Artemijos
Sūdytosios krevetės - tai mažos krevetės, gyvenančios sūriame vandenyje. Sūrinės krevetės yra Artemia - vandens vėžiagyvių gentis, kuri nuo triaso periodo mažai pasikeitė (išoriškai). Jų dažnai galima rasti sūriame vandenyje esančiuose tvenkiniuose ir pelkėse, o gėlame vandenyje jos negali ilgai gyventi. Artemijos išvengia daugumos plėšrūnų, pavyzdžiui, žuvų, nes gyvena labai sūriuose vandenyse: (25 dalys iš tūkstančio). Artemijoms optimalus dydis yra 100-150 dalių tūkstančiui. Krevetės užauga maždaug vieno centimetro ilgio. Patelės paprastai būna didesnės už patinus.
Sūrinių krevečių kraujotakos ir kvėpavimo sistemos veikia kartu, kad iš jų kūno būtų pašalinta papildoma druska ir paskirstytas deguonis. Jos kvėpuoja per žiaunas ant kojų. Deguonis pernešamas per kraują. Širdis pumpuoja kraują po kūną. Sūrinių krevečių kraujyje yra baltymo hemoglobino. Tai padeda deguonį efektyviau pernešti į kūno ląsteles. Joms hemoglobino reikia, nes sūriame vandenyje deguonies kiekis gali būti labai mažas. Tada žiaunos išpumpuoja druskos, vandens ir anglies dioksido perteklių iš organizmo. Papildomai druską išsiurbia egzokrininės liaukos.
Sūdytosios krevetės kūnas turi galvą, krūtinę ir pilvą. Visą kūną dengia kietas egzoskeletas. Šio egzoskeleto, pagaminto iš chitino, viduje yra sūdytųjų krevečių raumenys. Jų raumenys pritvirtinti viduje. Jos juda plakdamos uodega ir nuolat judėdamos kojomis išilgai kūno.
Artemia salina
Reprodukcija
Patinai skiriasi nuo patelių tuo, kad jų antrosios antenos padidintos ir paverstos poravimosi metu naudojamais suspaudimo organais.
Suaugusios sūrinių krevečių patelės ovuliaciją atlieka maždaug kas 140 valandų. Esant palankioms sąlygoms, sūdytųjų krevečių patelės gali dėti kiaušinėlius, kurie beveik iš karto išsirita. Tačiau esant ekstremalioms sąlygoms, pavyzdžiui, mažam deguonies kiekiui arba didesniam nei 150 ‰ druskingumui, sūdytųjų krevečių patelės kiaušinėlius deda cistose. Jie yra metaboliškai neaktyvūs ir gali išlikti visiškoje stazėje dvejus metus sausoje aplinkoje be deguonies, net esant žemesnei nei užšalimo temperatūrai. Cistose sūdytųjų krevečių kiaušinėliai išgyvena skysto oro temperatūroje (-190 °C arba -310 °F), o nedidelė dalis jų iki dviejų valandų išsilaiko aukštesnėje nei virimo temperatūroje (105 °C arba 221 °F). Patekę į įprastą sūrų vandenį, kiaušiniai išsirita per kelias valandas. Pirmą kartą išsiritusios nauplijų lervos yra mažesnės nei 0,4 mm ilgio. Sūdytųjų krevečių biologinis gyvenimo ciklas trunka vienerius metus
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra sūdytos krevetės?
A: Sūdytos krevetės - tai mažos krevetės, gyvenančios sūriame vandenyje. Jos priklauso Artemia genčiai, kuri nuo triaso periodo nedaug tepasikeitė.
K: Kur galima rasti sūdomųjų krevečių?
A: Sūriakakčių dažnai galima rasti sūraus vandens tvenkiniuose ir pelkėse, tačiau jos negali ilgai išgyventi gėlame vandenyje.
K: Kokį druskingumo lygį mėgsta sūdytosios krevetės?
A.: Optimalus druskingumo lygis artemijoms yra 100-150 tūkstančių dalių.
K: Kokio dydžio užauga sūrinės krevetės?
A: Sūrinės krevetės paprastai užauga iki maždaug vieno centimetro ilgio, o patelės būna didesnės už patinus.
K: Kaip veikia sūdytųjų krevečių kraujotakos ir kvėpavimo sistemos?
A: Sūdytųjų krevečių kraujotakos ir kvėpavimo sistemos veikia kartu, kad iš organizmo pašalintų papildomą druską ir paskirstytų deguonį po visą kūną. Deguonis patenka per žiaunas ant kojų, o druskos, vandens ir anglies dioksido perteklius išsiurbiamas per egzokrinines liaukas.
K: Kas sudaro sūdytųjų krevečių kūno sandarą?
A: Sūrinių krevečių kūną sudaro galva, krūtinės ląsta ir pilvas, kuriuos dengia iš chitino pagamintas egzoskeletas. Šio egzoskeleto viduje yra raumenys, kurie leidžia joms judėti mušant uodegą arba nuolat judant kojomis išilgai kūno.
K: Kaip hemoglobinas padeda sūriajai krevetei išgyventi sūriame vandenyje?
A: Hemoglobinas yra sūriaakių krevečių kraujyje esantis baltymas, kuris padeda efektyviau pernešti deguonį po kūną net tada, kai dėl didelio druskingumo aplinkoje deguonies kiekis yra mažas.
