Jūrų agurkai (Holothuroidea) – apibrėžimas, biologija ir reikšmė
Sužinokite apie jūrų agurkus (Holothuroidea): kūno sandarą, unikalią kvėpavimo sistemą, apsaugos strategijas, ekologinę reikšmę ir maistinius bei ekonominius panaudojimus.
Jūrų agurkai priklauso dygiaodžių (Holothuroidea) klasei. Tai jūros gyvūnai su pailgu, dažniausiai cilindrišku kūnu ir tvirta, oda primenančia odą ar gumą. Dauguma gyvena ant vandenyno dugno arba tarp akmenų ir dumblių, kur judėdami naudodami vamzdelius (tube feet) arba raumenų bangas apžiūri ir perdirba nuosėdas. Dauguma jūrinių agurkų yra šiukšlininkai — jie įsiurbia organines dulkes ir smulkias gyvybines daleles iš dugno nuosėdų arba filtruodami vandenį. Šiuo metu aprašyta apie 1500 jūros agurkų rūšių, paskirstytų nuo pakrančių seklumų iki gilaus vandenyno gelmių. Jūrų agurkai turi unikalią kvėpavimo sistemą ir veiksmingą apsaugą nuo plėšrūnų. Kinai ir kitos Azijos tautos tradiciškai vartoja kai kurias rūšis maistui bei vaistams, todėl kai kurios populiacijos yra intensyviai gaudomos.
Morfologija ir vidaus sandara
Kaip ir visi dygiaodžiai, jūriniai agurkai turi endoskeletą iškart po oda — tai kalkinės struktūros (ossikulės), kurios dažniausiai būna mažais atskiromis plokštelėmis ar pavidalais, sujungtomis jungiamuoju audiniu. Šios ossikulės suteikia kūnui formą ir dalinę apsaugą; kai kurių rūšių ossikulės išsivystyja į didesnes plokštes, sudarančias tarsi šarvą. Tuo tarpu Pelaginių rūšių gyvūnų skeleto nėra — plaukiojančių formų kūnai dažnai ploni ir minkšti.
Kvėpavimas ir trachėjos
Dauguma jūrų agurkų kvėpuoja per specialius organus, vadinamus kvėpavimo medžiais (respiratory trees), kurie yra prijungti prie kloakos. Vėjas arba vandens judesiai per kloaką praplauna šiuos medžius, taip vyksta dujų apykaita. Be to, kai kurie atlieka dalinę apykaitą ir per odą.
Mityba ir elgesys
- Depozitinė mityba: daug rūšių tiesiog srūva dumblą ir organines daleles per burną, išfiltruoja maistą ir išskiria likučius.
- Suspendorinė mityba: kai kurios rūšys pakelia tentaklius ir gaudo planktoną bei detritą vandenyje.
- Mėgsta prietemį ir naktinį aktyvumą; kai kurios rūšys gilinasi į smėlį arba pasislėpia po akmenimis.
Dauginimasis ir vystymasis
Jūrų agurkai dažniausiai dauginasi seksualiai išskirdami kiaušinėlius ir spermą į vandenį (išorinė apvaisa). Daug rūšių turi skystas lervines stadijas (pvz., auricularia), kurios plaukioja planktoninėje fazėje, kol nusileidžia ir virsta suaugusiu organizmu. Kai kurios rūšys gali daugintis ir asexualiai — dalydamosi arba atkurdamos nupjautas dalis.
Gynyba
Jūrų agurkai turi keletą gynybinių mechanizmų: kai kurios rūšys sugeba išstumti dalį savo vidaus organų per analinę angą (evisceracija) arba išskirti lipnias, toksiškas medžiagas (pvz., cuvierian tubules) — tai atbaido plėšrūnus. Vėliau jie gali atauginti prarastas dalis.
Ekologinė ir ekonominė reikšmė
Jūrų agurkai atlieka svarbų vaidmenį vandenynų ekosistemose: kaip bioturbatoriai jie maišo dugno nuosėdas, skatina deguonies pratekėjimą į substratą ir dalyvauja maistinių medžiagų cikle. Ekonomiškai reikšmingos rūšys gaudomos komerciniais tikslais (bêche-de-mer, trepang) — jos vertinamos Azijos rinkose. Dėl intensyvios žvejybos kai kurių rūšių populiacijos smarkiai sumažėjo, todėl kai kurios yra saugomos arba reguliuojamos. Tvarus naudojimas, akvakultūra ir apsaugos priemonės yra svarbios siekiant išsaugoti šiuos gyvūnus.
