Loricifera
Loricifera yra neseniai atrastas ekdizozojinių jūrų gyvūnų filumas. Šiam filumui priklauso pirmieji žinomi gyvūnai, egzistuojantys visiškai anoksinėje aplinkoje (be deguonies). Šį filumą 1983 m. aprašė Reinhardas Kristensenas (Reinhardt Kristensen).
Tai labai mažų gyvūnų, gyvenančių nuosėdose, būrys. Šiuo metu yra aprašytos dvidešimt dvi rūšys, priklausančios aštuonioms gentims. Be to, yra dar apie 100 surinktų, bet dar neaprašytų rūšių. Jų dydis svyruoja nuo 100 µm iki maždaug 1 mm.
Jų buveinė - tarpai tarp jūros žvyro, prie kurio jos prisitvirtina. Tai viena iš neseniai atrastų metazoanų grupių. Jie gana tvirtai prisitvirtina prie žvyro, ir tai paaiškina, kodėl taip ilgai liko neatrasti. Pirmasis egzempliorius buvo surinktas XX a. aštuntajame dešimtmetyje, o vėliau 1983 m. aprašytas. Jie aptinkami visuose vandens gyliuose, įvairių tipų nuosėdose ir visose platumose. Jų dar nerasta iškastinių fosilijų.
Anatomija
Šie gyvūnai turi apsauginį išorinį apvalkalą, vadinamą lorika. Apsaugoti lorikos, gyvūnai turi galvą, burną ir virškinimo sistemą. Paprastai vystosi tiesiogiai, nors kai kurios rūšys turi lervų. Suaugę gyvūnai yra dviejų lyčių. Kai kurie gyvybės ciklai yra sudėtingi ir lankstūs, juose būna įvairių partenogenetinio dauginimosi formų.
Manoma, kad artimiausi jų giminaičiai yra Kinorhyncha ir Priapulida, su kuriais jie turi bendrų bruožų. Kartu jie sudaro Scalidophora būrį.
Anoksinėje aplinkoje
Viduržemio jūros L'Atalante baseino dugno nuosėdose aptiktos trys Loricifera rūšys. Šio baseino "paviršius" yra 3500 metrų gylyje. Tai pirmieji žinomi daugialąsčiai organizmai, visą gyvenimą praleidę aplinkoje be deguonies. Manoma, kad jiems tai pavyksta dėl to, kad jie remiasi organelėmis, kurios, skirtingai nei įprastos mitochondrijos, nenaudoja deguonies savo energijos ciklui. Jie tai sugeba, nes energijai gauti naudoja ne mitochondrijas, o hidrogenosomas.
Naujai aptiktų gyvūnų gyvenimo ciklas vyksta visiškai nesant šviesos ir deguonies, o jų dydis nesiekia nė milimetro. Jie buvo surinkti iš gilaus baseino, kur gyvena beveik druskos prisotintame sūryme. Šis sūrymas dėl savo tankio nesimaišo su aukščiau esančiais vandenimis. Dėl to sūrymas yra visiškai anoksiškas, jame gausu amoniako. Be to, dėl sulfatų reduktorių poveikio jame yra didelė sulfido koncentracija. Sūryme ląstelių gausa nėra didelė. Vyrauja ekstremofilai, įskaitant giliavandenių hidroterminių angų archejų ir bakterijų bendrijos narius. L'Atalante taip pat aptinkama eukariotų, įskaitant ciliatus (45 %), dinoflagelatus (21 %) ir choanoflagelatus (10 %). p360–381
Neaprašytos Spinoloricus rūšies, gyvenančios anoksinėje aplinkoje, šviesinės mikroskopijos vaizdas (nudažyta Rose Bengal). Mastelio juosta - 50 μm.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra Loricifera?
A: Loricifera yra neseniai atrastas jūrų gyvūnų filumas.
K: Kas aprašė Loricifera filumą?
A: Loricifera apibūdino Reinhardtas Kristensenas.
K: Kuo Loricifera yra unikali?
A: Loricifera unikali tuo, kad jai priklauso pirmieji žinomi gyvūnai, egzistuojantys visiškai anoksinėje aplinkoje.
K: Kur gyvena Loricifera?
A: Loricifera gyvena nuosėdose, tarpuose tarp jūros žvyro, prie kurio prisitvirtina.
K: Kokios mažos yra Loricifera?
A: Loriciferų dydis svyruoja nuo 100 µm iki maždaug 1 mm.
K.: Kodėl Loricifera taip ilgai buvo neatrastos?
A: Loriciferos gana tvirtai prisitvirtina prie žvyro, ir tai paaiškina, kodėl jos taip ilgai nebuvo atrastos.
K: Ar Loricifera buvo rasta fosilijų?
Atsakymas: Ne, Loricifera fosilijų dar nerasta.
