Mezolitas: kas tai? Laikotarpis, įrankiai ir reikšmė

Mezolitas - tai laikotarpis tarp akmens amžiaus paleolito ir neolito laikotarpių, kai vystėsi žmonių technologijos ir keitėsi gyvenimo būdas.

Paleolite žmonės buvo gryni medžiotojai-rinkėjai. Neolite jie tapo žemdirbiais, gyveno kaimuose, augino prijaukintus gyvulius ir kviečius, turėjo daugiau kaip 500 rūšių įrankių ir keramikos dirbinių. Mezolitas yra pereinamasis laikotarpis tarp šių dviejų fazių: kai kur jis reiškia tik techninius pokyčius, kai kur – gilias socialines permainas. Jis vyko nevienodu metu skirtingose vietose, todėl datavimas ir kultūrų pavadinimai labai skiriasi.

Terminą "mezolitas" 1877 m. įvedė Hodderis Vestropas (Hodder Westrop), nors sąvoka buvo vartota ir anksčiau. Jis tapo plačiau žinomas po to, kai V. Gordonas Čildas (V. Gordon Childe) išsamiai aptarė laikotarpį knygoje "Europos aušra" (1947 m.). Kartais vietoj jo vartojamas ir terminas "epipaleolitas", ypač kalbant apie Rytų ir Artimųjų Rytų regionus.

Laikotarpis ir geografija

Europoje mezolitas dažniausiai datuojamas maždaug 10 000–5 000 pr. Kr., tačiau jo trukmė ir pradžia labai priklauso nuo regiono: pietuose ir Rytų Europoje neolitas prasidėjo anksčiau, šiaurėje — vėliau. Pasauliniu mastu analogiški pereinamieji laikotarpiai (epipaleolitas) gali apimti ir kitas datacijas, ypač Artimuosiuose Rytuose, Šiaurės Afrikoje bei Sibire.

Įrankiai ir technologijos

Mezolito technologija pasižymi smulkiais, specializuotais akmens dirbiniais, dažnai gamintais tašymo būdu. Svarbiausi bruožai:

Microlitai — mažos, plonai tašytos flintinės skiltelės, montuojamos į medinę arba kaulinę rankeną kaip kompozitinės strėlių, ietų ar peilių dalys.
Specializuoti užapvalinti peiliai, drėkintuvai ir skreperiai odai apdirbti bei mėsai skusti.
Kauliniai ir raginiai įrankiai — smaigaliai, kabliai, durklai, paprastai su taškiniu arba graviravimo apdirbimu.
Žuvininkystės inventorius — taipiai, kabliai, drebulės, tinklai; priekrantės bendruomenėse žvejyba tapo svarbia ūkio dalimi.
Retesnė poliruota akmens technika — ji būna žemdirbių kultūrose, bet kai kuriose vietovėse mezolito pabaigoje jau atsiranda poliruoti kirviai.

Gyvenimo būdas ir ekonomika

Mezolito bendruomenės išliko daugiausia medžiotojais-rinkėjais, tačiau jų ekonomika tapo įvairesnė ir labiau segmentuota nei paleolite:

Sumanus laukinės gamtos išnaudojimas: medžioklė (briedžiai, stirnos, elniai, mažesni žvėrys), žvejyba ir moliuskų rinkimas.
Sezoninis judrumas: bendruomenės judėjo pagal maisto prieinamumą — žiemodavietės ir vasaros stovyklos buvo įprasta praktika.
Gimtasis kraštovaizdis: pakrančių, upių slėnių ir ežerų zonos ypatingai palankios, nes teikė pastovų maisto šaltinį.
Gyvulių prijaukinimo pradžia kai kuriose vietose ir eksperimentai su augalų auginimu arba laukinių augalų sąmoningu tvarkymu vėlyvame mezolite.

Gyvenvietės, laidojimo papročiai ir menas

Archeologiniai radiniai atskleidžia įvairias mezolito bendruomenių gyvenimo formas:

Laikinės ir pusiau pastovios stovyklos, kuriose yra ugnies židinių, atliekų krūvos (midden'ai) ir smulkūs konstrukcijų pėdsakai.
Priekrantės ir upių gyvenvietės, kur aptinkama daug žuvies kaulų ir moliuskų krūvų.
Laidojimai ir ritualai: rasti palaidojimų su laidojimo atributika (akmenimis, kauliniais įrankiais), kartais rodomas kūno pozicijos ir ritualinių veiksmų įvairovė.
Meninis palikimas: piešiniai, raižiniai ant kaulo ar rago, papuošalų gamyba — liudijimai simbolinių arba socialinių nuostatų.

Kultūros pavyzdžiai ir regioninės ypatybės

Mezolito kultūros labai įvairios: Šiaurės Europoje žinomos Maglemosiano ir Ertebølle kultūros, Vidurio Europoje — įvairios mezolito industrijos su lokaliais bruožais. Rytų Europoje ir Baltijos regione mezolitas turi savitų bruožų dėl klimate ir biologinių išteklių įtakos.

Archeologijos reikšmė ir paveldas

Mezolitas yra svarbus suprasti, kaip vyko perėjimas nuo medžioklės ir rinkimo prie žemdirbystės ir kaimų. Šis laikotarpis rodo technologinę adaptaciją prie klimato pokyčių po paskutinio ledynmečio, naujas socialines strategijas (pvz., ilgesnis buvimas vienoje vietoje, specializacija), taip pat tarpinį etapą genetinei ir kultūrinei pėdoms, kurias vėliau perėmė neolito bendruomenės. Daug šiuolaikinių tyrimų remiasi mezolito radiniais, kad suprastų žmogaus ekologinį ir socialinį prisitaikymą prie greitai besikeičiančios aplinkos.

