Princas Albertas (1819–1861) – karalienės Viktorijos princas konsortas
Princas Albertas (1819–1861) – karalienės Viktorijos princas konsortas, mokslo ir meno rėmėjas, Didžiosios parodos ir Krištolinių rūmų iniciatorius; jo gyvenimas ir palikimas.
Saksonijos Koburgo ir Gotos princas Albertas (Pranciškus Albertas Augustas Karolis Emanuelis, vėliau princas konsortas; 1819 m. rugpjūčio 26 d. - 1861 m. gruodžio 14 d.) - Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Airijos Karalystės karalienės Viktorijos vyras.
Ankstyvieji metai ir išsilavinimas
Albertas gimė netoli Koburgo, Vokietijoje. Jis buvo Saksonijos-Koburgo ir Gotos hercogo Ernesto I ir Saksonijos-Gotos-Anhalto hercogienės Luizės sūnus. Kaip vaikas Albertas rodė didelį smalsumą, buvo darbštus ir turėjo gerą mokymosi gabumą: jam patiko mokslas, skaitymas ir matematika. Jaunystėje jis gavo tradicinį aristokratinį auklėjimą, susipažino su Europos kultūra ir politikos principais, vėliau domėjosi technika, pramone bei menais.
Vedybos su Viktorija ir vaidmuo rūmuose
1840 m. vasario 10 d. jis vedė karalienę Viktoriją, savo pirmąją pusseserę. Vestuvės įvyko Švento Jokūbo rūmuose, oficialiuose karalienės namuose Londone. Tiek Viktorija, tiek Albertas buvo labai įsimylėję vienas kitą. Iš pradžių karalienė ribojo Alberto viešą ir politinį vaidmenį, todėl jam nebuvo leista aktyviai dalyvauti šalies valdyme. Tačiau laikui bėgant Albertas įgijo didesnę įtaką – jis dažnai patarinėjo tuometiniam ministrui pirmininkui ir kitiems vyriausybės nariams, dalyvavo viešosios politikos diskusijose ir rūmų veikloje. 1857 m. Viktorija suteikė jam oficialų titulą princas konsortas, patvirtindama jo ypatingą padėtį.
Šeima ir auklėjimas
Albertas ir Viktorija kartu susilaukė devynių vaikų. Mėgstamiausias Alberto vaikas buvo jo pirmagimė Viktorija, kuri 1871 m. tapo Prūsijos karaliene ir Vokietijos imperatoriene. Kai 1841 m. gimė antrasis vaikas, Albertas Edvardas (būsimasis karalius Edvardas VII), princas aktyviai domėjosi jo auklėjimu. Alberto auklėjimo stilius buvo griežtesnis ir racionalus: jis skatino pamokslą, darbštumą bei mokslišką požiūrį. Santykiai su vyresniuoju sūnumi nebuvo itin artimi, o Albertą kartais vargindavo Edvardo elgesys ir temperamentas.
Veikla, iniciatyvos ir palikimas
Albertas aktyviai rėmė meną, mokslą ir pramonę. Jis sugalvojo surengti Didžiąją parodą Haid parke Londone (Great Exhibition), kurios tikslas buvo parodyti Didžiosios Britanijos pramoninį pajėgumą po pramonės revoliucijos. Paroda, surengta 1851 m., vyko didžiuliame stiklinio konstrukcijos pastate – Krištoliniuose rūmuose. Ji buvo didžiulė sėkmė, padidinusi Alberto populiarumą ir paskatinusi tolimesnes kultūrines bei mokslines iniciatyvas. Iš parodos pelno bei Alberto iniciatyvų kilo muziejinė ir švietimo veikla pietiniame Londone (pavyzdžiui, muziejų kompleksas South Kensington, iš kurių vėliau išsivystė tokios institucijos kaip Victoria and Albert Museum, Gamtos istorijos muziejus ir kt.).
