Myriapoda

Myriapoda yra nariuotakojų pošeimis. Jame yra daugialąsčiai, šimtakojai ir kiti. Grupėje yra 13 000 rūšių, visos jos yra sausumos gyvūnai. Jų pavadinimas rodo, kad jie turi daug kojų. Iš tikrųjų viena jų turi daugiau kaip 750 kojų (Illacme plenipes), tačiau kai kurios turi mažiau nei dešimt kojų.

Myriapodų fosilijos siekia silūro pabaigą, nors molekuliniai įrodymai rodo, kad jie diversifikavosi kambro periode. Egzistuoja kambro fosilijų, panašių į miriapodus.

Struktūra

Myriapodai turi vieną porą antenų ir dažniausiai paprastas akis. Burnos ertmės yra galvos apačioje, . Viršutinę lūpą sudaro epistomas ir labrumas, o apatinę lūpą - pora žandikaulių. Žandikaulių pora yra burnos viduje. Myriapodai kvėpuoja spiracelėmis, kurios jungiasi su trachėjos sistema, panašia į vabzdžių.

Klasifikacija

Daug diskutuota, kuri nariuotakojų grupė yra labiausiai gimininga Myriapoda. Pagal Mandibulata hipotezę Myriapoda yra seserinis taksonas Pancrustacea, grupę, kurią sudaro Crustacea ir Hexapoda. Pagal Atelocerata hipotezę artimiausias yra Hexapoda, o pagal Paradoxopoda hipotezę - Chelicerata. Pastarąją hipotezę, nors ją patvirtina nedaug morfologinių požymių, patvirtina nemažai molekulinių tyrimų.

Skiriamos keturios gyvos myriapodų klasės: Chilopoda (šimtakojai), Diplopoda (daugialąsčiai), Pauropoda ir Symphyla. Iš viso yra apie 12 000 gyvų rūšių. Nors manoma, kad kiekviena iš šių myriapodų grupių yra monofilinė, jų tarpusavio ryšiai nėra tokie tikri.

Stonukės

Stonukės priklauso Chilopoda klasei. Jos greitos, plėšrios ir nuodingos, dažniausiai medžioja naktį. Jų yra apie 3300 rūšių, pradedant mažyte Nannarup hoffmani (mažiau nei pusės colio ilgio, apie 12 mm) ir baigiant milžiniška Scolopendra gigantea, kurios ilgis gali viršyti 30 cm.

Daugiakojai

Daugialąsčiai priklauso Diplopoda klasei, kurios dauguma segmentų turi dvi poras kojų. Taip atsitiko todėl, kad kiekviena kūno segmentų pora susiliejo (susijungė) į vieną vienetą, todėl atrodo, kad kiekvienas segmentas turi dvi poras kojų.

Jos yra lėtesnės nei šimtakojės ir minta lapų pakratais bei detritu. Aprašyta apie 8 000 rūšių, kurios gali sudaryti mažiau nei dešimtadalį tikrosios pasaulinės daugialąsčių įvairovės. Viena iš rūšių, Illacme plenipes, turi daugiausiai kojų iš visų gyvūnų - 750. Paprastai daugialąsčiai turi nuo 36 iki 400 kojų. Pilvinės šimtakojai yra daug trumpesni ir gali susisukti į kamuoliuką, panašiai kaip pilviniai vikšrai.

Symphyla

Pasaulyje žinoma apie 200 simfilų rūšių. Jie panašūs į šimtakojus, bet yra mažesni ir permatomi. Daugelis jų gyvena kaip dirvožemio infauna, tačiau kai kurie gyvena medžiuose. Jaunikliai turi šešias poras kojų, bet per kelerius metus gyvenimo prideda po papildomą porą, todėl suaugęs individas turi dvylika porų kojų.

Pauropoda

Pauropoda - tai dar viena nedidelė mažų miriapodų grupė. Paprastai jie būna 0,5-2,0 mm ilgio ir gyvena dirvožemyje visuose žemynuose, išskyrus Antarktidą. Aprašyta daugiau kaip 700 rūšių. Manoma, kad jie yra gimininga šimtakojų grupė, o jų nugariniai tergitai yra susilieję per segmentų poras, panašiai kaip ir šimtakojų atveju, kai segmentai yra visiškai susilieję.