Banda (antropologija)
Antropologijoje būriais vadinamos mažiausios visuomenės, kurias paprastai sudaro 5-80 žmonių, kurių dauguma arba visi yra artimi giminaičiai pagal kilmę arba santuoką. Iš esmės grupė yra išplėstinė šeima arba kelios giminystės ryšiais susijusios išplėstinės šeimos. Šiandien autonominės bandos beveik apsiriboja atokiausiomis Naujosios Gvinėjos ir Amazonijos vietovėmis, tačiau buvo daugybė kitų, kurios tik neseniai pateko valstybės kontrolėn arba buvo asimiliuotos ar išnaikintos. Joms priklauso daugelis arba dauguma Afrikos pigmėjų, Pietų Afrikos sanų medžiotojai-rinkėjai (vadinamieji bušmenai), Australijos aborigenai, eskimai (inuitai) ir Amerikos indėnai kai kuriose išteklių neturtingose Amerikos teritorijose, pavyzdžiui, Ugnies Žemėje ir šiauriniuose borealiniuose miškuose; visos šios šiuolaikinės grupės yra arba buvo klajokliai medžiotojai-rinkėjai, o ne nuolatiniai maisto gamintojai. Mažiausiai iki 40 000 metų visi žmonės gyveno būriais, o dauguma jų dar prieš 11 000 metų gyveno būriais.
Grupės neturi vienos nuolatinės gyvenamosios vietos, o žeme naudojasi visa grupė bendrai, nes ji nėra padalinta tarp pogrupių ar atskirų asmenų. Nėra nuolatinės ekonominės specializacijos, išskyrus pagal amžių ir lytį: visi darbingi asmenys ieško maisto. Nėra oficialių institucijų, tokių kaip įstatymai, policija ir sutartys, kurios spręstų konfliktus grupėse ir tarp jų. Organizacija dažnai apibūdinama kaip "egalitarinė" ta prasme, kad nėra formalizuoto socialinio susisluoksniavimo į aukštesniąsias ir žemesniąsias klases, nėra formalizuoto ar paveldimo vadovavimo, nėra formalizuotų informacijos ir sprendimų priėmimo monopolijų. Tačiau šis egalitarinio apibrėžimas neturėtų reikšti, kad grupės narių prestižas ir sprendimų priėmimo procesas yra lygūs. Priešingai, "lyderystę" reikėtų laikyti neformalia ir įgyjama dėl tokių savybių kaip asmenybė, jėga, intelektas ir kovos įgūdžiai.
Mūsų artimiausi biologiniai giminaičiai - Afrikos gorilos, šimpanzės ir bonobai - taip pat gyvena grupėmis. Tikėtina, kad taip pat elgėsi ir visi žmonės, kol patobulėjus maisto gavybos technologijoms kai kuriose išteklių turtingose vietovėse medžiotojai-rinkėjai galėjo įsikurti nuolatiniuose būstuose. Banda - tai politinė, ekonominė ir socialinė organizacija, kurią paveldėjome iš milijonus metų trukusios evoliucijos istorijos. Mūsų raida už jos ribų įvyko per pastaruosius keliasdešimt tūkstančių metų.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra antropologinė grupė?
A: Antropologijoje grupė - tai mažiausia visuomenė, kurią sudaro 5-80 žmonių, paprastai artimai susijusių giminystės ar santuokos ryšiais. Ją galima laikyti išplėstine šeima arba keliomis giminingomis išplėstinėmis šeimomis.
K: Kur šiandien galima rasti autonominių grupių?
A: Šiandien autonominės grupės gyvena beveik tik atokiausiose Naujosios Gvinėjos ir Amazonijos dalyse.
K: Kaip seniai žmonės gyvena grupėmis?
A: Žmonės gyveno būriais mažiausiai 40 000 metų, kol pastaruoju metu, patobulėjus technologijoms, dalis medžiotojų-rinkėjų galėjo įsikurti nuolatiniuose būstuose išteklių turtingose vietovėse.
K: Kokia ekonominė specializacija egzistuoja bandoje?
A: Grupėje nėra įprastos ekonominės specializacijos, išskyrus pagal amžių ir lytį; visi darbingi individai ieško maisto.
K: Ar bandoje yra oficialių institucijų, tokių kaip įstatymai, policija ir sutartys?
A: Ne, bandoje nėra oficialių institucijų, tokių kaip įstatymai, policija ir sutartys, kurios padėtų spręsti narių konfliktus.
K: Ar vadovavimas bandoje yra formalus, ar paveldimas?
A: Ne, lyderystė bandoje nėra formalizuota ar paveldima; ji įgyjama dėl tokių savybių kaip asmenybė, jėga, intelektas ir kovos įgūdžiai.
K: Kokie kiti gyvūnai gyvena būriuose, panašiuose į žmonių?
A: Mūsų artimiausi biologiniai giminaičiai - gorilos šimpanzės ir bonobai - taip pat gyvena grupėmis, panašiomis į žmonių.
