Konfliktų sprendimas: kas tai, metodai ir praktinės priemonės
Konfliktų sprendimas: sužinokite efektyvius metodus, derybas, tarpininkavimą ir praktines priemones taikiam ginčų sprendimui bei santykių atstatymui.
Konfliktų sprendimas - tai idėjų ir būdų, kaip sumažinti konfliktų šaltinius, visuma. Terminas "konfliktų sprendimas" kartais vartojamas pakaitomis su terminu "ginčų sprendimas". Terminai konfliktas ir ginčas sutampa. Kaip terminas konfliktas yra platesnis nei ginčas, labiau susijęs su fiziniais veiksmais ir mažiau su žodiniais ginčais.
Konfliktų sprendimo būdai paprastai apima derybas, tarpininkavimą ir diplomatiją. Arbitražo, bylinėjimosi ir oficialūs skundų nagrinėjimo procesai, pavyzdžiui, ombudsmeno procesai, paprastai apibūdinami terminu "ginčų sprendimas", nors kai kurie juos vadina "konfliktų sprendimu".
Kas yra konfliktas ir kuo skiriasi nuo ginčo?
Konfliktas – tai situacija, kai susiduria skirtingi interesai, poreikiai, vertybės arba jausmai tarp asmenų, grupių ar valstybių. Konfliktas gali būti ir atviras (matomas) ir latentinis (slepiasi, kol netampa akivaizdus).
Ginčas paprastai reiškia žodinį nesutarimą ar teisminį procesą, todėl šis terminas yra siauresnis. Konfliktas yra platesnis terminas, kuriame gali būti ir emocijos, ir struktūrinės priežastys, ir fiziniai veiksmai.
Konfliktų rūšys
- Interpersonaliniai – tarp dviejų ar kelių asmenų.
- Organizaciniai – viduje įmonės ar institucijos (struktūriniai, dėl rolės, pajamų ar išteklių).
- Tarpgrupiniai – tarp komandų ar interesų grupių.
- Valstybės lygio / tarptautiniai – tarp valstybių ar didelių organizacijų.
- Vertybiniai – kai konfliktuoja pažiūros, religija ar kultūra.
- Išteklių pagrindu – dėl ribotų priemonių (laikas, pinigai, žemė ir kt.).
Konfliktų sprendimo metodai (plačiau)
- Derybos – šalys tiesiogiai susitaria dėl sprendimo; gali būti arba principinės (interesų pagrindu), arba pozicinės.
- Tarpininkavimas (mediacija) – neutralus tarpininkas padeda šalims susikalbėti ir rasti abiem priimtiną sprendimą.
- Diplomatija – naudojama tarptautiniuose santykiuose, apima derybas, kompromisus, viešųjų ryšių ir institucinių priemonių derinį.
- Arbitražas – ginčas sprendžiamas ne teisme, o iš anksto sutartai arbitrų tribunai, kurios sprendimas dažnai yra privalomas.
- Bylinėjimasis – formalus teisinis ginčas teisme; procesas viešas ir reglamentuotas, sprendimas privalomas ir vykdomas teisės priemonėmis.
- Ombudsmeno ir oficialūs skundų nagrinėjimo mechanizmai – vidiniai arba nepriklausomi procesai, skirti atskaitingumui ir skundų sprendimui.
- Kitarūs metodai – konsiliacija, facilitation, restoratyvioji teisingumo praktika (restorative justice) ir bendradarbiavimo teisė (collaborative law).
Konfliktų sprendimo proceso etapai
- Identifikavimas: nustatyti priežastis, suinteresuotas šalis ir konfliktui įtakos turinčius faktorius.
- Analizė: aiškinti interesus, pozicijas, galimus padarinius ir rizikas.
- Metodo parinkimas: pasirinkti tinkamiausią sprendimo kelią (derybos, tarpininkavimas, arbitražas ir kt.).
