniai - spalvotas sluoksnis, esantis už skaidraus sluoksnio.
Klausimai ir atsakymai
K: Iš ko pagamintas stiklas?
A: Stiklas daugiausia sudarytas iš silicio dioksido, o konkrečiai natrio kalkinis stiklas - iš silicio dioksido (SiO2), natrio oksido (Na2O) iš natrio karbonato (Na2CO3), kalcio oksido, dar vadinamo kalkėmis (CaO), ir kelių smulkių priedų.
K: Kaip į stiklą galima pridėti įvairių spalvų?
A: Įvairių spalvų stiklui galima suteikti pridedant nedidelius kiekius metalų oksidų. Pavyzdžiui, mėlyną spalvą suteikia nedidelis kiekis kobalto oksido.
K: Ką reiškia terminas "šlifuotas stiklas"?
A: Šlifuotas stiklas - tai stiklas, kuris buvo dekoruotas tik rankomis, naudojant besisukančius ratukus, kurie daro įpjovas lygiame paviršiuje.
K: Iš kur kilo mitas, kad stiklas yra skystis?
A: Mitas, kad stiklas iš tikrųjų yra skystis, kilo dėl to, kad seni namų ir bažnyčių langai (200-300 metų senumo) kartais būna šiek tiek iškreiptos formos dėl to, kad praeityje juos gaminant vienas kraštas buvo storesnis už kitą.
K: Kam dažnai naudojami stiklai?
A: Kadangi stiklas naudojamas lęšiams gaminti, žodis "akiniai" dažnai reiškia akinius arba akinius.
K: Ar krištolas iš tikrųjų yra kristalas?
Atsakymas: Ne, krištolinis stiklas iš tikrųjų nėra kristalas, nes visos stiklo rūšys yra nekristalinės kietosios medžiagos.
K: Ar gaminant naujus stiklo gabalus galima naudoti perdirbtas medžiagas? A: Taip, perdirbtos medžiagos, pavyzdžiui, buteliai ir stiklainiai, gali būti lengvai perdirbamos į naujus stiklo gabalus arba naudojamos pramonėje kaip užpildas ar smėlis.