Be to, princas konsultavo dėl pramonės modernizavimo, skatino techninį išsilavinimą, dalyvavo parodų ir mokslinių draugijų veikloje, rėmė menininkus bei mokslininkus. Jo įtaka padėjo modernizuoti karališkąją reprezentaciją ir prisidėjo prie monarchijos adaptacijos prie XIX a. visuomenės pokyčių. Po Alberto mirties jo atminimui buvo pastatyta daug paminklų, tarp jų žinomi Royal Albert Hall ir Albert Memorial Kensingtono soduose (abi iniciatyvos susijusios su jo indėliu į kultūrą ir meną).
Sveikata, mirtis ir gedėjimas
Senstant Alberto sveikata pradėjo blogėti. 1861 m., keliaudamas į Kembridžą pasimatyti su sūnumi, jis karščiavo. Karščiavimas peraugo į vidurių šiltinę - XIX a. paplitusią ligą. Jis mirė Vindzoro pilyje 1861 m. gruodžio 14 d. Po mirties jis buvo palaidotas netoli Vindzoro – karališkajame mauzoliejuje Frogmore.
Karalienė Viktorija buvo labai nusiminusi ir kitus keturiasdešimt savo valdymo metų praleido gedėdama mirusio vyro; ji ilgai vengė viešų pasirodymų ir dėvėjo juodą gedulingą aprangą visą likusį gyvenimą. Alberto mirtis paliko gilią asmeninę ir viešąją tuštumą, tačiau jo indėlis į kultūrą, mokslą ir švietimą išliko ilgalaikis.
Bendra vertė ir atminimas
Princas Albertas laikomas svarbia figūra, prisidėjusia prie Didžiosios Britanijos kultūrinio ir mokslinio gyvenimo modernizavimo XIX a. Jis skatino tarptautinį bendradarbiavimą, techninį išsilavinimą ir menų finansavimą, o jo iniciatyvos paliko matomą pėdsaką – tiek institucijose, tiek paminkluose. Nors jis iš pradžių buvo suvokiamas kaip užsienietis rūmuose, laikui bėgant daug kas pripažino jo praktišką, organizacinį ir vizionierišką darbą, kuris prisidėjo prie to meto Didžiosios Britanijos pažangos.
Pavadinimai ir stiliai
- 1819 m. rugpjūčio 26 d. - 1826 m. lapkričio 12 d.: Jo Šviesybė Saksonijos hercogas, Saksonijos kunigaikštis, Saksonijos Koburgo-Salfeldo princas Albertas
- 1826 m. lapkričio 12 d. - 1840 m. vasario 6 d: Saksonijos hercogas, Jo Šviesybė Saksonijos hercogas, Saksonijos Koburgo ir Gotos princas Albertas
- 1840 m. vasario 6 d. - 1857 m. birželio 25 d: Jo Karališkoji Didenybė Saksonijos hercogas, Saksonijos Koburgo ir Gotos princas Albertas
- 1857 m. birželio 25 d. - 1861 m. gruodžio 14 d: Jo Karališkoji Didenybė princas konsortas
Klausimai ir atsakymai
K: Kas buvo princas Albertas?
A: Saksonijos Koburgo ir Gotos princas Albertas buvo Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Airijos Karalystės karalienės Viktorijos vyras.
K: Kur gimė Albertas?
A: Albertas gimė netoli Koburgo, Vokietijoje.
K: Kada jis vedė karalienę Viktoriją?
A: 1840 m. vasario 10 d. jis vedė karalienę Viktoriją, savo pirmąją pusseserę.
K: Ko karalienė Viktorija jam neleido daryti?
A: Karalienė Viktorija neleido Albertui dalyvauti politikoje; jam nebuvo leista dalyvauti šalies valdyme.
K: Kokį renginį sugalvojo princas Albertas?
A: Princas Albertas sugalvojo surengti Didžiąją parodą Hyde parke, Londone, kuri turėjo parodyti Didžiosios Britanijos pramonės galią.
K: Kiek vaikų jie turėjo kartu?
A: Jie kartu susilaukė devynių vaikų.
K: Kas lėmė jo mirtį?
A: Jis mirė nuo vidurių šiltinės, kuria užsikrėtė keliaudamas į Kembridžą pasimatyti su sūnumi.
Ieškoti