Phoronida (pasaginės kirmėlės) – jūrų gyvūnų filumas: apibrėžimas ir paplitimas
Phoronida (pasaginės kirmėlės) – mažas jūrų filumas: aprašymas, biologija ir paplitimas visuose vandenynuose nuo kranto iki 400 m; atrask jų gyvenimo būdą ir ekologinę reikšmę.
Phoronida, arba pasaginės kirmėlės, yra nedidelis jūrų gyvūnų filumas. Yra dvidešimt rūšių, priklausančių dviem gentims. Jie priklauso Brachiozoa, kuriai taip pat priklauso brachiopodai. Dauguma rūšių yra mažo kūno dydžio (nuo kelių milimetrų iki kelių centimetrų), suaugusieji dažniausiai prisitvirtinę prie substrato arba gyvena vamzdeliuose, kuriuos patys išskiria. Nors jų išvaizda primena kirminą, morfologija ir biologija ženkliai skiriasi nuo tipinių žarnų kirmėlių.
Morfologija ir anatomija
Phoronidai yra kirmino formos, tačiau jų žarnynas yra kilpinis ir išeina iš kūno netoli burnos. Tai paaiškina "pasaginių kirmėlių" pavadinimą. Kūnas dažniausiai skirstomas į galvą su lopoforu (tentakulinį maitinančią struktūrą), kaklą ir kūno stiebą (trunk), o viduje yra coelomo ertmės, kraujotakos elementai bei ląstelinis virškinimas. Lopoforas dažnai būna pasagos arba žiedo formos, sudarytas iš daugybės smulkių ciliate tentakulių, kurių dėka gaudomi maisto dalelės ir vanduo judinamas link burnos.
Gyvenimo ciklas ir dauginimasis
Phoronidai dažniausiai dauginasi lytiškai; dauguma rūšių yra atskiralyčiai (dioeciniai), nors pasitaiko ir hermafroditų bei rūšių, kurios slaptai perneša spermatozoidus į kitų individų vamzdelius. Kiaušiniai ir spermatozoidai paprastai išsiskiria į vandenį, apvaisinimas dažnai būna išorinis. Iš besivystančių lervų susiformuoja planktoninės aktinotrochos (actinotrocha) pakopos, kurios praleidžia tam tikrą laiką planktone, o vėliau nusileidžia, pritvirtėja ir permeta metamorfozę į sėdinčius suaugėlius. Kai kurios rūšys gali brooduoti kiaušinius arba turėti vietinį vystymąsi. Manoma, kad jų gyvenimo trukmė laukinėje gamtoje yra apie vienerius metus, tačiau tai gali skirtis priklausomai nuo rūšies ir aplinkos sąlygų. Phoronidai taip pat geba atsinaujinti ir regeneruoti prarastas dalis.
Buveinė ir paplitimas
Jos aptinkamos visuose vandenynuose ir jūrose (išskyrus poliarines jūras), o visų rūšių geografinis arealas yra platus. Jos aptinkamos iki 400 metrų gylyje, bet daugiausia nuo 0 iki 70 metrų. Suaugėliai yra vamzdelinės kirmėlės ir išskiria chitininius vamzdelius, kuriuose gyvena. Šie vamzdeliai gali būti užkasti dumble ar smėlyje arba gulėti uolėto substrato paviršiuje. Jei ant uolų, jie gali gyventi kolonijomis, kurių vamzdeliai susisuka vienas aplink kitą, kad būtų atrama. Kai kurios rūšys gali ištirpdyti skyles uolienose, pavyzdžiui, kalkakmenyje, kalkakmenio kriauklėse ar net cemento prieplaukose; tada jos gyvena tose skylėse, kurias išklojo savo išskiriamais vamzdeliais.
Mityba ir ekologinė reikšmė
Jie maitinasi lopoforu - burną supančia dantenų struktūra. Lopoforo tentakulės yra padengtos blakstiena (cilijomis), kurios generuoja srovę ir gaudo smulkias organines daleles bei fitoplanktoną; maisto dalelės pernešamos link burnos ir praryjamos. Tokiu būdu phoronidai prisideda prie vandens filtravimo ir maisto medžiagų pernešimo tarp vandens stulpelio ir dugno, veikdami kaip svarbūs pakrantės ir pastāvūs bentinių ekosistemų filtratoriai.