Trumpas santrauka

Mezolitas — pereinamasis laikotarpis tarp paleolito ir neolito, dažniausiai datuojamas maždaug 10 000–5 000 pr. Kr. Europoje, bet labai priklausantis nuo regiono.
Charakterizuoja smulkūs tašyti įrankiai (microlitai), žvejybos ir medžioklės įrankiai, sezoniškumas ir didesnė ūkio įvairovė nei paleolite.
Tai laikotarpis, kuriame formuojasi kelios svarbios socialinės ir technologinės inovacijos, vedančios prie pilno perėjimo į žemdirbystę neolito metu.

Skiriamosios savybės

Įrankio tipas yra diagnostinis veiksnys. Mezolite būta prietaisų, pagamintų mažais skaldytais akmeniniais įrankiais. Neolite šio būdo daugiausia atsisakyta ir imta naudoti poliruotus, o ne skaldytus akmeninius įrankius.

Mezolito kultūrą nuo paleolito kultūros galima atskirti šiais aspektais:

įrankių rinkinys yra įvairesnis nei paleolito įrankių rinkinys.
daugiausia dėmesio skiriama mažiems, net mažiems įrankiams, o ne anksčiau naudotiems didesniems įrankiams. Šie maži įrankiai vadinami mikrolitais. Mezolite taip pat dažniau buvo naudojamos medinės įrankių rankenos.
jie naudojo adze - staliaus įrankį, kurio medinė rankena yra stačiu kampu su ašmenimis.
prasidėjo gyvūnų prijaukinimas. Bene pirmasis aiškus kultūrinis šio prijaukinimo įrodymas yra pirmasis šuo, rastas kartu su žmogumi palaidotas prieš 12 000 metų Palestinoje.

Derlingasis pusmėnulis

Derlingasis pusmėnulis buvo pirmoji pasaulio dalis, kuri išėjo iš paleolito.

Kai kuriose vietovėse, pavyzdžiui, Artimuosiuose Rytuose, žemdirbystė buvo pradėta jau pleistoceno pabaigoje, todėl mezolito laikotarpis ten trumpas. Teritorijose, kuriose ledynmečio įtaka nedidelė, kartais pirmenybė teikiama epipaleolito terminui.

Regionuose, kuriuose pasibaigus paskutiniam ledynmečiui aplinkos poveikis buvo didesnis, mezolito epocha daug ryškesnė. Tai truko tūkstantmečius. Šiaurės Europoje visuomenės galėjo gerai gyventi iš gausių pelkių maisto atsargų. Tokiomis sąlygomis susiformavo savita žmonių elgsena, išlikusi būdinguose radiniuose. Šios sąlygos taip pat atitolino neolito atėjimą iki pat 4000 m. pr. m. e. (6000 m. prieš mūsų erą) Šiaurės Europoje.

Mezolito vyrai Europoje

Atlikti genetiniai 7000 metų senumo vyro iš šiaurės vakarų Ispanijos skeleto tyrimai. Jie parodė, kad jis turėjo mėlynas akis ir tamsią odą. Analizė parodė, kad jis turėjo protėvių kelių odos pigmentacijos genų alelius. Tai reiškia, kad jis turėjo tamsius plaukus ir rudą odą.

Mokslininkai buvo nustebę, nes manė, kad Europos gyventojų šviesi oda išsivystė gana greitai. Žemesnėse platumose tamsi oda apsaugo nuo ultravioletinių saulės spindulių. Šiaurinėse platumose tai nėra tokia problema, tačiau vitamino D pasiūla yra problema. Vitaminas D sintetinamas saulės šviesai veikiant odą. Todėl didžiojoje Europos dalyje turėti šviesią odą yra privalumas.

Ankstesni tyrimai buvo atliekami remiantis duomenimis, gautais naudojant 2196 mėginius iš 185 skirtingų populiacijų. Jis parodė, kad prie dabartinių europiečių atsiradimo prisidėjo mažiausiai trys protėvių grupės.

Thèvieco palaidojimas - Tulūzos muziejus

Klausimai ir atsakymai

K: Kas yra mezolito laikotarpis?

Atsakymas: Mezolito laikotarpis - tai žmonių technologijų raidos laikotarpis tarp akmens amžiaus paleolito ir neolito laikotarpių.

K: Kaip žmonės gyveno paleolito laikotarpiu?

A: Paleolito laikotarpiu žmonės buvo gryni medžiotojai-rinkėjai.

K: Kaip žmonės gyveno neolito laikotarpiu?

A: Neolito laikotarpiu žmonės vertėsi žemdirbyste gyvenvietėse, kuriose augino prijaukintus gyvulius ir kviečius, turėjo daugiau kaip 100 rūšių įrankių ir keramikos dirbinių.

K: Kas yra mezolito įrankiai?

A: Mezolito įrankiai - tai smulkūs įrankiai, gaminami tašymo būdu, tai medžiotojų ir rinkėjų įrankiai, dažnai strėlių antgaliai ir smaigaliai.

K: Kas yra neolito įrankiai?

A: Neolito įrankiai dažnai būna poliruoti ir daug įvairesni. Tai labiau nusistovėjusių visuomenių su tam tikra žemdirbyste įrankiai.

K: Kas ir kada įvedė terminą "mezolitas"?

A: Terminą "mezolitas" 1877 m. įvedė Hodderis Vestropas (Hodder Westrop), nors ši sąvoka buvo vartojama ir anksčiau.

K: Koks kitas terminas kartais vartojamas vietoj "mezolito"?

A: Kartais vietoj jo vartojamas kitas terminas - "epipaleolitas".