Afrikaans (afrikanų kalba) — vakarų germanų kalba Pietų Afrikoje

Afrikanų (afrikaans) — vakarų germanų kalba Pietų Afrikoje ir Namibijoje: kilmė, istorija, dialektai, kultūra ir lingvistinė raida nuo Keipo olandų iki modernios kalbos.

Afrikanų kalba yra vakarų germanų kalba, kuria daugiausia kalbama Pietų Afrikoje ir Namibijoje. Iš pradžių tai buvo tarmė, susiformavusi tarp afrikanerių protestantų kolonistų, nelaisvų darbininkų ir vergų, kuriuos 1652-1705 m. į Pietų Afrikos Respublikos pietvakariuose esančią Žaliojo kyšulio sritį atvežė Olandijos Rytų Indijos kompanija (olandiškai Verenigde Oost-Indische Compagnie - VOC). Dauguma šių pirmųjų kolonistų buvo iš Jungtinių provincijų (dabar - Nyderlandai), tačiau taip pat buvo daug vokiečių, šiek tiek prancūzų, keletas škotų ir įvairių kitų šalių. Nelaisvais darbininkais ir vergais buvo ne tik vietiniai khoi ir bušmenai, bet ir malajiečiai bei malagasiai.

J. A. Heese'o tyrimų duomenimis, iki 1807 m. 36,8 % afrikietiškai kalbančių baltųjų gyventojų protėvių buvo olandai, 35 % - vokiečiai, 14,6 % - prancūzai ir 7,2 % - nebaltųjų (afrikietiškos ir (arba) azijietiškos kilmės). Tačiau kiti tyrėjai abejoja Heesės skaičiais, o ypač Heesės nurodytas nebaltųjų komponentas kelia daug abejonių.

Istorija ir kilmė

Kalbos kilmė yra kompleksiška: ji susiformavo olandų kalbos pagrindu, bet nuo pradžių buvo paveikta įvairių kalbų — vietinių khoisan ir bušmenų kalbų, pietryčių afrikiečių bantu kalbų, taip pat malajų, portugalų ir indoneziečių kalbų (dėl su vergais ir samdytiniais atvykusių kalbų) bei vokiečių ir anglų. Dėl daugiakultūrio konteksto afrikanų kalbos bruožai rodo tiek dialekto išsivystymą iš olandų, tiek tam tikrus supaprastinimo ir kontaktinių reiškinių požymius; todėl kalbininkai ginčijasi, ar afrikanų kalba turėtų būti laikoma atskira germanų kalba, o ne tik olandų dialektu, arba ar ji turi kreolinio pobūdžio elementų.

Dialektai ir socialinės variacijos

Yra keletas dialektų, kurie skiriasi tarimu, žodynu ir tam tikrais gramatikos bruožais. Svarbiausi yra:

• Standartinė (literatūrinė) afrikanų kalba – naudojama mokyklose, žiniasklaidoje ir literatūroje.
• Kaaps (Kaapstad) – Kapsko „coloured“ bendruomenės dialektas, stipriai paveiktas malajų ir buvusios kolonijinės kalbų įtakos; turi savitą fonetiką ir frazeologiją.
• Oranžo upės / Pietų Afrikos provincijų variantai – regioniniai skirtumai tarime ir žodyne.

Fonologija ir gramatika (pagrindiniai bruožai)

Afrikanų kalba palyginti su olandų kalba yra supaprastinusi kai kuriuos morfologinius bruožus. Pagrindiniai ypatumai:

• Dažnas linksnių ir giminių nykimas – nėra griežto daikto giminės skyrimo kaip kai kuriose vokiečių ar olandų sistemose.
• Veiksmažodžių asmeninė raiška labai supaprastinta: veiksmažodžiai nerodo daug asmeninių galūnių, o laikas dažnai reiškiamas pagal pagalbinius žodžius ir dalelių kombinacijas.
• Gramatinė neiginio konstrukcija su dvigubu „nie“ (pvz., «Ek het dit nie gesien nie» – „Aš to nemačiau“), kuri yra stilistiškai ir funkcine prasme svarbi afrikanų kalboje.
• Fonetiškai pastebimos yra balsių pokyčiai ir kai kurių priebalsių supaprastinimas, kas kalbą daro lengviau atskiriamą nuo šiuolaikinės olandų tarimos.

