Valdė nuo Frankų karalystės pradžios 486 m. iki 1870 m. Didžiąją Prancūzijos istorijos dalį valstybę valdė karaliai bei imperatoriai. Valdovai priklausė kelioms didžiosioms dinastijoms: Merovingams, Karolingams, Kapetingams (įskaitant Valua ir Burbonų šakas), vėliau Orleanų ir Bonapartų šeimoms.

Šiame straipsnyje išvardyti visi valdovai, kurie turėjo titulą "Frankų (arba frankų) karalius", "Prancūzijos karalius", "Prancūzų karalius" arba "Prancūzijos imperatorius". Į sąrašą įtraukti tiek formalūs monarchai, tiek trumpalaikiai imperatoriai ir konstituciniai karaliai.

Istoriškai titulas rex Francorum (frankų karalius) buvo vartojamas ilgą laiką; pereinamasis laikotarpis, kai valdovo stilius ėmė labiau asocijuotis su teritorija ("karalius Prancūzijos") ar su tautos samprata ("karalius prancūzų"), užsitęsė viduramžiais ir ankstyvaisiais naujaisiais laikais. Tradiciškai laikoma, kad per XI–XII a. viešojo diskurso ir valdovo stilius pokyčiai ryškėjo iki Pilypo II (Pilypo II) epochos. Trumpu 1791 m. Prancūzijos konstitucijos galiojimo laikotarpiu (1791–1792 m.) karaliaus stilius tapo Roi des Français (lietuviškai dažnai verčiama kaip "Prancūzijos žmonių karalius" arba tiesiog "Prancūzijos karalius"), o analogišką titulą vėl panaudojo po 1830 m. liepos revoliucijos valdęs Orleanų monarchas (Louis-Philippe).

Karolingų laikotarpiu keturi jų dinastijos valdovai buvo vainikuoti Romos imperatoriais: Karolis Didysis (Charlemagne), Liudvikas I Taisusis (Liudvikas Pius), Lotaras I ir Karolis Plikasis (Charles the Bald). Šie vainikavimai siejosi su Vakarų imperijos tradicija ir Romos imperatoriaus titulu viduramžių Europoje.

Be Prancūzijos karalystės, istorijoje yra dvi Prancūzijos imperijos. Pirmoji Prancūzijos imperija gyvavo 1804–1815 m. — ją įkūrė ir valdė Napoleonas I. Antroji Prancūzijos imperija gyvavo 1852–1870 m. — ją įkūrė ir valdė jo sūnėnas Napoleonas III. Po Prancūzijos monarchijos ir Antrosios imperijos žlugimo 1870 m. Lietuvoje ir tarptautiniu mastu susiformavo Trečioji Prancūzijos Respublika; vėliau Prancūzija turėjo dar Ketvirtąją (1946–1958) ir dabartinę Penktąją Respubliką (nuo 1958 m.).

  • Merovingai (apie 486–751) — frankų valstybės įkūrimas, pirmieji karaliai (pvz., Chlodvigas/Chlodovechas).
  • Karolingai (751–987) — Karolio Didžiojo epocha, kai dalis valdovų taip pat buvo Romos imperatoriai.
  • Kapetingai (nuo 987) — Huga Kapeto įtvirtinta dinastija; vėliau skilo į Valua ir kitų šakų paveldėjimus.
  • Valuai (1328–1589) ir Burbonai (1589–1792; atkurta 1814–1830) — svarbūs viduramžių ir naujųjų laikų valdovai.
  • Orleanai (1830–1848) — Liepos monarchija (Louis-Philippe), vartotas stilius "karalius prancūzų".
  • Bonapartai — Napoleono I Pirmoji imperija (1804–1815) ir Napoleonas III Antroji imperija (1852–1870).

Šis sąrašas aprėpia įvairius valdymo tipus ir titulų variantus per daugiau nei 1 300 metų Prancūzijos istorijos. Toje ilgai trukusioje istorijoje pasikeitė ne tik dinastijos, bet ir valdovų teisinis statusas (absoliuti monarchija, konstitucinė monarchija, imperija), todėl vardų ir titulų raida atspindi platesnius politinius ir socialinius pokyčius Europoje.