Tuvalu yra maža salų valstybė Ramiajame vandenyne. Anksčiau ji buvo žinoma kaip Ellice salos ir anksčiau sudarė Gilberto ir Ellice salų koloniją. Tuvalu yra konstitucinė monarchija — šalies galva yra Jungtinės Karalystės monarchas, kurį vidaus reikalais atstovauja generalgubernatorius. Tuvalu tapo nepriklausoma 1978 m. (anksčiau administruojama Jungtinės Karalystės) ir yra Mažos, bet savarankiškos Ramiojo vandenyno salų bendruomenės pavyzdys.
Šalies plotas — apie 26 km², o gyventojų skaičius siekia maždaug 10–12 tūkst. (kintantis dėl migracijos). Šalies geografinė sandara – tai devyni nedideli atolai ir koralinės salos, išsidėsčiusios plačiame Ramiojo vandenyno plote. Dauguma gyventojų gyvena sostinės atolei priklausančioje saloje Funafuti, kur taip pat yra pagrindinė administracija, oro uostas ir dauguma viešųjų paslaugų.
Geografija ir salos
Tuvalu sudaro 9 salos:
- Funafuti (sostinės sala)
- Nanumea
- Nanumaga
- Niutao
- Nui
- Niulakita
- Nukufetau
- Nukulaelae
- Vaitupu
Kiekviena sala turi savitų bendruomenių, kultūros ypatybių ir vietinių dialektų. Dėl riboto sausumos plotelio ir mažo aukščio virš jūros lygio daug salų turi siaurą pakrančių zoną ir mažai gėlo vandens telkinių.
Kalba ir kultūra
Svarbiausia kalba, kuria kalbama Tuvalu, yra tuvalų kalba, kuri priklauso Polinezijos kalbų grupei. Be tuvalų kalbos, dažnai vartojama anglų kalba (administracijoje, švietime ir ryšiuose su užsieniu). Kai kuriose salose, pavyzdžiui, Nui, išlikę saviti dialektai ir vietiniai kalbos variantai.
Kultūra išliko glaudžiai susijusi su jūra: žvejyba, tradicinė laivų statyba, giesmių ir šokių tradicijos yra svarbi kasdienio gyvenimo dalis. Tradicinės bendruomeninės struktūros ir bendri sprendimų priėmimo mechanizmai (kaip “falekaupule” — salų tarybos) vis dar stiprūs.
Istorija ir santykiai su kitomis šalimis
Tuvalu istorija apima kolonijinį laikotarpį, kai sala buvo dalis Britų imperijos. 1979 m. Jungtinės Valstijos ir Tuvalu pasirašė draugystės sutartį, pagal kurią JAV atsisakė pretenzijų į kai kurias Tuvalu salas, įskaitant Funafuti, Nukufetau, Nukulaelae ir Niulakitą. Nepriklausomybę Tuvalu paskelbė 1978 m., o 2000 m. šalis tapo Jungtinių Tautų nare.
Klimato kaita ir jūros lygio grėsmė
Tuvalu yra viena iš labiausiai klimato kaitos paveiktų šalių pasaulyje. Dėl jūros lygio kilimo ir dažnesnių audrų potvynių, dalis pakrančių zonų ir požeminio gėlo vandens sluoksnio (žinomo kaip “freshwater lens”) yra pažeidžiami. Kai kurie moksliniai vertinimai rodo, kad esant esamiems scenarijams, per kelis dešimtmečius gali sumažėti gyvenamasis plotas arba reikėti miestų planavimo ir evakuacijos sprendimų; kiti tyrimai pabrėžia, kad koraliniai atolai gali dalinai prisitaikyti dinamika normaliai, jei bus imtasi tinkamų apsaugos priemonių.
Tuvalu vyriausybė aktyviai dalyvauja tarptautinėse klimato derybose ir ieško finansinės paramos bei inovatyvių sprendimų — kyla pakrančių apsauga, drenažo sistemos, gėlo vandens saugojimas bei gyventojų paruošimas galimiems migracijos scenarijams. Dalis gyventojų taip pat jau turi emigracijos ryšių su Fidžiu, Naująja Zelandija ir Australija.
Ekonomika
Tuvalu ekonomika yra maža ir daugiausia paremta žvejybos licencijomis, užsienio remiantimis, pervedimais iš emigrantų ir ribotais agrariniais ištekliais (pvz., kopra). Svarbią pajamų dalį šaliai suteikia taip pat išskirtinės tarptautinės teisės aktų ir sutartys (pvz., žvejybos teisės Regioninėms žvejybos organizacijoms).
Interneto domeno vardas .tv
Vienas iš netikėtų Tuvalu pajamų šaltinių susijęs su dviejų raidžių aukščiausiojo lygio interneto domeno galūne .tv (dėl sutapimo su anglišku „TV“ — televizija — ši galūnė yra ypač paklausi). Po to, kai Tuvalu valdė .tv plėtinį, vyriausybė pradėjo jo valdymo partnerių atrankos procesą ir 1998 m. sudarė licencijavimo sutartį su Kanados įmone Information.CA, pagal kurią tai įmonė įgijo išskirtines rinkodaros teises iki 2048 m. ir buvo numatytas avansas — 50 mln. JAV dolerių. Vėliau mokėjimai ir derybos užtruko, į procesą 1999 m. įsijungė Kalifornijos bendrovė "Idealab". Tuo metu taip pat buvo įsteigta "The .tv Corporation International", kuri plėtojo domeno verslo veiklą, samdė darbuotojus ir atidarė biurus Los Andžele, Londone ir Honkonge. Lou Kerneris tapo vienu iš ankstyvųjų .tv vadovų, pradėjęs dirbti 2000 m. sausį kaip generalinis direktorius.
.tv licencijų ir domeno komercializavimo pajamos ilgainiui tapo reikšmingu Tuvalu biudžeto papildymu: jos padėjo didinti šalies užsienio valiutos rezervus ir prisidėjo prie viešųjų paslaugų finansavimo. Domeno vertė išlieka didelė dėl trumpumo ir semantikos (TV), o Tuvalu toliau prižiūri ir licencijuoja .tv naudojimą per sutartis su tarptautiniais partneriais.
Tarptautinė padėtis ir ateities iššūkiai
Tuvalu yra aktyvi tarptautinėje erdvėje, ypač klimato kaitos klausimais, ir siekia tarptautinės paramos savo gyventojų apsaugai bei infrastruktūros stiprinimui. Pagrindiniai iššūkiai — klimato kaita, riboti žmogiškieji ir gamtiniai ištekliai, mažas ekonomikos diversifikavimas ir migruojančios jaunimo kartos. Vis dėlto Tuvalu bendruomenės stiprybė, tarptautinė parama ir inovatyvus domeno .tv valdymas suteikia galimybių šaliai planuoti tvarų vystymąsi ir prisitaikymą.
