Kirmėliniai vėžiagyviai
Remipedija yra aklų vėžiagyvių klasė. Jie gyvena pakrančių vandeninguose sluoksniuose.
Kol vanduo yra sūrus, šių mažų gyvūnų galima rasti. Jų randama beveik visuose vandenynų baseinuose, įskaitant Australiją, Karibų jūrą, Atlanto vandenyną. Jie gyvena subtropiniuose vandenyse.
Pirmasis aprašytas remipedas buvo fosilija, pavadinta Tesnusocaris goldichi (ankstyvasis Pensilvanas). Nuo 1979 m. nustatyta bent 17 gyvų rūšių.
Genetiniai tyrimai rodo, kad remipedai yra nariuotakojai, artimiausiai susiję su vabzdžiais.
Anatomija
Remipedos yra 10-40 milimetrų ilgio. Jie turi galvą ir ilgą liemenį, kurį sudaro iki keturiasdešimt dviejų panašių kūno segmentų. Plaukimo ataugos yra kiekvieno segmento šonuose, o gyvūnai plaukia ant nugaros. Paprastai jie yra lėtai judantys.
Jie turi kandžius, sujungtus su sekrecinėmis liaukomis. Nežinoma, ar šios liaukos išskiria virškinimo sultis, ar nuodingus nuodus. Jų kūno planas, kalbant apie vėžiagyvius, yra primityvus, todėl jie gali būti bazinė, protėvių vėžiagyvių grupė.
Bent vienos rūšies, Godzilliognomus frondosus, smegenys yra organizuotos ir turi ypač didelę uoslės sritį. Tamsioje aplinkoje gyvenančios rūšys turi aptikti kvapus vandenyje. Smegenų dydis ir sudėtingumas leido manyti, kad Remipedia gali būti giminingas Malacostraca taksonas, laikomas pažangiausiais vėžiagyviais.
