Vidurinieji anglai: Mercijos anglosaksų gentis ir jų teritorija
Vidurinieji anglai — Mercijos anglosaksų gentis: istorija, migracija ir jų teritorija (Lesteršyras, Nortamptonšyras), valdžia bei bažnytinė reikšmė.
Vidurinieji anglai buvo svarbi etninė grupė Mercijos karalystėje anglosaksų laikotarpiu. Tikėtina, kad VI a. pradžioje anglai persikėlė į Midlandą iš Rytų Anglijos. Jų užimama teritorija dabar yra maždaug dabartinio Lesteršyro ir Nortamptonšyro apylinkėse. Jie čia įsikūrė dar prieš valdant Pendai (apie 626–655 m.). Jis 653 m. savo vyriausiąjį sūnų Peadą paskyrė Viduriniųjų anglių karaliumi. Kurį laiką jie išlaikė savo tapatybę Mercijoje. Vidurinieji anglai turėjo savo vyskupą, įsikūrusį Lesteryje.
Istorinis ir politinis kontekstas
Vidurinieji anglai (angl. Middle Angles) buvo viena iš kelių gentinių grupių, kurios sudarė Mercijos karalystę. Nors Mercija dažnai minima kaip vieningas politinis vienetas, joje gyveno skirtingos grupės, turėjusios savitą teritorinę kontrolę ir vietinę valdžią. Vidurinieji anglai užėmė centrinę Midlandso dalį — strateginę zonoje tarp šiaurinių ir pietinių anglosaksų žemių — todėl jų lojalumas ir sąveika su Mercijos valdžia buvo svarbūs regiono stabilumui.
Krikščionybė ir vyskupija
Vidurinieji anglai dalyvavo religiniame perėjime iš pagonybės į krikščionybę, vykusiame VII a. Kai kurie jų valdovai, taip pat ir Peadą (paskirtasis Viduriniųjų anglių karalius), buvo susiję su konversijomis ir santuokomis, kurios stiprino ryšius su krikščioniškomis karalystėmis. Sąlyginai ankstyva vyskupija Lesteryje rodo, kad regionas greitai įtraukė religines institucijas į savo vietinę struktūrą: turėjimas savo vyskupo reiškė tiek dvasinę, tiek administracinę reikšmę — Lesteryje formavosi centras, iš kurio skleidėsi bažnytinis organizavimas.
Kultūra, kalba ir materialinė medžiaga
Vidurinieji anglai kalbėjo anglosaksų (senosios anglų) variantu, artimu Mercijos dialektui. Archeologiniai radiniai iš Lesteršyro ir Northamptonšyro — kapinynai, keramikos dirbiniai, papuošalai ir žemės ūkio įrankiai — patvirtina anglosaksų migracijos pėdsakus ir gyvenimo būdo ypatumus. Ypač kapaviečių įranga leidžia sekti socialines struktūras ir ryšius su kitomis anglosaksiškomis grupėmis.
Administracinės ir karinės funkcijos
Nors Vidurinieji anglai savo teritorijoje turėjo vietinę valdžią, jie taip pat buvo integruoti į Mercijos karinę ir politinę sistemą. Penda ir jo įpėdiniai naudojo regionų vadovus (įskaitant Viduriniųjų anglių karalius ar paminėtąjį Peadą) kaip sąjungininkus ar vietos administracijos atstovus. Tai padėjo centrinei valdžiai išlaikyti kontrolę per vietinius elitus ir užtikrinti gynybą bei mokesčių surinkimą.
Paveldas ir asimiliacija
Laikui bėgant Vidurinieji anglai vis labiau susiliejo su platesne mercų tauta ir vėliau su bendresne anglikų (anglosaksų) visuomene. Jų specifinė tapatybė iš dalies išnyko, bet jų indėlis į regiono demografinę, kalbinę ir kultūrinę raidą išliko: vietovardžiai, archeologija ir bažnytinės struktūros liudija apie jų buvimą. Ilgalaikėje perspektyvoje medžiaginiai ir institucinių paveldas padėjo formuoti vėlesnę Anglijos struktūrą.
Šaltinių ir tyrimų pastabos
Informacija apie Vidurinius anglus remiasi chronikų ir kronikų (pvz., Bede) aprašymais bei archeologiniais tyrimais Midlandse. Daug detalių apie jų santykį su Mercija, konversijas ir vyskupijų įkūrimą gauname iš VII a. šaltinių, tačiau archeologija padeda užpildyti spragas ir iliustruoti kasdienį gyvenimą.
Vidurinieji anglai Mercijoje
Ieškoti