Trapiosios žvaigždės (Ofiuroidai): apibrėžimas, morfologija ir buveinė
Trapiosios žvaigždės (Ofiuroidai) – išsamus aprašas apie jų morfologiją, 5 rankas, gilaus vandenyno ir rifų buveines bei elgseną.
Trapiosios žvaigždės yra Ophiuroidea klasės dygiaodžiai. Suaugę individai iš pirmo žvilgsnio primena jūrų žvaigždes, tačiau tai atskira grupė su kitokiu vystymusi ir morfologija. Kaip ir kiti dygiaodžiai, jos turi kalkinių plokštelių skeletą ir radialinę simetriją. Šiuo metu aprašyta apie 1 500–2 000 rūšių, paplitusių visame pasaulio vandenyne.
Morfologija ir sandara
Paprastai ofiuroidai turi penkias rankas, kurios aiškiai atskirtos nuo centrinio disko. Rankos gali būti labai ilgos — kai kurių rūšių jos užauga iki kelių dešimčių centimetrų (kai kurių šaltinių minima iki 60 cm). Centrinis diskas paprastai būna nuo kelių centimetrų iki ~8 cm skersmens, tačiau dydžiai labai skiriasi priklausomai nuo rūšies. Skirtingai nei jūrų žvaigždės, trapiosios žvaigždės dažnai turi aiškiai atskirtą „stuburo“ sistemą rankose — sudėtingus ossiculi (kalkines plokšteles), leidžiančius lankstytis ir greitai judėti.
Ofiuroidų kilmę ir judėjimą lemia keli ypatumai:
- Rankų struktūra: kiekvienoje rankoje yra segmentiniai kauliniai elementai, kurie suteikia didelį lankstumą. Rankos lengvai nusilaužia (autotomija) ir po to regeneruojasi.
- Tube feet (pėdutės): jų pėdutės neturi siurbtukų (nebent retomis rūšimis) — jos labiau funkcionuoja kaip jutimo ir maisto pernešimo organai nei kaip pagrindinė judėjimo priemonė.
- Virškinimo ir ekskrecijos ypatybės: dauguma ofiuroidų neturi uždaros žarnyno sistemos su anusu; atliekos šalinamos per burną arba per bursas (maišelius šalia disko), priklausomai nuo rūšies.
- Kvėpavimas: vyksta per bursas ir epidermį; bursos taip pat dalyvauja reprodukcijoje ir atliekų šalinime.
Gyvenimo būdas ir mityba
Ofiuroidai užima įvairius mitybos nišas. Dauguma yra šiukšlintojai ir detriviatoriai, retkarčiais gaudo nedidelį grobį. Kai kurios rūšys yra filtratorės arba susitelkusios ant organinių dalelių gaudymo, pasitelkdamos plonas, ilgai išsitiesusias rankas, kartais padengtas lipniu gleivės sluoksniu. Kitos — aktyvūs medžiotojai, vartoja mažus moliuskus, bestuburius ar dalijas maisto dalis nuo dugno.
Judėjimo būdas skiriasi nuo jūrų žvaigždžių: ofiuroidai dažniausiai ropoja naudodami rankas, judindami jas sinchroniškai, o ne traukdamiesi lėtai su siurbtukais. Rankų autotomyja (atsiskyrimas) yra gynybinė reakcija prieš plėšrūnus — prarasta ranka vėliau regeneruojama.
Dauginimasis ir vystymasis
Dauguma trapiosiomis žvaigždėmis yra atskiralyčiai, dauginasi išoriniu apvaisinimu — kiaušinėliai ir spermatozoidai išmetami į vandenį. Daugelis rūšių turi planktonines lervas (ofiopluteus), kurios plinta jūros srovėmis ir vėliau metamorfozuoja į jaunus individų. Kai kurios rūšys — ypač tropiniuose regionuose ar stabiliose nišose — gali turėti tiesioginį vystymąsi arba rūpintis (brood) jaunikliais bursose.
Buveinė ir paplitimas
Skirtingai nei kai kurios jūrų žvaigždžių grupės, ofiuroidai randami nuo pakrantės zonų iki didžiųjų gylio zonų: žinomos rūšys net iš bedugnių (>6000 m). Tačiau dauguma trapiosiomis žvaigždžių žmonių kasdien matomoje zonoje gyvena mažesniame nei 500 m gylyje. Jos dažnai aptinkamos po akmenimis, krevečių slėptuvėse, tarp rifų struktūrų arba kaip komensalai ant kitų organizmų — koralų, spongijų ar jūros žolių. Kai kurios ofiuroidų grupės, pavyzdžiui, Euryalida (krepšelinės žvaigždės), labiau linkusios gyventi gilesnėse ar specifinėse aplinkose.
Taksonomija ir grupės
Ophiuroidea tradiciškai skirstoma į keletą eilių ir šeimų. Dvi plačios grupės dažnai minimos yra Ophiurida (dažnai vadinamos „trapiosiomis žvaigždėmis“ plačiąja prasme) ir Euryalida (krepšelinės žvaigždės). Krepšelinės žvaigždės pasižymi labai šakotomis rankomis ir dažnai naktiniu, filtravimo pobūdžio mitybos būdu.
Apsauga ir reikšmė ekosistemose
Ofiuroidai atlieka svarbų vaidmenį dugno ekosistemose: jie perdirba organinį medžiagų likutį, dalyvauja maisto tinkluose kaip grobis ir plėšrūnas bei prisideda prie sedimentų aeracijos. Nors daugumos rūšių populiacijos nėra tiesiogiai pavojingos, rifų nykimas, tarša ir klimato kaita gali paveikti jų buveines. Kai kurios komensalinės arba siaurai paplitusios rūšys gali būti jautresnės aplinkos pokyčiams.