- Įtraukimas: inicijuoti pokalbį ar procedūrą, sudaryti darbo taisykles ir užtikrinti saugią aplinką.
- Derybos / sprendimas: siūlymų generavimas, kompromisų paieška, rašytinių susitarimų rengimas.
- Vykdymas ir stebėjimas: įgyvendinti susitarimus, vertinti rezultatus, atlikti korekcijas.
Praktinės priemonės ir įgūdžiai
- Aktyvus klausymasis: atkartoti pašnekovo mintis, parodyti, kad suprantate jo poziciją.
- Empatija ir pagarbos palaikymas: pripažinti jausmus, vengti asmeninių įžeidimų.
- I–žinučių (I-statements) naudojimas: kalbėti apie savo poreikius be kaltinimų („Aš jaučiu…, kai…“).
- Interesų, o ne pozicijų analizė: ieškoti giluminių poreikių, kurie gali leisti rasti bendrą sprendimą.
- BATNA ir ZOPA: žinoti savo geriausią alternatyvą (BATNA) ir bendrą sprendimo zoną (ZOPA).
- Mediacijos ir neutralaus moderatoriaus naudojimas: ypač naudingas tada, kai emocijos trukdo racionaliai bendrauti.
- Dokumentacija: fiksuoti susitarimus raštu ir numatyti vykdymo terminus bei atsakingus asmenis.
- Prevencija: aiškios taisyklės, konfliktų valdymo politika, mokymai ir greita intervencija mažina problemų eskalaciją.
Darbo vietos ir organizacijos kontekstas
Organizacijose verta turėti aiškų konfliktų valdymo mechanizmą: prevencines priemones (mokymai, komunikacijos standartai), aiškias procedūras skundams nagrinėti, nepriklausomą tarpininko arba ombudsmeno funkciją ir stebėseną. Greitas problemos atpažinimas, konstruktyvus grįžtamasis ryšys ir skaidrūs sprendimo kriterijai padeda išvengti didesnių nuostolių ir moralei žalingų pasekmių.
Praktiniai patarimai (do / don't)
- Do: klausykite aktyviai, paruoškite argumentus, aiškiai formuluokite savo interesus, siūlykite alternatyvas, užfiksuokite susitarimus.
- Don't: nekalbėkite iš aukšto, neignoruokite emocijų, nevėluokite spręsti probleminių klausimų ir nevilkite situacijos be reikalo.
Konfliktų sprendimas yra praktinis ir sisteminis procesas, apimantis tiek žmogiškuosius įgūdžius (komunikaciją, empatiją), tiek procedūrinius mechanizmus (derybas, tarpininkavimą, arbitražą ar bylinėjimąsi). Tinkamai parinktas metodas ir aiškus įgyvendinimas dažniausiai leidžia sumažinti žalą, atkurti santykius ir rasti tvarius sprendimus.
Kultūra pagrįstas
Konfliktų sprendimas, kaip profesinė praktika ir akademinė sritis, yra labai jautrus kultūrinei aplinkai. Vakarų kultūros kontekste, pavyzdžiui, Kanadoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose, sėkmingas konfliktų sprendimas paprastai apima ginčo šalių bendravimo skatinimą ir jų pagrindinius poreikius atitinkantį problemų sprendimą. Tokiose situacijose konfliktų sprendėjai dažnai kalba apie tai, kad reikia rasti abiem pusėms naudingą sprendimą, arba abiem pusėms priimtiną scenarijų (žr. Fisher ir Ury (1981), Getting to Yes). Daugelyje nevakarietiškų kultūrinių kontekstų, pavyzdžiui, Afganistane, Vietname ir Kinijoje, taip pat svarbu rasti "abiem pusėms naudingus" sprendimus, tačiau jų pasiekimas gali būti labai skirtingas. Šiose aplinkose tiesioginis ginčo šalių bendravimas, kuriame aiškiai aptariami konflikto klausimai, gali būti suvokiamas kaip labai nemandagus, dėl to konfliktas gali dar labiau paaštrėti ir jo sprendimas užtrukti. Veikiau gali būti prasminga įtraukti religinius, genties ar bendruomenės lyderius, netiesiogiai per trečiąją šalį pranešti sunkią tiesą ir teikti pasiūlymus per pasakojimus (žr. David Augsberger (1992), Conflict Mediation Across Cultures). Tarpkultūrinius konfliktus dažnai būna sunkiausia išspręsti, nes ginčo šalių lūkesčiai gali būti labai skirtingi, be to, gali kilti daug nesusipratimų.
