Pajamingumas (finansai): apibrėžimas, rūšys ir rizikos

Pajamingumas (finansai): aiškus apibrėžimas, pelningumo rūšys ir kaip įvertinti riziką bei infliacijos poveikį — praktiniai patarimai investuotojams.

Ekonomikoje pajamingumas – tai metinis piniginis srautas, kurį investuotojas gauna už tai, kad tam tikra suma pinigų yra palikta arba investuota. Paprastai kalbant, pajamingumas nurodo, kiek pinigų gaunama per metus palyginti su investuota suma, tačiau šis terminas gali reikšti skirtingus dydžius priklausomai nuo finansinio instrumento (pvz., obligacijų kuponą, indėlio palūkanas, dividendų pajamą).

Apibrėžimas ir pagrindinės sąvokos

Pajamingumas gali būti nusakomas įvairiai:

• Nominalusis pajamingumas – paprastai tai yra metinis procentas, nurodytas finansiniame instrumente (pvz., obligacijos kuponas ar indėlio palūkanų norma).
• Faktinis (realaus laiko) pajamingumas) – gaunamas santykis tarp gauto piniginio srauto ir faktiškai investuotos sumos, atsižvelgiant į rinkos kainą.
• Realusis pajamingumas – nominalusis pajamingumas atskaičius infliacijos poveikį, t. y. kiek iš tiesų augo perkamasis pajamų galios kiekis.

Pajamingumo rūšys ir matavimo būdai

• Dabartinis pajamingumas (current yield) – paprastai taikomas obligacijoms: metinės kupono pajamos dalijamos iš obligacijos rinkos kainos.
• Yield to maturity (YTM) – diskontuotas visų būsimosioms grąžoms (kuponų ir nominalo grąžinimo) pajamų vidutinis metinis pajamingumas, jeigu obligacija laikoma iki išpirkimo.
• Kupono pajamingumas – obligacijos kupono dydis išreikštas procentais nuo nominalios vertės.
• Dividendų pajamingumas – akcinio turto atveju: metiniai dividendai dalijami iš akcijos rinkos kainos.

Kaip apskaičiuoti (paprasti pavyzdžiai)

• Paprastas pajamingumo skaičiavimas: pajamos / investuota suma. Pvz., jei indėlis per metus duoda 50 EUR palūkanų, o investuota suma buvo 1 000 EUR, pajamingumas = 50 / 1 000 = 5%.
• Obligacijos dabartinis pajamingumas: metinis kuponas / obligacijos kainą. Jei obligacijos nominalas 1 000 EUR, kuponas 50 EUR, o obligacijos kaina rinkoje 950 EUR, dabartinis pajamingumas ≈ 50 / 950 ≈ 5,26%.
• Realusis pajamingumas: nominalusis pajamingumas − infliacijos lygis. Jei nominalusis 5% ir infliacija 2%, realusis ≈ 3%.

Veiksniai, lemiantys pajamingumą

• Infliacija – didinant kainų lygį, mažėja realusis pajamingumas.
• Palūkanų normos rinkoje – kai bendros rinkos palūkanos kyla, esamų obligacijų kainos krenta, todėl jų dabartinis pajamingumas kyla.
• Kredito rizika – didesnė įsipareigojimo nevykdymo tikimybė paprastai reikalauja aukštesnio pajamingumo (pelningumo) kompensacijai.
• Likvidumo sąlygos – mažiau likvidžios priemonės gali siūlyti aukštesnį pajamingumą kaip kompensaciją už sunkumą jas greitai parduoti.
• Valstybinė rizika ir valiutos rizika – skirtingose šalyse arba skirtingomis valiutomis investuojant, rizika ir atlygis gali skirtis.

Rizikos

Pajamingumas nėra sinonimas garantuotam pelnui. Štai pagrindinės su pajamingumu susijusios rizikos:

• Kredito / nemokumo (default) rizika – emitentas gali nepajėgti sumokėti palūkanų ar grąžinti pagrindinės sumos (ypač aktualu įmonių obligacijoms; itin rizikingos priemonės, kurių pelningumas yra didelis, paprastai vadinamos šiukšlių obligacijomis).
• Palūkanų normų rizika – obligacijų kainos krenta, kai auga rinkos palūkanų normos.
• Infliacijos rizika – jei infliacija aukštesnė už nominalų pajamingumą, realusis pelnas gali tapti neigiamas.
• Likvidumo rizika – sunku greitai parduoti instrumentą be nuolaidos kainai.
• Perinvestavimo (reinvestment) rizika – kai gaunami kuponai ar palūkanos, už juos gaunamas pajamingumas gali būti kitoks, nei pradinis.
• Valiutos rizika – investuojant užsienio valiuta, valiutos svyravimai veikia galutinį grąžos dydį.
• Call risk (išpirkimo rizika) – kai obligacija gali būti išpirkti anksčiau laiko emitento iniciatyva, tai gali sumažinti faktinį pajamingumą.

Pajamingumo ir rizikos santykis

Rinkoje egzistuoja apibrėžta tvarka, pagal kurią priemonės skirstomos nuo mažiausiai iki labiausiai rizikingų. Paprastai:

• Mažiausias pajamingumas – saugiausios priemonės, pvz., vyriausybės iždo obligacijos (ypač patikimų valstybių).
• Tolesnėje grandyje – bankiniai indėliai, ilgalaikiai taupymo produktai.
• Korporacijų obligacijos ir savivaldybių obligacijos siūlo didesnį pajamingumą nei iždo obligacijos, bet turi didesnę kredito riziką.
• Didžiausias pajamingumas – itin rizikingos priemonės, dažnai vadinamos šiukšlių obligacijomis, kurioms būdingas didelis nemokumo rizikos lygis.

Praktiniai patarimai investuotojams

• Atsižvelkite į laiko horizontą ir rizikos toleranciją. Trumpalaikės priemonės dažnai turi mažesnį pajamingumą, bet didesnį likvidumą.
• Diversifikuokite portfelį tarp skirtingų instrumentų, kad sumažintumėte specifines rizikas.
• Vertinkite realųjį pajamingumą (po infliacijos ir mokesčių) – nominalusis skaičius gali klaidinti.
• Atkreipkite dėmesį į mokesčius, administracines ir perpirkimo išlaidas, kurios mažina galutinį pelną.
• Naudokitės kredito reitingais ir emitento finansinių rodiklių analize, kai vertinate obligacijų ar kitų skolos instrumentų riziką.

Pajamingumas yra vienas svarbiausių rodiklių priimant investicinius sprendimus, tačiau vertinant jį būtina kartu nagrinėti rizikas, infliaciją, mokesčius ir likvidumo sąlygas. Tik tokiu būdu galima tinkamai suvokti, kiek realiai uždirbsite iš savo investicijų.

Pajamingumas gali skirtis dėl infliacijos. Tačiau paprastai yra nustatyta tvarka, kurios priemonės yra rizikingiausios, o kurios - mažiausiai rizikingos: mažiausias pajamingumas iš mažiausiai rizikingų priemonių, pavyzdžiui, iždo obligacijų, tada iš saugių ir "garantuotų" priemonių, pavyzdžiui, ilgalaikių indėlių, tada vienadienių indėlių ir taip toliau - įvairių savivaldybių obligacijų ir įmonių obligacijų. Itin rizikingos priemonės, kurių pelningumas yra didelis, paprastai vadinamos šiukšlių obligacijomis.

Paieška pagal raidę