Sistemika ir evoliucija
Fyloninė padėtis Phoronida ilgą laiką buvo diskutuojama. Tradiciškai jie kartu su Bryozoa ir Brachiopoda priskiriami lopoforams (Lophophorata), nes visi turi lopoforą. Modernūs molekuliniai tyrimai dažnai deda phoronidus į Lophotrochozoa superfilumo ribas ir artimai susieja su brachiopodais (Brachiozoa kladas). Ši grupo studijos yra svarbios norint suprasti žinduolių ir kitų gyvūnų (lophotrochozoan) priešistorę ir vystymosi mechanizmus.
Fosilinė sąsaja ir tyrimų svarba
Phoronidų fosilinis palikimas yra menkas, nes dauguma jų kūno audinių yra minkšti, o vamzdeliai iš chitininių ar kitų organinių medžiagų retai išsilaiko. Nepaisant to, jų artimų giminaičių — brachiopodų ir tam tikrų vamzdinių fosilijų — tyrimai padeda rekonstruoti lopoforinių grupių evoliuciją. Phoronidai taip pat domina biologus dėl savo neįprasto vystymosi, lervinės aktinotrochos stadijos ir regeneracijos gebėjimų, todėl jie yra modelinės grupės evoliucinės ir vystymosi biologijos tyrimuose.
Poveikis žmogui ir išsaugojimas
Dažniausiai phoronidai neturi tiesioginės ekonominės reikšmės. Kai kurios urvus ar šarvus išgraužiančios rūšys gali daryti neigiamą poveikį jūros akmenims, kriauklėms ar žmogaus statiniams (pvz., prieplaukų betonui), tačiau paprastai jų poveikis yra lokalus. Dėl mažo dydžio ir specifinių buveinių jie nėra gerai ištirti, o intensyvus krantų tvarkymas, tarša ir buveinių praradimas gali turėti įtakos jų populiacijoms. Apsaugos priemonės tiesiogiai phoronidų neskiriamos dažnai, tačiau bendros jūrų buveinių apsaugos strategijos (nuo taršos mažinimo iki buveinių išsaugojimo) naudingos ir jiems.
Apibendrinant: pasaginės kirmėlės yra mažos, vamzdėse gyvenančios jūrų būtybės su unikaliu lopoforu ir įdomiu vystymosi ciklu. Nors jos nėra plačiai žinomos, jų ekologinė rolė kaip filtratorių ir evoliucinė reikšmė daro jas svarbiomis jūrų biologijos studijoms.
Anatomija
Nors paprastai jos būna ilgos - iki 50 cm (30 colių). Phoronids paprastai būna labai ploni.
Phoronids virškinamąjį traktą sudaro trumpa stemplė, kuri pereina į sferinį skrandį, o po to į žarnyną, kuris baigiasi išange. Phoronids turi paprastą kraujo sistemą, kurią sudaro viena nusileidžiančioji arterija ir kylančioji vena, sujungtos smulkių kapiliarų tinklu. Kraujagyslės taip pat yra į kiekvieną iš čiuptuvų. Kraujas yra bespalvis, bet jame yra kūnelių su į hemoglobiną panašiu pigmentu, kuris padeda pernešti deguonį.
Nervų sistemą daugiausia sudaro nervinis gangliumas tarp burnos ir išangės, žiedinis nervas lopoforo pagrinde, viena ar dvi milžiniškos nervinės skaidulos, kurios išeina iš gangliumo ir tęsiasi išilgai kūno sienelės. Analiniame papilve yra du vamzdiniai išskyrimo organai, kurie per nefridioporas išsiskiria į išorę.
Foronido struktūra.
