L'Atalante baseinas

Kaip jis susiformavo

L'Atalante yra tik vienas iš kelių tokių ežerų, esančių po įprastais Viduržemio jūros vandenimis. Kai maždaug prieš šešis milijonus metų buvo uždarytas Gibraltaro sąsiauris, Viduržemio jūra išdžiūvo ir virto didžiuliu druskos ežeru, panašiu į dabartinę Negyvąją jūrą ir Didįjį druskos ežerą. Vėliau jis visiškai išdžiūvo, palikdamas didžiulį kiekį druskos. Kai maždaug prieš penkis milijonus metų Gibraltaro sąsiauris vėl atsivėrė, vanduo iš Atlanto vandenyno plūstelėjo vidun ir suformavo šiandien matomą Viduržemio jūrą. Net ir šiandien Atlanto vandenynas maitina Viduržemio jūrą vandeniu, nes iš Mediterano išgaruoja daugiau vandens, nei jo upės. Kadangi po vandeniu yra didžiulės druskos atsargos ir nuolatinis garavimas, Viduržemio jūra, palyginti su Atlanto vandenynu, yra labai sūri.

L'Atalantos ežerui ir gretimiems Uranijos ir Atradimo ežerams yra apie 35 000 metų. Jie susidarė ištirpus druskos nuosėdoms iš Viduržemio jūros keteros ir susikaupus giliose įdubose Viduržemio jūros dugne. L'Atalante yra mažiausias iš trijų ežerų. Jo paviršius prasideda maždaug 3500 m žemiau jūros lygio.

Druskos kiekis

L'Atalante druskingumas (druskos kiekis) yra beveik prisotintas - 36,5 %, t. y. maždaug aštuonis kartus didesnis nei jūros vandenyje. Dėl to sūrymo baseine esantis vanduo negali susimaišyti su aukščiau esančiu "normaliu" jūros vandeniu. Nesusimaišius, deguonis iš aukščiau esančių vandenų negali patekti į sūrymo baseiną. Baseino vanduo yra visiškai anoksiškas: jame nėra deguonies.

Tarp normalaus vandens ir sūrymo yra trumpa (1,5 m) ribinė zona, vadinama haloklinu. Joje smarkiai padidėja druskų kiekis, o deguonies kiekis sumažėja iki nulio. Šioje haloklinoje tarp aukščiau esančio jūros vandens ir žemiau esančio sūrymo yra daug bakterijų ir archėjų ląstelių: tai chemoautotrofai, kurie maitinasi sūryme esančiu amoniaku, bet negali funkcionuoti be deguonies. Tam tikri metano oksidatoriai ir haloarchėjos aptinkamos tik haloklinoje.

Gyvenimas be deguonies

Žemiau, sūryme, ląstelių skaičius yra daug mažesnis nei haloklinyje. Labiausiai paplitę ekstremofilai, įskaitant kai kurias giliavandenių hidroterminių angų archėjas ir bakterijas. L'Atalante taip pat aptinkama eukariotų, daugiausia ciliatų (45 %), dinoflagelatų (21 %) ir choanoflagelatų (10 %). ^p360–381

L'Atalante ežero dugne esančios tamsiai pilkos anoksinės nuosėdos padengtos 1 cm (0,4 col.) puriu juodu sluoksniu. Dugno nuosėdose randami mikrobai beveik visi (90 %) yra įvairių Bacillus rūšių. 2010 m. nuosėdose aptiktos trys metazoanų rūšys, visos priklausančios Loricifera būriui - tai pirmosios žinomos daugialąsčių gyvybės formos, gyvenančios visiškai be deguonies.