Prancūzijos monarchų sąrašas
Valdė nuo Frankų karalystės pradžios 486 m. iki 1870 m. Didžiąją istorijos dalį Prancūziją valdė karaliai. Keturi Karolingų monarchai buvo ir Romos imperatoriai, o Bonapartai buvo Prancūzijos imperatoriai.
Šiame straipsnyje išvardyti visi valdovai, kurie turėjo titulą "Frankų karalius", "Prancūzijos karalius", "Prancūzų karalius" arba "Prancūzų imperatorius".
Frankų karaliaus titulas buvo naudojamas iki Pilypo II valdymo. Trumpu 1791 m. Prancūzijos konstitucijos galiojimo laikotarpiu (1791-1792 m.) ir po 1830 m. liepos revoliucijos vietoj "Prancūzijos (ir Navaros) karaliaus" buvo vartojamas stilius "Prancūzijos karalius".
Be Prancūzijos karalystės, egzistavo dvi Prancūzijos imperijos. Pirmoji Prancūzijos imperija gyvavo 1804-1815 m. Ją įkūrė ir valdė Napoleonas I. Antroji Prancūzijos imperija gyvavo 1852-1870 m. Ją įkūrė ir valdė jo sūnėnas Napoleonas III Tada susikūrė 3-ioji 4-oji ir 5-oji respublikos
Merovingų dinastija (428-751 m.)
Prancūzijos pavadinimas kilęs iš germanų genties, vadinamos frankais. Merovingų karaliai prasidėjo kaip vadai. Seniausias žinomas buvo Chlodijus. Klovis I buvo pirmasis iš jų, iškilęs į tikruosius karalius. Po jo mirties karalystę jo sūnūs pasidalijo į Soisoną (Neustrija), Paryžių, Orleaną (Burgundija) ir Metzą (Austrasija). Keli Merovingų monarchai vėl sujungė frankų karalystes ir pasivadino "frankų karaliumi". Tačiau jiems mirus, pagal frankų papročius karalystė dažnai vėl būdavo padalijama jų sūnums.
| Portretas | Pavadinimas | Karalius iš | Karalius iki | Santykiai su pirmtaku (-ais) | Pavadinimas |
|
| Chlodio ilgaplaukis | 428 | 445/448 | - Theudemeres sЕ«nus | Salų frankų karalius |
|
| Merovech | 445/448 | 457 | - Chlodijo sЕ«nus | Salų frankų karalius |
|
| Childeric I | 457 | 481/482 | - Merovech sЕ«nus | Salų frankų karalius |
|
| Klovisas I | 481/482 | 511 | - Childeriko I sЕ«nus | Frankų karalius |
|
| Childebert I | 511 | 558 m. gruodžio 23 d. | - Kloviso I sЕ«nus | Paryžiaus karalius |
|
| Chlotharas I Senasis | 558 m. gruodžio 23 d. | 561 m. lapkričio 29 d. | - Kloviso I sЕ«nus | Frankų karalius |
|
| Charibert I | 561 m. lapkričio 29 d. | 567 | - Chlotaro I sЕ«nus | Paryžiaus karalius |
|
| Chilperic I | 567 | 584 | - Chlotaro I sЕ«nus - | Paryžiaus karalius |
|
| Chlotharas II Didysis, Jaunasis | 584 | 629 m. spalio 18 d. | - ДЊilperiko I sЕ«nus | Neustrijos karalius |
|
| Dagobertas I | 629 m. spalio 18 d. | 639 m. sausio 19 d. | - Chlotaro II sЕ«nus | Frankų karalius |
|
| Klovis II Tinginys | 639 m. sausio 19 d. | 657 m. spalio 31 d. | - Dagoberto I sЕ«nus | Neustrijos ir Burgundijos karalius |
|
