Kinijoje yra daug žmonių, daugiau nei bet kurioje kitoje šalyje. Visi jie turi daugybę skirtingų kultūrų, istorijų ir tikėjimų. Kinijos vyriausybė oficialiai teigia, kad Kinijoje yra 56 tautybės. Kinijoje jos vadinamos 族 zú arba 民族 mínzú. Iš jų beveik visos (apie 90 %) yra hanų tautos (汉族 : Hàn Zú). Likusios šios tautybės (vadinamos "etninėmis mažumomis") nuo didžiausio iki mažiausio gyventojų skaičiaus yra šios:



Kas yra hanai ir kas – etninės mažumos?

Hanai sudaro didžiąją Kinijos gyventojų dalį. Tačiau „hanai“ nėra vienalytė grupė: tarp jų yra daug dialektų (mandarinų, kantoniečių, šalies pietų dialektų ir kt.), regioninių papročių bei vietinių tradicijų. Etninės mažumos – tai oficialiai pripažintos kitos 55 tautybės, turinčios savo kalbas, tradicijas, religijas arba istorines teritorijas.

Didžiausios etninės mažumos (pavyzdžiai ir trumpi aprašymai)

  • Zhuang – didžiausia Kinijos mažuma, gyvena daugiausia Guangsi provincijoje; kalba zhuangų kalba (tai Tai–Kadai šeima).
  • Hui – daugiausia musulmoniška grupė, plačiai išsibarsčiusi po šalį; kalba kinų, skiriasi tik tikėjimu ir kai kuriais papročiais.
  • Manchu – istorinis Qing dinastijos elitas; šiandien dauguma manču integravęsis į hanų visuomenę, tačiau yra kultūrinis paveldas.
  • Uigūrai (Uygur) – daugiausia musulmonai Turkijos–türkiškos kilmės, gyvenantys daugiausia Xinjiang regione; turi savo kalbą ir kultūrą.
  • Miao (Hmong) – gyvena pietų ir pietvakarių Kinijoje; garsūs siuvinėjimu, keramikos bei ritualų tradicijomis.
  • Yi – Pietvakarių regionuose, turi turtingas folkloro tradicijas ir savo kalbų grupę.
  • Tujia – daugiausia Hunan ir Hubei provincijose, turintys savitą liaudies meną ir šokius.
  • Mongolai – gyvena Vidaus Mongolijoje ir kituose šiauriniuose regionuose; išlaikę daug klajokliškos kultūros bruožų.
  • Tibetiečiai – daugiausia Tibeto plato regione; žinomi dėl tibetietiško budizmo ir unikalių kultūrinių praktikų.
  • Buyei, Dong, Yao, Korėjiečiai, Bai, Hani, Li, Kazachai, Dai ir kitos grupės – kiekviena turi specifines kalbas, drabužius, šventes ir vietinius papročius.

Oficialiame 56 grupių sąraše – dar daug smulkių tautybių (pavyzdžiui, Gelao, Lisu, Lahu, Dongxiang, Qiang, Tu, Xibe, Mulao ir kt.), kurių tradicijos gali būti labai skirtingos.

Administracinės ir teisės priemonės

Kinija turi specialias administracines formas, skirtas etninėms mažumoms: yra 5 autonominės sritys (Guangxi Zhuang, Xinjiang Uyghur, Tibet, Ningxia Hui ir Inner Mongolia), taip pat daug autonominių prefektūrų, rajonų ir savivaldybių. Valstybė taiko tam tikras politines priemones – pavyzdžiui, teikia išimtis iš kai kurių nacionalinės politikos reikalavimų, skatina dvikalbystę kai kuriose mokyklose, numato atstovavimą vietiniuose organuose.

Kalbos, religijos ir kultūra

Etninės grupės Kinijoje priklauso skirtingoms kalbų šeimoms: sinitinėms (kinų dialektai), tibeto‑burmanskioms, turkų, mongolų, tunguzų, tai‑kadai, hmong‑mien ir kt. Religijos taip pat įvairios: budizmas (įvairios atmainos), taoizmas, islamas, krikščionybė, animistinės ir vietinės tikėjimų formos, tibetietiškasis budizmas tarp tibetiečių. Daug grupių turi savo tradicinius papročius, tautinius drabužius, muziką ir šventes, kurios yra svarbios jų kultūrinei tapatybei.

Istorija ir etninių kategorijų formavimasis

Oficialus 56 tautybių sąrašas buvo sudarytas XX a. viduryje per etninių tyrimų ir administracinių sprendimų procesą. Kai kurios grupės buvo klasifikuotos kaip atskiros tautybės, kitos – priskirtos didesnėms. Šis procesas kartais yra kritikuojamas: antropologai ir patys bendruomenių nariai kartais kelia klausimus dėl etninių ribų, identiteto dinamikos ir administracinių sprendimų poveikio.

Iššūkiai ir saugojimas

Etninės mažumos Kinijoje susiduria su keliomis iššūkių grupėmis: demografiniai pokyčiai, urbanizacija, jaunimo migracija į miestus, kalbos nykimas ir integracijos spaudimas. Taip pat tarptautinėje žiniasklaidoje ir žmonių teisių organizacijų ataskaitose aptariami politiniai apribojimai kai kuriuose regionuose (pvz., Xinjiang ir Tibet). Kartu vykdomos ir priemonės kultūros paveldui išsaugoti: muziejai, nacionaliniai parkai, tautinių amatų skatinimas, dvikalbė švietimo programa bei vietinių kalbų dokumentavimas.

Kaip sužinoti daugiau

Norint giliau suprasti konkrečias tautybes, verta skaityti etnografinius tyrimus, oficialius Kinijos statistikos pranešimus, regioninių autonomijų leidinius ir nepriklausomus antropologinius darbus. Muziejai, tautinių festivalių renginiai ir akademinės publikacijos taip pat padeda pažinti įvairių tautybių tradicijas ir kasdienį gyvenimą.

Apibendrinant: 56 oficialiai pripažintos kinų tautybės atspindi šalies etninį ir kultūrinį įvairovumą — nuo hanų daugumos iki daugybės mažesnių bendruomenių, kurių savitos kalbos, papročiai bei istorijos praturtina Kinijos visuomenę.