L'Atalantės sūrymo baseinas – druskingas ežeras Viduržemio jūros dugne
Atraskite L'Atalantės sūrymo baseiną – unikalų druskingą ežerą Viduržemio jūros dugne, netoli Kretos, su ekstremaliomis sąlygomis ir unikaliu jūriniu gyvenimu.
L'Atalantės baseinas yra labai sūrus ežeras Viduržemio jūros dugne.
35°11′ ŠIAURĖS PLATUMOS 21°25′ RYTŲ ILGUMOS / 35.18° ŠIAURĖS PLATUMOS 21.41° RYTŲ ILGUMOS / 35.18; 21.41
Jis yra maždaug už 190 km į vakarus nuo Kretos salos. Ežeru jis vadinamas todėl, kad, nors ir yra po daugiau kaip dviem myliomis vandens, yra beveik visiškai atskirtas nuo virš jo esančios jūros. Didžiulis druskos kiekis jame neleidžia vandenims susimaišyti. Kartais šie ežerai vadinami sūrymo baseinais. Jų yra daugelyje vandenynų; vienas jų yra Meksikos įlankoje.
Kas yra sūrymo baseinas?
Sūrymo (brine) baseinas – tai vieta, kur labai sūraus, labai tankaus vandens sankaupa susirenka jūros dugne ir sudaro atskirą „ežerą“ po vandeniu. Dėl itin aukštos druskingumo (žymiai didesnės nei įprastinio jūros vandens) šis sluoksnis yra tankesnis ir nusėda į žemesnius dugno gylis, todėl praktiškai nesimaišo su viršutiniais vandens sluoksniais. Tarp sūrymo ir viršutinio vandens susidaro aštri ribinė zona – haloklina, kurioje greitai keičiasi druskingumas ir kitos fizikinės sąvokos.
L'Atalantės ypatumai
L'Atalantės baseinas yra vienas iš žinomų Viduržemio jūros sūrymo baseinų. Jis išsiskiria anoksiškomis sąlygomis – tai reiškia, kad sūryme nėra laisvo deguonies. Dėl to cheminės reakcijos ir biogeocheminiai ciklai baseine labai skiriasi nuo įprastinės jūros aplinkos: vyrauja redukcinės sąlygos, aktyvūs yra sieros ir metano ciklai.
Tokiuose baseinuose druskingumas būna daugkartinis lyginant su atviru vandenynu, todėl sūrys, tankus vanduo „sėdi“ dugne ir praktiškai nesimaišo su viršutiniais sluoksniais. Dėl to formuojasi stabili, ilgai besilaikanti sūrymo „sala“ po vandeniu.
Gyvybė ir mokslinis reikšmė
Nors sūrymo viduje sąlygos ekstremalios, šie baseinai turi unikalių mikroorganizmų. Virš haloklinos ir pačioje riboje dažnai gyvuoja sluoksniai mikroorganizmų, kurie prisitaikę prie didelio druskingumo ir be deguonies sąlygų – čia sutinkamos įvairios bakterijos ir archejos, taip pat chemosintetiniai organizmai, naudojantys sierą ar metaną kaip energijos šaltinį. Mokslininkams šios bendruomenės įdomios, nes jos padeda suprasti gyvenimo prisitaikymus ekstremaliose sąlygose.
Be biologinės įvairovės, sūrymo baseinai yra svarbūs ir geocheminiais požiūriais: juose vyksta intensyvios sieros, anglies ir metano transformacijos, kaupiasi organinės medžiagos ir mineralai. Dėl to baseinai yra natūralūs „laboratoriniai“ objektai tiriantys procesus, svarbius tiek Žemės ekosistemoms, tiek ir kosminėms analogijoms (pvz., galimiems gyvybės požymiams druskinguose pasauliuose).
Kilmė ir tyrimai
Tokie baseinai susidaro įvairiais mechanizmais: tirpstant druskingoms uolienoms, išsiskiriant negyvenaminiams sūriems vandenims iš žemės plutos, arba kaupiasi senoviški jūros druskos likučiai. L'Atalantės pavadinimas siejamas su prancūzų tyrimų laivu „L'Atalante“, kuris dalyvavo šių sričių moksliniuose tyrimuose.
Mokslininkai naudoja povandeninius robotus, gręžinius ir kitus įrankius, kad paimtų mėginius iš haloklinos, sūrymo ir baseino dugno. Tyrimai atskleidžia, kaip gyvybė gali prisitaikyti prie drastiškų fizinių ir cheminių sąlygų bei kaip vyksta medžiagų mainai tarp sluoksnių.
Kodėl tai svarbu plačiajai visuomenei?
Studijuodami sūrymo baseinus, mokslininkai geriau supranta ekstremalius gyvenimo būdus, biogeocheminius ciklus ir jūrų aplinkos dinamiką. Šios žinios panaudojamos ekologijoje, klimato studijose ir net astrobiologijoje. Be to, sūrymo baseinuose kaupiasi mineralai ir organinės medžiagos, kurie gali būti svarbūs ateities ištekliams ar naujų biotechnologinių medžiagų paieškai.
Jų yra daugelyje vandenynų; vienas jų yra Meksikos įlankoje.