Paskutinės pastabos
Jūrų agurkai yra įvairūs ir prisitaikę prie įvairiausių jūros gyvenimo sąlygų. Jie intriguoja mokslininkus dėl savo regeneracinių gebėjimų, neįprastos anatomijos ir ekologinių funkcijų. Dėl komercinio susidomėjimo svarbu stebėti jų išteklius ir taikyti atsakingą vadybą.
Apžvalga
Jūrų agurkai tarpusavyje bendrauja siųsdami hormoninius signalus per vandenį.
Įspūdingas šių gyvūnų bruožas - jų kūno sienelę sudarantis kolagenas. Jį galima atpalaiduoti ir sutraukti savo nuožiūra. Jei gyvūnas nori prasiskverbti pro nedidelį tarpelį, jis gali atlaisvinti kolageno jungtis ir įsiurbti į tą tarpelį. Kad tokiuose plyšiuose išliktų saugus, jūros agurkas visas savo kolageno skaidulas užkabina kabliukais, kad jo kūnas vėl taptų tvirtas.
Gyvūnai turi vidinį kvėpavimo medį, kuris plūduriuoja vidinėje vandens ertmėje. Užpakalinėje dalyje vanduo įsiurbiamas ir išsiurbiamas iš kloakos, todėl vyksta dujų apykaita su žarnyne esančiu kvėpavimo medžiu. p80
Gynyba
Kai kurios koralinių rifų jūrinių agurkų rūšys ginasi išskirdamos lipnias kuveirijos vamzdelius, kad įpainiotų potencialius plėšrūnus. Šie vamzdeliai yra prisitvirtinę prie kvėpavimo medžio žarnyne. Išgąsdinti šie agurkai gali išstumti vamzdelius pro plyšį kloakos sienelėje. Taip ant plėšrūno užpurškiami lipnūs siūlai. Priklausomai nuo rūšies, per pusantros-penkias savaites atauga nauji vamzdeliai. Šių kanalėlių išsiskyrimą taip pat gali lydėti toksiškos cheminės medžiagos, vadinamos holoturinu, kurios savybės panašios į muilo. Ši cheminė medžiaga gali nužudyti bet kurį netoliese esantį gyvūną ir yra dar vienas būdas, kuriuo šie sėslūs gyvūnai gali apsisaugoti. Kiti agurkai, neturintys šio įtaiso, gali suskaldyti žarnos sienelę ir išvirsti žarnyną bei kvėpavimo medį. Vėliau jie juos regeneruoja. Tai patyrę zoologai mano, kad tai įspūdinga atgrasymo priemonė. "Kokią netvarką gali padaryti vienas individas, reikia pamatyti, kad tuo patikėtum". . p81
Šių gynybinių mechanizmų egzistavimas paaiškina, kodėl holoturistai galėjo apsieiti be stipraus savo protėvių skeleto.
Maitinimas
Aplink burną visada yra labai modifikuotų vamzdžio pėdų. Tai šakotos ir įtempiamos žnyplės, daug didesnės už įprastas vamzdines pėdas. Priklausomai nuo rūšies, jūriniai agurkai turi nuo dešimties iki trisdešimties tokių žnyplių. Aplink burną ir stemplę yra didesnių kaulų žiedas, prie kurio prisitvirtina vamzdinių pėdų raumenys. Lipniomis čiuptuvėlėmis gyvūnas renka detritą ir smulkius organizmus.
Jūros agurkai, Kokoso sala, Havajai
Seišelių jūros agurkas savigynos tikslais iš išangės išmeta lipnius siūlus.
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Kas yra jūriniai agurkai?
A: Jūros agurkai yra echinodermų, vadinamų Holothuroidea, rūšis.
K: Koks yra jūros agurkų kūnas?
A: Jūrų agurkai turi pailgą kūną su odiška oda.
K: Kur gyvena jūriniai agurkai?
A: Jūrų agurkai gyvena vandenyno dugne.
K: Kuo maitinasi dauguma jūros agurkų?
A.: Dauguma jūros agurkų yra šiukšlininkai.
K: Kiek yra jūros agurkų rūšių?
A: Yra apie 1500 jūros agurkų rūšių.
K: Ar jūros agurkai turi kokių nors unikalių savybių?
A: Jūrų agurkai turi unikalią kvėpavimo sistemą ir veiksmingą apsaugą nuo plėšrūnų.
K: Kam kinai naudoja jūros agurkus?
A: Kinijos gyventojai jūros agurkus valgo kaip maisto šaltinį.
Ieškoti