Raštas, standartizacija ir literatūra

Per XIX–XX a. vyko kalbos standartizacijos procesas: literatūrinė norma buvo suformuota, išleista gramatikų ir žodynų, pradėta naudoti mokyklose ir spaudoje. Politinis ir kultūrinis judėjimas, siekęs afrikanų kalbos pripažinimo, nulėmė, kad 1925 m. Afrikaans pakeitė olandų kalbą kaip viena iš Pietų Afrikos Respublikos oficialių kalbų. Po 1994 m. konstitucijos Afrikaans tapo viena iš 11 oficialių Pietų Afrikos kalbų.

Afrikanso literatūra turi savo tradicijas tiek lyrikoje, tiek prozoje; vėliau tapo gausesnė ir įvairialypė. Yra reikšmingų XX a. ir XXI a. autorių, kūrusių afrikanų kalba ir reikšmingai prisidėjusių prie kultūrinio paveldo bei literatūros kanono.

Geografinis paplitimas ir socialinis statusas

Apytiksliai afrikanų kalba yra gimtoji keliems milijonams žmonių Pietų Afrikoje ir mažesnei, bet reikšmingai bendruomenei Namibijoje. Priklausomai nuo šaltinių, gimtųjų kalbėtojų skaičius Pietų Afrikoje dažniausiai vertinamas keliais milijonais (skaičiai skiriasi pagal tyrimus ir tautinių skaičiavimų metodikas); be gimtųjų kalbėtojų, daugelis žmonių ją naudoja kaip antrąją kalbą.

Pietų Afrikoje afrikanų kalba turi stiprias pozicijas žiniasklaidoje, švietime ir administracijoje regioniniuose kontekstuose; Namibijoje ji yra plačiai vartojama kiekviendienėje komunikacijoje ir žiniasklaidoje, nors oficiali valstybinė kalba ten — anglų.

Žodynas ir įtaka kitų kalbų

Žodynas daugiausia remiasi olandų paveldėtais žodžiais, tačiau taip pat gausu skolinių ir vietinių leksikos elementų iš malajų, portugalų, vietinių khoisan kalbų bei bantų kalbų. Dėl šios įtakos kai kurie žodžiai ir išsireiškimai afrikanų kalboje neturi atitikmenų standartinėje olandų kalboje arba turi kitokią reikšmę.

Tyrimų ir diskusijų tema

Kalbininkų tarpe vis dar vyrauja diskusijos dėl afrikanų kalbos kilmės pobūdžio — ar ją tiksliau apibūdinti kaip olandų dialektą, atskirą germanų kalbą ar kalbų maišymosi (kontaktinį) darinį. Ši diskusija apima istorinius, leksinius, fonologinius ir morfologinius duomenis, taip pat socio-kultūrinius faktorius.

Santrauka: afrikanų kalba — vakarų germanų kilmės kalba, susiformavusi Pietų Afrikos kolonijiniame kontekste, turinti savitą istoriją, dialektų įvairovę, supaprastintą gramatiką ir gausų kontaktinių kalbų poveikį. Ji yra svarbi regioninė kalba su oficialaus statuso ir plačiai vartojama kultūrinė bei kasdieninė komunikacijos priemonė.

Klausimai ir atsakymai

K: Kokia kalba yra afrikiečių kalba?

Klausimas: Iš kur atsirado afrikanso dialektas?

K: Kas buvo šie kolonistai?

Klausimas: Kiek baltųjų afrikiečių, kalbančių afrikiečių kalba, gyventojų buvo olandai pagal J. A. Heese'o tyrimus?

K: Kokių kitų tautybių gyventojai sudarė šią populiaciją?

Klausimas: Kada žmonės pradėjo pripažinti, kad afrikiečių kalba skiriasi nuo olandų kalbos?

K:Ką anglų kalba reiškia "Afrikaans"?

Paieška pagal raidę