Kaip jis susiformavo
L'Atalante yra tik vienas iš kelių tokių ežerų, esančių po įprastais Viduržemio jūros vandenimis. Kai maždaug prieš šešis milijonus metų buvo uždarytas Gibraltaro sąsiauris, Viduržemio jūra išdžiūvo ir virto didžiuliu druskos ežeru, panašiu į dabartinę Negyvąją jūrą ir Didįjį druskos ežerą. Vėliau jis visiškai išdžiūvo, palikdamas didžiulį kiekį druskos. Kai maždaug prieš penkis milijonus metų Gibraltaro sąsiauris vėl atsivėrė, vanduo iš Atlanto vandenyno plūstelėjo vidun ir suformavo šiandien matomą Viduržemio jūrą. Net ir šiandien Atlanto vandenynas maitina Viduržemio jūrą vandeniu, nes iš Mediterano išgaruoja daugiau vandens, nei jo upės. Kadangi po vandeniu yra didžiulės druskos atsargos ir nuolatinis garavimas, Viduržemio jūra, palyginti su Atlanto vandenynu, yra labai sūri.
L'Atalantos ežerui ir gretimiems Uranijos ir Atradimo ežerams yra apie 35 000 metų. Jie susidarė ištirpus druskos nuosėdoms iš Viduržemio jūros keteros ir susikaupus giliose įdubose Viduržemio jūros dugne. L'Atalante yra mažiausias iš trijų ežerų. Jo paviršius prasideda maždaug 3500 m žemiau jūros lygio.
Druskos kiekis
L'Atalante druskingumas (druskos kiekis) yra beveik prisotintas - 36,5 %, t. y. maždaug aštuonis kartus didesnis nei jūros vandenyje. Dėl to sūrymo baseine esantis vanduo negali susimaišyti su aukščiau esančiu "normaliu" jūros vandeniu. Nesusimaišius, deguonis iš aukščiau esančių vandenų negali patekti į sūrymo baseiną. Baseino vanduo yra visiškai anoksiškas: jame nėra deguonies.
Tarp normalaus vandens ir sūrymo yra trumpa (1,5 m) ribinė zona, vadinama haloklinu. Joje smarkiai padidėja druskų kiekis, o deguonies kiekis sumažėja iki nulio. Šioje haloklinoje tarp aukščiau esančio jūros vandens ir žemiau esančio sūrymo yra daug bakterijų ir archėjų ląstelių: tai chemoautotrofai, kurie maitinasi sūryme esančiu amoniaku, bet negali funkcionuoti be deguonies. Tam tikri metano oksidatoriai ir haloarchėjos aptinkamos tik haloklinoje.
Gyvenimas be deguonies
Žemiau, sūryme, ląstelių skaičius yra daug mažesnis nei haloklinyje. Labiausiai paplitę ekstremofilai, įskaitant kai kurias giliavandenių hidroterminių angų archėjas ir bakterijas. L'Atalante taip pat aptinkama eukariotų, daugiausia ciliatų (45 %), dinoflagelatų (21 %) ir choanoflagelatų (10 %). p360–381
L'Atalante ežero dugne esančios tamsiai pilkos anoksinės nuosėdos padengtos 1 cm (0,4 col.) puriu juodu sluoksniu. Dugno nuosėdose randami mikrobai beveik visi (90 %) yra įvairių Bacillus rūšių. 2010 m. nuosėdose aptiktos trys metazoanų rūšys, visos priklausančios Loricifera būriui - tai pirmosios žinomos daugialąsčių gyvybės formos, gyvenančios visiškai be deguonies.
Klausimai ir atsakymai
K: Kur yra L'Atalantės baseinas?
A: L'Atalantės baseinas yra Viduržemio jūros dugne, apie 190 km į vakarus nuo Kretos salos.
K: Kodėl L'Atalantės baseinas vadinamas ežeru?
A: L'Atalantės baseinas vadinamas ežeru, nes jis beveik visiškai atskirtas nuo virš jo esančios jūros, nors yra po daugiau kaip dviem myliomis vandens.
K.: Koks druskos kiekis yra L'Atalantės baseine?
A: L'Atalantės baseine yra labai daug druskos, kuri neleidžia vandeniui susimaišyti su virš jo esančia jūra.
K: Ar sūrymo baseinai yra tik L'Atalantės baseine?
Atsakymas: Ne, sūrymo baseinų yra daugelyje vandenynų, įskaitant Meksikos įlanką.
K: Kas yra sūrymo baseinai?
A: Sūrymo baseinai - tai vandens telkiniai, kuriuose yra labai didelis druskos kiekis, todėl jie negali susimaišyti su aplinkiniu jūros vandeniu.
K: Kaip toli nuo Kretos salos yra L'Atalantės baseinas?
A.: L'Atalantės baseinas yra maždaug už 190 km į vakarus nuo Kretos salos.
K.: Ar L'Atalantės baseinas susijęs su virš jo esančia jūra?
A: L'Atalantės baseinas beveik visiškai atskirtas nuo virš jo esančios jūros, nors yra po daugiau nei dviem myliomis vandens.
Ieškoti