Mezolitas: kas tai? Laikotarpis, įrankiai ir reikšmė

Mezolitas — pereinamasis akmens amžiaus laikotarpis: technologijų raida, medžiotojų-rinkėjų tašyti įrankiai, strėlių antgaliai, epipaleolito ryšys, datavimas ir istorinė reikšmė.

Mezolitas - tai laikotarpis tarp akmens amžiaus paleolito ir neolito laikotarpių, kai vystėsi žmonių technologijos ir keitėsi gyvenimo būdas.

Paleolite žmonės buvo gryni medžiotojai-rinkėjai. Neolite jie tapo žemdirbiais, gyveno kaimuose, augino prijaukintus gyvulius ir kviečius, turėjo daugiau kaip 500 rūšių įrankių ir keramikos dirbinių. Mezolitas yra pereinamasis laikotarpis tarp šių dviejų fazių: kai kur jis reiškia tik techninius pokyčius, kai kur – gilias socialines permainas. Jis vyko nevienodu metu skirtingose vietose, todėl datavimas ir kultūrų pavadinimai labai skiriasi.

Terminą "mezolitas" 1877 m. įvedė Hodderis Vestropas (Hodder Westrop), nors sąvoka buvo vartota ir anksčiau. Jis tapo plačiau žinomas po to, kai V. Gordonas Čildas (V. Gordon Childe) išsamiai aptarė laikotarpį knygoje "Europos aušra" (1947 m.). Kartais vietoj jo vartojamas ir terminas "epipaleolitas", ypač kalbant apie Rytų ir Artimųjų Rytų regionus.

Laikotarpis ir geografija

Europoje mezolitas dažniausiai datuojamas maždaug 10 000–5 000 pr. Kr., tačiau jo trukmė ir pradžia labai priklauso nuo regiono: pietuose ir Rytų Europoje neolitas prasidėjo anksčiau, šiaurėje — vėliau. Pasauliniu mastu analogiški pereinamieji laikotarpiai (epipaleolitas) gali apimti ir kitas datacijas, ypač Artimuosiuose Rytuose, Šiaurės Afrikoje bei Sibire.

Įrankiai ir technologijos

Mezolito technologija pasižymi smulkiais, specializuotais akmens dirbiniais, dažnai gamintais tašymo būdu. Svarbiausi bruožai:

• Microlitai — mažos, plonai tašytos flintinės skiltelės, montuojamos į medinę arba kaulinę rankeną kaip kompozitinės strėlių, ietų ar peilių dalys.
• Specializuoti užapvalinti peiliai, drėkintuvai ir skreperiai odai apdirbti bei mėsai skusti.
• Kauliniai ir raginiai įrankiai — smaigaliai, kabliai, durklai, paprastai su taškiniu arba graviravimo apdirbimu.
• Žuvininkystės inventorius — taipiai, kabliai, drebulės, tinklai; priekrantės bendruomenėse žvejyba tapo svarbia ūkio dalimi.
• Retesnė poliruota akmens technika — ji būna žemdirbių kultūrose, bet kai kuriose vietovėse mezolito pabaigoje jau atsiranda poliruoti kirviai.

Gyvenimo būdas ir ekonomika

Mezolito bendruomenės išliko daugiausia medžiotojais-rinkėjais, tačiau jų ekonomika tapo įvairesnė ir labiau segmentuota nei paleolite:

• Sumanus laukinės gamtos išnaudojimas: medžioklė (briedžiai, stirnos, elniai, mažesni žvėrys), žvejyba ir moliuskų rinkimas.
• Sezoninis judrumas: bendruomenės judėjo pagal maisto prieinamumą — žiemodavietės ir vasaros stovyklos buvo įprasta praktika.
• Gimtasis kraštovaizdis: pakrančių, upių slėnių ir ežerų zonos ypatingai palankios, nes teikė pastovų maisto šaltinį.
• Gyvulių prijaukinimo pradžia kai kuriose vietose ir eksperimentai su augalų auginimu arba laukinių augalų sąmoningu tvarkymu vėlyvame mezolite.

Gyvenvietės, laidojimo papročiai ir menas

Archeologiniai radiniai atskleidžia įvairias mezolito bendruomenių gyvenimo formas:

• Laikinės ir pusiau pastovios stovyklos, kuriose yra ugnies židinių, atliekų krūvos (midden'ai) ir smulkūs konstrukcijų pėdsakai.
• Priekrantės ir upių gyvenvietės, kur aptinkama daug žuvies kaulų ir moliuskų krūvų.
• Laidojimai ir ritualai: rasti palaidojimų su laidojimo atributika (akmenimis, kauliniais įrankiais), kartais rodomas kūno pozicijos ir ritualinių veiksmų įvairovė.
• Meninis palikimas: piešiniai, raižiniai ant kaulo ar rago, papuošalų gamyba — liudijimai simbolinių arba socialinių nuostatų.

Kultūros pavyzdžiai ir regioninės ypatybės

Mezolito kultūros labai įvairios: Šiaurės Europoje žinomos Maglemosiano ir Ertebølle kultūros, Vidurio Europoje — įvairios mezolito industrijos su lokaliais bruožais. Rytų Europoje ir Baltijos regione mezolitas turi savitų bruožų dėl klimate ir biologinių išteklių įtakos.

Archeologijos reikšmė ir paveldas

Mezolitas yra svarbus suprasti, kaip vyko perėjimas nuo medžioklės ir rinkimo prie žemdirbystės ir kaimų. Šis laikotarpis rodo technologinę adaptaciją prie klimato pokyčių po paskutinio ledynmečio, naujas socialines strategijas (pvz., ilgesnis buvimas vienoje vietoje, specializacija), taip pat tarpinį etapą genetinei ir kultūrinei pėdoms, kurias vėliau perėmė neolito bendruomenės. Daug šiuolaikinių tyrimų remiasi mezolito radiniais, kad suprastų žmogaus ekologinį ir socialinį prisitaikymą prie greitai besikeičiančios aplinkos.

Trumpas santrauka

• Mezolitas — pereinamasis laikotarpis tarp paleolito ir neolito, dažniausiai datuojamas maždaug 10 000–5 000 pr. Kr. Europoje, bet labai priklausantis nuo regiono.
• Charakterizuoja smulkūs tašyti įrankiai (microlitai), žvejybos ir medžioklės įrankiai, sezoniškumas ir didesnė ūkio įvairovė nei paleolite.
• Tai laikotarpis, kuriame formuojasi kelios svarbios socialinės ir technologinės inovacijos, vedančios prie pilno perėjimo į žemdirbystę neolito metu.

Klausimai ir atsakymai

K: Kas yra mezolito laikotarpis?

K: Kaip žmonės gyveno paleolito laikotarpiu?

K: Kaip žmonės gyveno neolito laikotarpiu?

K: Kas yra mezolito įrankiai?

K: Kas yra neolito įrankiai?

K: Kas ir kada įvedė terminą "mezolitas"?

K: Koks kitas terminas kartais vartojamas vietoj "mezolito"?

Paieška pagal raidę