Mezozojaus jūrinė revoliucija
Mezozojaus jūrinė revoliucija - tai didelis jūros dugno plėšrūnų, mintančių vėžiagyviais, pagausėjimas. Šį terminą pavartojo paleontologas Vermejus, daug metų tyrinėjęs jūros dugno bestuburių pokyčius.
Nuo paleozojaus faunos iki šiuolaikinės faunos pastebimai pasikeitė jūros dugno gyvūnija. Šis pokytis įvyko mezozojaus laikotarpiu. Mezozojaus eroje jūros dugno plėšrūnai išvystė įvairias naujas formas, kurios maitinosi gausiai paplitusiais vėžiagyviais (brachiopodais ir dvigeldžiais moliuskais). Šių plėšrūnų gausu ir šiandien: tai daugiausia jūrų žvaigždės, pilvakojai ir krabai.
Kiekvienas plėšrūnas turi savo metodus. Krabai kiautus laužo jėga. Įvairių rūšių pilvakojai išvystė gebėjimą patekti į kiautus. Muricidae kiaukutus pragręžia ir suvalgo grobį. Kai kurie pilvakojai kiaute padaro skylutes ir įdeda paralyžiuojančios arba atpalaiduojančios medžiagos; kiti veikia mažais įtrūkimais kiauto krašte. Įkišę savo proboscis, jie minta vėžiagyviais. Galbūt keista, bet kai kurie kempininiai taip pat gali gręžti kiautus. Mezozojaus laikais buvo ir nemažai stuburinių moliuskų grobuonių: plaktodontai, kai kurie ichtiozaurai ir mosasaurai turėjo plokščius kriaukles draskančius dantis.
Žvaigždė
Dažniausi plėšrūnai yra jūrų žvaigždės. Brachiopodų ir dvigeldžių moliuskų kriaukles laiko stiprūs raumenys. Žvaigždės juos užspaudžia iš abiejų pusių savo vamzdinėmis kojomis ir nuolat traukia. Jūrų žvaigždės, turinčios raumenis ir hidraulinę sistemą, gali traukti daug ilgiau, nei gali atlaikyti bet kurio dvigeldžio moliusko raumenys. Paprastai užtenka dešimties minučių, kad kriauklė šiek tiek atsidarytų. Tuomet jūrų žvaigždė į kiautą įkiša savo skrandį. Skrandis gali prasiskverbti pro vos 0,1 mm siaurą plyšį. Tada jūrų žvaigždė ištirpdo moliuską, kuriame gyvena, ir pasisavina maistingąsias medžiagas. Šis virškinimo procesas trunka daug ilgiau nei kiauto atidarymas, galbūt porą dienų.
Kai kurios rūšys praryja visą kiautą ir ištirpina jo turinį skrandyje, o po to išstumia kiautą. p45
Pasekmės
Žvaigždžių gebėjimas maitintis brachipodais ir dvigeldžiais moliuskais ypač išsivystė juros ir kreidos perioduose. Mezozojaus jūrinė revoliucija pakeitė jūros dugno fauną. Išnyko silpnai besiginantys ir nejudrūs moliuskai, o suklestėjo stipriau šarvuoti arba judresni moliuskai.
Bet koks grobis, kuris bent kiek apsigynė nuo šių plėšrūnų, turėjo didelį reprodukcinį pranašumą. Daugeliui vėžiagyvių išsivystė itin tvirti kiautai. Kai kurie iš jų įsirausė į smėlį. Šukutės turėjo turėti tam tikrą elementarų judėjimą, kuris greitai išsivystė dėl atrankos. Mezozojuje jos tapo labai paplitusios. Yra ir kitų būdų, kuriuos naudojo kelios šukutės. Chlamys hastata ant kiauto dažnai nešioja kempines. Tai savotiškas mutualizmas. Kempinė apsunkina jūrų žvaigždžių vamzdelio kojų įsitvirtinimą ir maskuoja Chlamys hastata nuo plėšrūnų.
Kai šukutės atsitraukia nuo smėlio, jos tampa atviros naujiems plėšrūnams, pavyzdžiui, rajom, kurios patruliuoja tiesiai virš vandenyno dugno. Jas taip pat gali paimti jūros paukščiai, kurie atveria kriaukles, numesdami jas ant uolų. Akivaizdu, kad pagrindinis privalumas yra tas, kad šukutės gali pabėgti nuo jūrų žvaigždžių, kurių pakrantės ir kontinentinio šelfo buveinėse yra labai daug.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra mezozojaus jūrinė revoliucija?
A: Mezozojaus jūrinė revoliucija buvo reikšmingas jūros dugno gyvybės pokytis mezozojaus eroje, kuriam būdinga jūros dugno plėšrūnų, mintančių vėžiagyviais, evoliucija.
K: Kas sukūrė terminą mezozojaus jūrinė revoliucija?
A.: Paleontologas Vermeijus sugalvojo terminą "mezozojaus jūros revoliucija" po to, kai daugelį metų tyrinėjo jūros dugno bestuburių pokyčius.
K: Kurios gyvūnų grupės mezozojaus eroje virto jūros dugno plėšrūnais?
A: Mezozojaus eroje jūrų dugno plėšrūnais tapo jūrų žvaigždės, pilvakojai ir krabai.
K: Kokias pagrindines moliuskų rūšis valgė šie plėšrūnai?
A: Jūros dugno plėšrūnai maitinosi brachiopodais ir dvigeldžiais moliuskais, kurių mezozojaus eroje buvo gausu.
K: Kaip krabai praskalauja kriaukles, kad suvalgytų jose esančius moliuskus?
A.: Krabai kiautus laužo naudodami jėgą.
K: Kokiais būdais įvairių rūšių pilvakojai minta vėžiagyviais?
A.: Įvairių rūšių pilvakojai yra pritaikę metodus, kaip patekti į kriaukles, įskaitant kiauklių gręžimą, skylių kiaukutėse darymą ir paralyžiuojančios arba atpalaiduojančios medžiagos įterpimą, taip pat mažų įtrūkimų kiaukutės krašte veikimą.
Klausimas: Ar mezozojaus eroje būta stuburinių moliuskų grobuonių?
A: Taip, mezozojaus eroje gyveno keletas stuburinių moliuskų grobuonių, įskaitant plaktodontus, ichtiozaurus ir mosasaurus, kurie turėjo plokščius dantis kriauklėms smulkinti.
