Jūrų agurkai priklauso dygiaodžių (Holothuroidea) klasei. Tai jūros gyvūnai su pailgu, dažniausiai cilindrišku kūnu ir tvirta, oda primenančia odą ar gumą. Dauguma gyvena ant vandenyno dugno arba tarp akmenų ir dumblių, kur judėdami naudodami vamzdelius (tube feet) arba raumenų bangas apžiūri ir perdirba nuosėdas. Dauguma jūrinių agurkų yra šiukšlininkai — jie įsiurbia organines dulkes ir smulkias gyvybines daleles iš dugno nuosėdų arba filtruodami vandenį. Šiuo metu aprašyta apie 1500 jūros agurkų rūšių, paskirstytų nuo pakrančių seklumų iki gilaus vandenyno gelmių. Jūrų agurkai turi unikalią kvėpavimo sistemą ir veiksmingą apsaugą nuo plėšrūnų. Kinai ir kitos Azijos tautos tradiciškai vartoja kai kurias rūšis maistui bei vaistams, todėl kai kurios populiacijos yra intensyviai gaudomos.

Morfologija ir vidaus sandara

Kaip ir visi dygiaodžiai, jūriniai agurkai turi endoskeletą iškart po oda — tai kalkinės struktūros (ossikulės), kurios dažniausiai būna mažais atskiromis plokštelėmis ar pavidalais, sujungtomis jungiamuoju audiniu. Šios ossikulės suteikia kūnui formą ir dalinę apsaugą; kai kurių rūšių ossikulės išsivystyja į didesnes plokštes, sudarančias tarsi šarvą. Tuo tarpu Pelaginių rūšių gyvūnų skeleto nėra — plaukiojančių formų kūnai dažnai ploni ir minkšti.

Kvėpavimas ir trachėjos

Dauguma jūrų agurkų kvėpuoja per specialius organus, vadinamus kvėpavimo medžiais (respiratory trees), kurie yra prijungti prie kloakos. Vėjas arba vandens judesiai per kloaką praplauna šiuos medžius, taip vyksta dujų apykaita. Be to, kai kurie atlieka dalinę apykaitą ir per odą.

Mityba ir elgesys

  • Depozitinė mityba: daug rūšių tiesiog srūva dumblą ir organines daleles per burną, išfiltruoja maistą ir išskiria likučius.
  • Suspendorinė mityba: kai kurios rūšys pakelia tentaklius ir gaudo planktoną bei detritą vandenyje.
  • Mėgsta prietemį ir naktinį aktyvumą; kai kurios rūšys gilinasi į smėlį arba pasislėpia po akmenimis.

Dauginimasis ir vystymasis

Jūrų agurkai dažniausiai dauginasi seksualiai išskirdami kiaušinėlius ir spermą į vandenį (išorinė apvaisa). Daug rūšių turi skystas lervines stadijas (pvz., auricularia), kurios plaukioja planktoninėje fazėje, kol nusileidžia ir virsta suaugusiu organizmu. Kai kurios rūšys gali daugintis ir asexualiai — dalydamosi arba atkurdamos nupjautas dalis.

Gynyba

Jūrų agurkai turi keletą gynybinių mechanizmų: kai kurios rūšys sugeba išstumti dalį savo vidaus organų per analinę angą (evisceracija) arba išskirti lipnias, toksiškas medžiagas (pvz., cuvierian tubules) — tai atbaido plėšrūnus. Vėliau jie gali atauginti prarastas dalis.

Ekologinė ir ekonominė reikšmė

Jūrų agurkai atlieka svarbų vaidmenį vandenynų ekosistemose: kaip bioturbatoriai jie maišo dugno nuosėdas, skatina deguonies pratekėjimą į substratą ir dalyvauja maistinių medžiagų cikle. Ekonomiškai reikšmingos rūšys gaudomos komerciniais tikslais (bêche-de-mer, trepang) — jos vertinamos Azijos rinkose. Dėl intensyvios žvejybos kai kurių rūšių populiacijos smarkiai sumažėjo, todėl kai kurios yra saugomos arba reguliuojamos. Tvarus naudojimas, akvakultūra ir apsaugos priemonės yra svarbios siekiant išsaugoti šiuos gyvūnus.

Paskutinės pastabos

Jūrų agurkai yra įvairūs ir prisitaikę prie įvairiausių jūros gyvenimo sąlygų. Jie intriguoja mokslininkus dėl savo regeneracinių gebėjimų, neįprastos anatomijos ir ekologinių funkcijų. Dėl komercinio susidomėjimo svarbu stebėti jų išteklius ir taikyti atsakingą vadybą.