Reprodukcija
Phoronids gali būti hermafroditai arba vienaląsčiai, taip pat gali daugintis lytiškai. Gametos išsiskiria per nefridijas. Apvaisinimas greičiausiai vyksta viduje. Phoronids laikosi vienos iš dviejų dauginimosi strategijų. Kai kurios rūšys, pavyzdžiui, Phoronis ovalis, deda tik kelis (12-25) didelius kiaušinius, kuriuose yra daug trynio. Šie kiaušiniai laikomi suaugėlio vamzdelyje, jie išleidžiami tik išsiritę. Antroji strategija - dėti daug daugiau (iki 500) mažesnių kiaušinių. Šie kiaušiniai išleidžiami iš karto, kai tik yra apvaisinami. Po kelių dienų iš jų išsirita vadinamosios "aktinotrochos" lervos. Lervos 2-3 savaites vystosi planktoniškai, o maždaug po 20 dienų nusėda. Metamorfozė yra "katastrofiška", ji įvyksta greičiau nei per 30 minučių ir iš jos išsivysto lieknas jaunas foronidas.
Phoronids gali atsinaujinti lopoforą, jei jis yra pažeistas, o Phoronis ovalis savo noru netenka lopoforo, kad galėtų dėti kiaušinius. Padėjęs kiaušinius gyvūnas užsiaugina naują lopoforą.
Maitinimas
Fronidai maitinasi pakabinamuoju maistu. Jie perkelia savo lopoforus į vyraujančią vandens srovę. Vandens srovėje esančios maisto dalelės patenka į gleivių srautą, kuris keliauja išilgai čiuptuvų, kol pasiekia burnos žiedą. Iš ten jos patenka į burną, o iš ten - į virškinamąjį traktą. Aminorūgštys per epidermį taip pat pasisavinamos tiesiogiai.
Fosilijos
Foronidų fosilijų duomenys yra skurdūs. Yra devono periodo gręžinių, kurie priskiriami foronidams. Iotuba chengjiangensis, kurios forma žinoma tik iš trijų egzempliorių, rastų apatiniame kambro periode, buvo interpretuojama kaip foronidas, nes atrodo, kad ji turėjo U formos žarnyną ir buvo tentakuliuota. Phoronidai gali būti susiję su įprastomis, bet paslaptingomis vamzdiškomis fosilijomis, vadinamomis hederelidais.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra pasaginės kirmėlės?
A: Pasaginės kirmėlės yra nedidelis jūrų gyvūnų filumas, kurį sudaro dvidešimt rūšių, priklausančių dviem gentims. Jos priklauso Brachiozoa, kuriai taip pat priklauso brachiopodai.
K: Kodėl jie vadinami pasaginėmis kirmėlėmis?
Atsakymas: Jos vadinamos pasaginėmis kirmėlėmis, nes jų žarnynas yra kilpinis ir išeina iš kūno netoli burnos, todėl jų forma panaši į pasagos.
K: Kur randama foronidų?
A.: Fronidai aptinkami visuose vandenynuose ir jūrose, išskyrus poliarines jūras, ir visų rūšių jų geografinis arealas yra platus. Jie aptinkami iki 400 m gylyje, bet dažniausiai nuo 0 iki 70 m gylyje.
K: Kokia yra foronidų gyvenimo trukmė?
A: Manoma, kad foronidai gyvena apie metus.
K: Kaip gyvena foronidai?
A: Fronidai yra vamzdinės kirmėlės ir išskiria chitininius vamzdelius, kuriuose gyvena. Šie vamzdeliai gali būti užkasti purve ar smėlyje arba gulėti uolėto substrato paviršiuje. Kai kurios rūšys gali ištirpdyti skyles uolienose, pavyzdžiui, kalkakmenyje, kalkakmenio kriauklėse ar net cemento prieplaukose, ir gyventi šiose skylėse, kurias išklojo savo išskiriamais vamzdeliais.
Klausimas: Kaip maitinasi foronidai?
A: Fronidai maitinasi naudodami lopoforą, t. y. burną juosiančią dantenų struktūrą.
K: Kokiam filumui priklauso foronidai?
A: Kartu su Bryozoa ir Brachiopoda foronidai priklauso lopoforams, kurie kartais laikomi vienu filumu.
Ieškoti