Didžioji paroda
Didžioji paroda, dar žinoma kaip Krištolinių rūmų paroda, buvo tarptautinė paroda, vykusi Haid parke, Londone, Anglijoje, 1851 m. gegužės 1 d.-spalio 15 d., ir pirmoji iš serijos pasaulinių kultūros ir pramonės parodų, kurios buvo populiarios XIX amžiuje.
Didžiąją visų tautų pramonės darbų parodą (pilnas pavadinimas) organizavo princas Albertas ir Karališkosios meno, gamybos ir prekybos skatinimo draugijos nariai. Tai buvo šiuolaikinių pramonės technologijų ir dizaino šventė.
Svarbiausias jos motyvas buvo tas, kad "Didžioji Britanija aiškiai parodė pasauliui savo, kaip pramonės lyderės, vaidmenį". Karalienės Viktorijos sutuoktinis princas Albertas buvo entuziastingas parodos, kuri buvo finansuojama iš savų lėšų, rėmėjas. Karalienė Viktorija su šeima joje lankėsi tris kartus.
Populiarios buvo technologijos ir judančios mašinos, ypač darbo eksponatai. Lankytojai galėjo stebėti visą medvilnės gamybos procesą nuo verpimo iki gatavo audinio. Tarp mokslinių prietaisų buvo elektriniai telegrafai, mikroskopai, oro siurbliai ir barometrai, taip pat muzikos, horologijos ir chirurgijos instrumentai.
Didžioji paroda Hyde parke 1851 m.
Didžiuliai "Crystal Palace" nuo planų iki atidarymo praėjo vos devyni mėnesiai.
Krištolo rūmai
Parodai surengti buvo pastatytas specialus pastatas - Krištoliniai rūmai. Tai buvo 1851 pėdos (apie 564 metrų) ilgio ir 454 pėdų (apie 138 metrų) pločio didžiulis stiklinis pastatas. Jis buvo pastatytas iš ketaus karkaso ir stiklo. Beveik visas jis buvo pagamintas Birmingeme ir Smetvike.
Jį suprojektavo Josephas Paxtonas, padedamas statybos inžinieriaus Charleso Foxo. Jo statybą prižiūrėjusį komitetą sudarė Isambardas Kingdomas Brunelis. Pastatas buvo drąsus architektūriniu požiūriu. J. Paxtonas turėjo patirties projektuojant šiltnamius šeštajam Devonšyro hercogui Viljamui Kavendišui.
"Crystal Palace" sulaukė didžiulės sėkmės. Tai buvo ne tik architektūros stebuklas, bet ir inžinerijos triumfas, parodęs pačios parodos svarbą. Vėliau pastatas buvo perkeltas ir vėl pastatytas padidintas Sydenhame, pietų Londone, vietovėje, kuri buvo pervadinta "Krištolo rūmais". 1936 m. lapkričio 30 d. pastatą sunaikino gaisras.
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Kas buvo Didžioji visų tautų pramonės kūrinių paroda?
A: Tai buvo tarptautinė paroda, surengta Hyde parke, Londone, Anglijoje, 1851 m. gegužės 1 d.-spalio 15 d., skirta modernioms pramonės technologijoms ir dizainui.
K: Kas organizavo Didžiąją parodą?
A: Didžiajai parodai vadovavo princas Albertas ir Karališkosios meno, gamybos ir prekybos skatinimo draugijos nariai.
K: Koks buvo pagrindinis Didžiosios parodos motyvas?
Atsakymas: Pagrindinis Didžiosios parodos motyvas buvo tas, kad Didžioji Britanija norėjo aiškiai parodyti pasauliui savo, kaip pramonės lyderės, vaidmenį.
K: Kas buvo princas Albertas?
A: Princas Albertas buvo karalienės Viktorijos sutuoktinis ir entuziastingas parodos rėmėjas.
Klausimas: Ar Didžioji paroda buvo finansuojama iš savų lėšų?
A: Taip, Didžioji paroda buvo finansuojama savo lėšomis.
K: Kokie technologiniai eksponatai buvo populiarūs Didžiojoje parodoje?
A: Populiarios buvo technologijos ir judančios mašinos, ypač darbiniai eksponatai. Lankytojai galėjo stebėti visą medvilnės gamybos procesą nuo verpimo iki gatavo audinio. Tarp mokslinių prietaisų buvo elektriniai telegrafai, mikroskopai, oro siurbliai ir barometrai, taip pat muzikos, horologijos ir chirurgijos prietaisai.
K: Ar Didžiojoje parodoje lankėsi karalienė Viktorija ir jos šeima?
A: Taip, karalienė Viktorija su šeima Didžiojoje parodoje lankėsi tris kartus.
