Negyvoji jūra: žemiausia Žemės vieta, sūrumas ir plūduriavimas
Negyvoji jūra: sužinokite apie 418 m žemiau jūros lygio esantį ežerą, jo didžiulį sūrumą, unikalų plūduriavimą ir populiarias turistų pramogas.
Negyvoji jūra yra ežeras, esantis Jordano slėnyje tarp Vakarų Kranto ir Jordanijos. Jos paviršius yra apie 418 m žemiau jūros lygio, todėl tai yra žemiausia sausumos vieta Žemės paviršiuje. Negyvoji jūra yra sūraus tipo uždaras (endorheinis) baseinas: ji neturi ištekėjimo į vandenyną, todėl mineralai, patenkantys su upėmis ir gruntiniais vandenimis, kaupiasi joje.
Negyvoji jūra yra labai sūri — ji yra vandenyną sūresnė maždaug devynis kartus. Vidutinė druskingumo koncentracija svyruoja apie 30–35 % (apie 300–350 g/l), palyginti su įprastiniu vandenyno lygiu ~3,5 % (apie 35 g/l). Tokia didelė druskingumo koncentracija ir riebios sudėties mineralai (natrio chloridas, magnio, kalio, bromidai ir kt.) lemia tiek vandens tankio padidėjimą, tiek specifines fizines ir chemines savybes.
Kodėl ji tokia sūri?
Negyvoji jūra — uždaro tipo baseinas: vanduo patenka daugiausia iš Jordano upės, o išeina tik garuojant. Karštas, sausas klimatas bei intensyvus garavimas susikoncentruoja druskas ir mineralus. Be to, žmogaus veikla — vandens naudojimas Jordano baseine, dirbamos žemės laistymas ir pramoninis druskos bei mineralų gavimas — sumažino įtekėjimą ir padidino santykinį druskingumą. Dėl to per pastaruosius dešimtmečius ežero vandens lygis smarkiai nukrito, o krantai atsitraukė, atsirado čiurkšlės (sinkholes) ir kitos geomorfologinės problemos.
Gyvybė ir ekosistema
Dėl tokio didelio druskingumo dauguma gyvūnų ir augalų negali išgyventi — todėl ežeras ir pavadintas Negyvąja. Tačiau jis nėra visiškai gyvybės neturintis: jame gyvena specializuotos halofilinės mikroorganizmų bendrijos, tarp kurių yra įvairių bakterijų ir archeonų, taip pat kai kurios sūraus vandens dumblių rūšys bei druskinguose palviečiuose (išgarinimo baseinuose) aptinkamos mikroalgelės, kurios kartais suteikia vandenims rausvą atspalvį. Tad nors didžioji dalis organizmų negali čia gyventi, mikrobinė gyvybė. tikrai egzistuoja.
Plūduriavimas, turizmas ir sveikata
Kadangi Negyvosios jūros vanduo yra daug tankesnis nei gėlas vanduo, plūduriavumas yra labai didelis — žmonės gali lengvai plūduriuoti be jokio specialaus įrankio. Dėl to <
Vis dėlto reikia laikytis saugumo taisyklių: negalima nerti galva po vandeniu (vandenyje labai intensyviai skauda akis), vengti plaukiojimo su atviromis žaizdomis ar neseniai nusiskutus odą, o po poilsio Negyvojoje jūroje būtina nusiprausti gėlu vandeniu, kad pašalintumėte druskingus ir mineralinius likučius. Vaikams ir asmenims su odos pažeidimais rekomenduojama būti atsargesniems arba kreiptis į gydytoją prieš lankantis.
· 
Šiurkšti Negyvoji jūra su druskos nuosėdomis ant uolų
· 
Laikraščio skaitymas plūduriuojant Negyvojoje jūroje
Nauda, pramonė ir aplinkos problemos
Negyvoji jūra yra svarbi pramoniniu požiūriu: čia gaunamos druskos bei mineralai (pvz., kalio druskos, magnio druskos), iš kurių gaminami trąšos ir kiti produktai. Taip pat regionas žinomas dėl terapinių purvų ir mineralinių vonių, kurios naudojamos medicinoje ir kosmetikoje.
Deja, dėl intensyvios vandens išėmimo iš Jordano upės, laistymo, gėlo vandens poreikių ir mineralų išgavimų, vandens lygis smarkiai nukrito, o krantai atsitraukė. Tai sukėlė ekologines problemas: susidaro sinkholes (dugnes), nyksta pakrančių buveinės, keičiasi vietinė turizmo infrastruktūra. Siekiant stabilizuoti situaciją buvo siūlomi projektai, pvz., vandens tiekimas iš Raudonosios jūros į Negyvąją jūrą (Red Sea–Dead Sea Conveyance), tačiau tokie projektai yra dideli ir sudėtingi bei kelia diskusijų dėl poveikio aplinkai.
Kultūrinė ir istorinė reikšmė
Negyvoji jūra ir jos apylinkės turi ilgą istoriją: šis regionas minimus senovės raštuose, jis traukė lankytojus dėl gydomųjų savybių jau senovėje. Netoli esančios istorinės vietos, pvz., Masada ar Ein Gedi oazė, pritraukia lankytojus, derindami gamtos ir kultūros pažinimą.
Apibendrinant: Negyvoji jūra yra unikali gamtos vieta — tai giliausiai esanti sausumos zona pasaulyje, pasižyminti itin dideliu druskingumu, specifine mikrobiologine gyvybe, dideliu plūduriavimu ir svarbiu medicininiu bei pramoniniu potencialu, tačiau susidurianti su rimtomis aplinkosaugos problemomis, kurias reikia spręsti tarptautiniu mastu.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra Negyvoji jūra?
A: Negyvoji jūra yra ežeras tarp Vakarų kranto ir Jordanijos. Ji yra 418 metrų (1371 pėdos) žemiau jūros lygio ir yra žemiausia vieta Žemės paviršiuje.
K: Kiek Negyvoji jūra yra sūri, palyginti su vandenyno vandeniu?
A: Negyvoji jūra beveik devynis kartus sūresnė už vandenyno vandenį.
K: Ar Negyvojoje jūroje yra gyvybės?
Atsakymas: Nors savo pavadinimą ji gavo dėl to, kad dauguma gyvybės rūšių joje negali egzistuoti dėl jos sūrumo, kai kurios bakterijų rūšys gali gyventi vandenyje.
K: Kodėl žmonės taip lengvai plūduriuoja Negyvojoje jūroje?
A: Dėl didelio druskingumo vanduo sveria daugiau nei gėlas vanduo, todėl žmonės gali plūduriuoti be jokių pastangų.
K: Kas traukia turistus apsilankyti šioje vietoje?
A: Turistai atvyksta iš viso pasaulio, kad galėtų išbandyti plaukiojimą šiame unikaliame vandens telkinyje.
K: Kaip giliai po jūros lygiu yra Negyvoji jūra?
A: Negyvoji jūra yra 418 metrų gylyje po jūros lygiu.
Ieškoti