Trumpai apibendrinant, trapiosios žvaigždės (Ofiuroidai) yra įvairi ir ekologiškai reikšminga dygiaodžių grupė, pasižyminti unikaliu rankų statiniu, gebėjimu greitai judėti ir regeneruotis bei plačia buveinių įvairove nuo rifų iki bedugnių.
Ophiopetra lithographica , juros periodo trapioji žvaigždė iš Regensburgo (Vokietija).
Aprašymas
Daugelis trapių žvaigždžių yra trapesnės už jūrų žvaigždes, nuo to ir kilo jų pavadinimas. Jas paėmus į rankas, rankos gali nukristi. Dėl to gyvūnas gali atrodyti trapus, tačiau dažnai taip elgiasi gindamasis, kad išsigelbėtų nuo plėšrūnų.
Judėjimas
Trapiosios žvaigždės judėdamos nenaudoja savo vamzdinių pėdų, o naudoja ilgų, plonų rankų raumenis, kad apeitų uolas. Efiuridai greitai juda, kai yra trikdomi, ir yra greitesni už jūrų žvaigždes. Gyvų ofiurų plokšteles jungia išilginiai raumenys. Ofiuridų rankos juda tik horizontaliai. Dėl to, kad jų plokštelės susipynusios, rankos negali judėti jokia kita plokštuma.p64 Priešingai, krepšelinių žvaigždžių rankos gali judėti vertikaliai. Šie judėjimo būdai yra skirtingi ir skiria šias grupes.
Ofiroidai apskritai dažniausiai yra šiukšlintojai arba detritoėdžiai. Smulkios organinės dalelės į burną patenka vamzdelio kojelėmis. Ofiroidai taip pat gali maitintis mažais vėžiagyviais ar kirmėlėmis. Trapiosios žvaigždės minta mažais pakibusiais organizmais, jei jų yra. Dideliuose, perpildytuose plotuose trapiosios žvaigždės maitinasi jūros dugne vyraujančių srovių suspenduotomis medžiagomis.
Krepšelio žvaigždė, kuriai būdingi išsišakoję ramsčiai.
Krepšelio žvaigždžių maitinimas naktį Raudonojoje jūroje
Krepšelis žvaigždžių
Krepšelio žvaigždės (Euryalids) yra didelės trapios žvaigždės su daugybe spindulių. Jų rankos šakojasi ir gali judėti bet kuria kryptimi. Tuo jos skiriasi nuo Ophiuridų. Žvaigždės gali maitintis suspensija, naudodamos ant rankų esančią gleivių dangą planktonui ir bakterijoms gaudyti. Jos ištiesia vieną ranką, o kitas keturias naudoja kaip inkarus. Rankos suformuoja tiek daug šakų, kad jų galai yra beveik plunksniniai. Pavadinimą jos gavo dėl to, kad ištiesusios spindulius planktonui gaudyti jos atrodo kaip krepšelio dugnas.
Krepšelių žvaigždės gali būti didelės ir sunkios, didžiausios Ophiuroids. Didžiausios, Gorgonocephalus stimpsoni, sveria iki 5 kg, jų rankos yra 70 cm ilgio, o disko skersmuo - 14 cm.
Galerija
· 
Krepšelio žvaigždė
· 
Krepšelio žvaigždė Astrophyton darwinium
· 
Trapi žvaigždė renka koralų kiaušinėlius
· 
Trapi žvaigždė ant kempinės
· 
Juros periodo iškastinė trapi žvaigždė (Indianapolio vaikų muziejus)
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra trapiosios žvaigždės?
A: Trapiosios žvaigždės yra Ophiuroidea klasės dygiaodžiai. Jų skeletas sudarytas iš kalkinių plokštelių, jos yra radialiai simetriškos.
K: Kuo trapiosios žvaigždės skiriasi nuo jūrų žvaigždžių?
A: Trapiosios žvaigždės iš pažiūros panašios į jūrų žvaigždes, tačiau jos yra skirtingos grupės ir turi skirtingas lervas. Skirtingai nei jūrų žvaigždės, jos gyvena giliau vandenyne.
K: Kiek yra skirtingų trapiųjų žvaigždžių rūšių?
A: Yra apie 1500 skirtingų trapiųjų žvaigždžių rūšių.
K: Kokio ilgio gali užaugti didžiausių trapiųjų žvaigždžių rūšių rankos?
A: Didžiausių trapiųjų žvaigždžių rūšių rankos gali užaugti iki 60 cm ilgio.
K: Kur dažniausiai gyvena trapiosios žvaigždės?
A: Paprastai trapiosios žvaigždės gyvena mažesniame nei 500 m gylyje vandenyne. Jos taip pat yra įprastos rifų bendruomenių narės, kur slepiasi po akmenimis ir net kituose gyvuose organizmuose.
K: Kaip trapiosios žvaigždės gaudo grobį?
A.: Trapiosios žvaigždės dažniausiai būna šiukšlintojos ir apgraužikės, tačiau kartais sugeba sugauti ir nedidelį grobį.
K: Kokios yra dvi giminingos ofiroidų grupės ir kur jos paprastai gyvena?
A: Dvi giminingos Ophiuroidų grupės yra Ophiurida (trapiosios žvaigždės) ir krepšelinės žvaigždės (Eurialida). Krepšinės žvaigždės paprastai gyvena gilesnėse arealo dalyse.
Ieškoti