| Chlothar III | 657 m. spalio 31 d. | 673 | - Kloviso II sЕ«nus | Neustrijos ir Burgundijos karalius |
|
| Childeric II | 673 | 675 | - Kloviso II sЕ«nus - | Frankų karalius |
|
| Teuderikas III | 675 | 691 | - Kloviso II sЕ«nus - | Neustrijos karalius |
|
| Klovisas IV | 691 | 695 | - Teuderiko III sЕ«nus | Frankų karalius |
|
| Childebertas III Teisingasis | 695 | 711 m. balandžio 23 d. | - Teuderiko III sЕ«nus - | Frankų karalius |
|
| Dagobertas III | 711 m. balandžio 23 d. | 715 | - Childeberto III sЕ«nus | Frankų karalius |
|
| Chilperic II | 715 | 721 m. vasario 13 d. | - Tikriausiai Childeriko II sЕ«nus | Neustrijos ir Burgundijos karalius |
_-_Caribert,_roi_franc_de_Paris_et_de_l'ouest_de_Gaule_(mort_en_567).jpg)
_-_Clovis_III_roi_d'Austrasie_en_691_(682-695).jpg)
.jpg)
Paskutinieji Merovingų karaliai, vadinami tinginiais karaliais (rois fainéants), neturėjo jokios realios politinės galios. Vietoj jų valdė rūmų meras. Kai 737 m. mirė Teuderikas IV, rūmų meras Karolis Martelis paliko sostą laisvą ir toliau valdė iki savo mirties 741 m. Jo sūnūs Pepinas ir Karlomanas trumpam sugrąžino Merovingų dinastiją, 743 m. į sostą iškėlę Childeriką III. 751 m. Pepinas nuvertė Childerichą ir užėmė sostą.
| Portretas | Pavadinimas | Karalius iš | Karalius iki | Santykiai su pirmtaku (-ais) | Pavadinimas |
|
| Childeric III | 743 | 751 m. lapkričio mėn. | - ДЊilperiko II arba Teuderiko IV sЕ«nus | Frankų karalius |
_-_Childéric_III_roy_de_France_(754).jpg)
Karolingų dinastija (751-987 m.)
Trys iš dvylikos 147 metus trukusios Karolingų dinastijos karalių - Odo, jo brolis Robertas I ir Roberto žentas Raulas/Rudolfas - priklausė ne Karolingų dinastijai, o konkuruojančiai Robertų dinastijai. 987 m. sostą užėmus Hugui Kapetui, Robertų dinastija tapo Kapetų dinastija.
| Portretas | Pavadinimas | Karalius iš | Karalius iki | Santykiai su pirmtaku (-ais) | Pavadinimas |
|
| Pepinas Jaunesnysis | 752 | 768 m. rugsėjo 24 d. | - Charleso Martelio sЕ«nus | Frankų karalius |
|
| 768 m. rugsėjo 24 d. | 771 m. gruodžio 4 d. | - Pepino Trumpojo sЕ«nus | Frankų karalius | |
|
| Karolis Didysis (Karolis I) | 768 m. rugsėjo 24 d. | 814 m. sausio 28 d. | - Pepino Trumpojo sЕ«nus | Frankų karalius |
|
| Liudvikas I Pamaldusis, Debonjeras | 814 m. sausio 28 d. | 840 m. birželio 20 d. | - Karolio Didžiojo sūnus | Frankų karalius |
|
| Karolis II Plėšrusis | 840 m. birželio 20 d. | 877 m. spalio 6 d. | - Liudviko I sЕ«nus | Frankų karalius |
|
| Liudvikas II Stammeris | 877 m. spalio 6 d. | 879 m. balandžio 10 d. | - Karolio II sЕ«nus | Frankų karalius |
|
| Liudvikas III | 879 m. balandžio 10 d. | 882 m. rugpjūčio 5 d. | - Liudviko II sЕ«nus | Frankų karalius |
