Pietų Afrikoje yra vienuolika oficialių kalbų. Tai afrikanso, anglų, ndebele, šiaurės sotho, sotho, suazių, tsvanos, tsvanos, congos, vendos, khosos ir zulu kalbos. Daugumos Pietų Afrikos gyventojų (daugiau kaip 99 %) gimtoji kalba yra viena iš šių kalbų, o dauguma gyventojų moka daugiau nei vieną kalbą. Iki 1994 m. Pietų Afrikos Respublikoje oficialios buvo tik anglų ir afrikanso kalbos; po apartheido pabaigos 1996 m. konstitucija įtvirtino platesnę kalbinę įvairovę.

Angliškoje Pietų Afrikos konstitucijos versijoje kiekviena iš šių kalbų įvardijama jos vietiniu pavadinimu. Pvz., Zulu kalba vadinama isiZulu, Xhosa kalba — isiXhosa, afrikanso — Afrikaans, šiaurės sotho kartais žymima kaip Sesotho sa Leboa arba Sepedi, Sesotho nurodo pietų sotų kalbą, Setswana — tsvanos (tswana), Xitsonga — tsonga, siSwati — svati (suazių), Tshivenda — vendų ir isiNdebele — pietų ndebelių kalbą. Dėl istorinių ir regioninių skirtumų kai kurių kalbų pavadinimai vartojami keliais variantais; pavyzdžiui, Šiaurės soto dažnai vadinamas tiek Sepedi, tiek Sesotho sa Leboa.

Pietų Afrikoje pietų ndebele dažniau vadinama tiesiog ndebele, nes dauguma šiaurės ndebele kalbančių žmonių gyvena Zimbabvėje. Taip pat verta pažymėti, kad oficialiose institucijose kartais skiriasi terminologija — tai ypač pasakytina apie Šiaurės soto pavadinimus, kuriuos naudoja skirtingos vyriausybės tarnybos ir organizacijos.

Klasifikacija ir kalbų šeimos

Dvi iš oficialiųjų kalbų priklauso vakarų germanų kalbų grupei — anglų ir afrikanso (vakarų germanų kalbos (). Kitos devynios yra bantu kalbos. Bantu kalbų viduje galima išskirti kelias svarbias grupes:

  • Nguni šeima: zulu, xhosa, svati (suazių) ir ndebele — šios kalbos turi daug bendrų žodžių ir panašią gramatiką (nguni šeimai priskiriamos kalbos).
  • Sotho–Tswana grupė: šiaurės soto (Sepedi), pietų soto (Sesotho) ir tsvana (Setswana).
  • Tswa‑Ronga: tsonga (Xitsonga) priklauso šiai šakai.
  • Venda: (Tshivenda) — atskiras Bantu filialas su savitu leksiniu paveldu.

Vartojimas, švietimas ir žiniasklaida

Pagrindinė vyriausybės ir tarptautinių ryšių kalba yra anglų. Afrikanso ir anglų kalbos ilgai buvo svarbios prekybai ir administracijai; iki šiandien jos plačiai vartojamos versle, teisėje ir žiniasklaidoje. Dauguma turtingesnių pietų afrikiečių moka tiek afrikanso, tiek anglų kalbas, o viešųjų paslaugų prieinamumas vietinėmis kalbomis skiriasi priklausomai nuo regiono ir institucijos.

Valstybinėje švietimo sistemoje mokyklose dėstoma tiek anglų, tiek afrikanso kalbomis, o daugelyje provincijų yra programų ir pamokų vietinėmis oficialiosiomis kalbomis. Žiniasklaidai ir literatūrai taip pat atsiranda vis daugiau turinio vietinėmis kalbomis: radijo stočių, televizijos laidų ir spaudos leidinių, skatinančių kalbinę įvairovę.

Teisinis statusas ir gestų kalba

1996 m. konstitucija įtvirtino vienuolika oficialių kalbų, įpareigodama valstybines institucijas skatinti ir saugoti kalbų plėtrą bei naudojimą. Be šių vienuolikos, Pietų Afrikoje vartojama ir Pietų Afrikos gestų kalba, kuri yra svarbi Kurčiųjų bendruomenei. Nors gestų kalba plačiai naudojama ir jai skiriama vis daugiau dėmesio prieinamumo bei švietimo srityse, ji nėra viena iš 11 konstitucinių oficialių kalbų (tam reikėtų konstitucijos pakeitimų).

Įdomūs faktai

  • Pietų Afrikos kalbinė įvairovė atspindi šalies istorinius, etninius ir migracinius procesus.
  • Daug pietų afrikiečių yra dvikalbiai ar daugiafunkciniai kalbėtojai — dažnai asmeninė ir regioninė sąveika lemia kasdienį kelių kalbų vartojimą.
  • Kelios oficialios kalbos turi intensyvią rašytinę tradiciją (pvz., afrikanso, anglų, xhosa), o kitos – vystosi rašytinė literatūra ir terminologija švietimo bei administracijos reikmėms.

Apibendrinant: Pietų Afrikos vienuolika oficialių kalbų yra svarbi šalies tapatybės, kultūros ir viešojo gyvenimo dalis. Jos atspindi regioninę įvairovę ir kelia iššūkius bei galimybes švietimui, administracijai ir socialinei sanglaudai.