Gyvūnuose
Konfliktų sprendimas taip pat buvo tiriamas ne žmonių, pavyzdžiui, šunų, kačių, beždžionių, gyvatės, dramblių ir primatų (žr. Frans de Waal, 2000). Agresija dažniau pasireiškia tarp gyvūnų giminaičių ir grupėje, nei tarp grupių. Tačiau užuot sukūrę atstumą tarp individų, primatai laikotarpiu po agresyvaus incidento buvo artimesni. Šį intymumą sudarė viliojimas ir įvairių formų kūno kontaktas. Po šių susitaikymo signalų paprastai sumažėja reakcijos į stresą, pavyzdžiui, padažnėja širdies ritmas. Skirtingų rūšių primatai, taip pat daugelis kitų rūšių, gyvenančių grupėmis, demonstruoja skirtingą sutaikomąjį elgesį. Konfliktų, keliančių grėsmę grupės individų tarpusavio sąveikai, sprendimas yra būtinas išlikimui, todėl turi didelę evoliucinę vertę. Šios išvados prieštarauja anksčiau egzistavusioms teorijoms apie bendrąją agresijos funkciją, t. y. erdvės tarp individų sukūrimą (pirmą kartą ją pasiūlė Konradas Lorencas), kuri, regis, labiau pasireiškia konfliktų tarp grupių atveju nei grupių viduje.
Be tyrimų su primatais, biologai pradeda tyrinėti ir kitų gyvūnų susitaikymą. Iki šiol literatūroje, skirtoje ne primatų gyvūnams, buvo tik anekdotiniai pastebėjimai ir labai mažai kiekybinių duomenų. Nors taikus elgesys po konflikto buvo užfiksuotas dar XX a. septintajame dešimtmetyje, tik 1993 m. Rowell pirmą kartą aiškiai paminėjo laukinių avių susitaikymą. Vėliau susitaikymas buvo užfiksuotas tarp dėmėtųjų hienų, liūtų, delfinų, nykštukinių mangustų, naminių ožkų ir naminių šunų.
Karjera
Konfliktų sprendimas - tai vis labiau besiplečianti profesinės praktikos sritis tiek JAV, tiek visame pasaulyje. Dėl didėjančių konfliktų išlaidų vis dažniau pasitelkiamos trečiosios šalys, kurios konfliktams spręsti gali būti arbitrai, tarpininkai, tarpininkai ir ombudsmenai arba konfliktų specialistai. Iš tikrųjų pagalbos ir vystymosi organizacijos savo komandas papildė taikos stiprinimo specialistais. Be to, daugelis didžiųjų tarptautinių nevyriausybinių organizacijų pastebėjo didėjantį poreikį samdyti specialistus, apmokytus analizuoti ir spręsti konfliktus. Be to, dėl šios srities plėtros atsirado konfliktų sprendimo specialistų poreikis dirbti įvairiose srityse, pavyzdžiui, įmonėse, teismų sistemose, vyriausybinėse įstaigose ne pelno siekiančiose organizacijose, vyriausybinėse įstaigose ir švietimo įstaigose, veikiančiose visame pasaulyje.
Švietimas
Viso pasaulio universitetai siūlo studijų programas, susijusias su konfliktų tyrimais, analize ir praktika. Kornelio universiteto Pramonės ir darbo santykių mokykloje (ILR) veikia Scheinmano konfliktų sprendimo institutas, kuriame siūlomi bakalauro, magistro ir profesiniai mokymai konfliktų sprendimo klausimais. Papildomos studijų programos siūlomos Džordžtauno universitete, Rytų Menonitų universitete ir Dublino Trejybės koledže. Džordžo Meisono universiteto Konfliktų analizės ir sprendimo institutas siūlo konfliktų analizės ir sprendimo bakalauro, sertifikatų ir magistrantūros programas bei konfliktų filosofijos ir sprendimo doktorantūros programą. Daugelis studentų, baigusių doktorantūros programą, pradeda dirbti mokslininkais, teoretikais, analitikais, politikos formuotojais ir dėstytojais aukštosiose mokyklose.
Be to, Nyderlanduose įsikūręs Pax Ludens fondas yra organizacija, kuri rengia konfliktų sprendimo simuliacijas pagal tarptautinių santykių scenarijų, kad padėtų mokiniams sužinoti apie konfliktų atsiradimo tarptautinės politikos pasaulyje subtilybes.
Konfliktų sprendimas yra vis labiau dominanti Jungtinės Karalystės pedagogikos sritis, kurioje ir mokytojai, ir mokiniai skatinami mokytis apie mechanizmus, kurie skatina agresyvius veiksmus, ir mechanizmus, kurie veda prie taikaus sprendimo.
Daugelyje Jungtinės Karalystės mokyklų konfliktų sprendimas tapo neatsiejama SEAL (Socialinių ir emocinių mokymosi aspektų) programos dalimi, kuri atitinka SEAL principus, susijusius su socialinių įgūdžių ugdymu ir savo jausmų supratimu.
Indijoje konfliktų analizės ir taikos kūrimo magistrantūros studijas siūlo Nelsono Mandelos taikos centras, esantis Jamia Millia Islamia universitete Naujajame Delyje.
Susiję puslapiai
- Ginčų sprendimas
- Bendradarbiavimo teisė
- Kolektyvinės skyrybos
- Dialogas
- Šeimos terapija
- Tarpasmeninis bendravimas
- Tarpininkavimas
- Derybos
- Talaq - paskutinis žingsnis santuokoje pagal islamo jurisprudenciją.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra konfliktų sprendimas?
A: Konfliktų sprendimas - tai idėjų ir būdų, kaip sumažinti konfliktų tarp šalių šaltinius, visuma.
K: Kokie kiti terminai kartais vartojami pakaitomis su konfliktų sprendimu?
A: Terminas "ginčų sprendimas" kartais vartojamas pakaitomis su terminu "konfliktų sprendimas".
K: Koks skirtumas tarp konflikto ir ginčo?
A: Konfliktas yra platesnis nei ginčas, labiau susijęs su fiziniais veiksmais ir mažiau su žodiniais ginčais.
K: Kokie yra konfliktų sprendimo procesai?
A: Konfliktų sprendimo procesai paprastai apima derybas, tarpininkavimą ir diplomatiją.
K: Kokie procesai apibūdinami terminu "ginčų sprendimas"?
A.: Terminu "ginčų sprendimas" paprastai apibūdinami arbitražo, bylinėjimosi ir oficialūs skundų nagrinėjimo procesai, pavyzdžiui, ombudsmeno procesai.
K: Ar arbitražo, bylinėjimosi ir oficialių skundų procesai laikomi konfliktų sprendimu?
A: Nors kai kurie juos vadina "konfliktų sprendimu", šie procesai paprastai apibūdinami terminu "ginčų sprendimas".
K: Koks yra pagrindinis konfliktų sprendimo tikslas?
A: Pagrindinis konfliktų sprendimo tikslas - sumažinti konfliktų tarp šalių šaltinius.
Ieškoti