|
| Karlomanas II | 882 m. rugpjūčio 5 d. | 884 m. gruodžio 6 d. | - Liudviko II sЕ«nus | Frankų karalius |
|
| Karolis Riebusis | 885 m. gegužės 20 d. | 888 m. sausio 13 d. | - Liudviko Vokiečio sūnus - | Frankų karalius |
|
| Odo iš Paryžiaus | 888 m. vasario 29 d. | 898 m. sausio 1 d. | - Roberto Stipriojo (Roberto) sЕ«nus | Frankų karalius |
|
| Karolis III Paprastasis | 893 m. sausio 28 d. | 922 m. birželio 30 d. | - Liudviko II pomirtinis sЕ«nus - | Frankų karalius |
| Robertas I | 922 m. birželio 30 d. | 923 m. birželio 15 d. | - Roberto Stipriojo (Robertiano) sūnus - | Frankų karalius | |
|
| Rudolfas | 923 m. liepos 13 d. | 936 m. sausio 14 d. | - Ričardo, Burgundijos hercogo, sūnus (Bosonidai) | Frankų karalius |
|
| Liudvikas IV iš užsienio | 936 m. birželio 19 d. | 954 m. rugsėjo 10 d. | - Karolio III sЕ«nus | Frankų karalius |
|
| Lothair | 954 m. lapkričio 12 d. | 986 m. kovo 2 d. | - Liudviko IV sЕ«nus | Frankų karalius |
|
| Liudvikas V Tinginys | 986 m. birželio 8 d. | 987 m. gegužės 22 d. | - Lothairo sЕ«nus | Frankų karalius |
_-_Charles_III,_dit_le_simple,_roi_de_France_en_896_(879-929).jpg)
Kapetingų dinastija (987-1792 m.)
Kapetų dinastija, Hugo Kapet palikuonys pagal vyriškąją liniją, valdė Prancūziją 987-1792 m. ir 1814-1848 m. Po 1328 m. valdžiusios dinastijos atšakos paprastai vadinamos Valua ir Burbonais.
Tiesioginiai kapetiečiai (987-1328)
| Portretas | Herbas | Pavadinimas | Karalius iš | Karalius iki | Santykiai su pirmtaku (-ais) | Pavadinimas |
|
| Hugh Capet | 987 m. liepos 3 d. | 996 m. spalio 24 d. | - Roberto I anЕ«kas Liudviko V pirmos eilės pusbrolis per kitą šaką | Frankų karalius | |
| style="text-align:center;" | style="text-align:center;"| | Robertas II Pamaldusis, Išmintingasis | 996 m. spalio 24 d. | 1031 m. liepos 20 d. | - Hugh Capet sЕ«nus | Frankų karalius |
|
| Henrikas I | 1031 m. liepos 20 d. | 1060 m. rugpjūčio 4 d. | - Roberto II sЕ«nus | Frankų karalius | |
|
| Pilypas I | 1060 m. rugpjūčio 4 d. | 1108 m. liepos 29 d. | - Henriko I sЕ«nus | Frankų karalius | |
|
| Liudvikas VI Riebusis | 1108 m. liepos 29 d. | 1137 m. rugpjūčio 1 d. | - Pilypo I sЕ«nus | Frankų karalius | |
|
|
| Liudvikas VII Jaunesnysis | 1137 m. rugpjūčio 1 d. | 1180 m. rugsėjo 18 d. | - Liudviko VI sЕ«nus | Frankų karalius |
|
|
| Pilypas II Augustas | 1180 m. rugsėjo 18 d. | 1223 m. liepos 14 d. | - Liudviko VII sЕ«nus | Frankų karalius |
|
|
| Liudvikas VIII Liūtas | 1223 m. liepos 14 d. | 1226 m. lapkričio 8 d. | - Pilypo II Augusto sЕ«nus | Prancūzijos karalius |
|
|
| Liudvikas IX Šventasis | 1226 m. lapkričio 8 d. | 1270 m. rugpjūčio 25 d. | - Liudviko VIII sЕ«nus | Prancūzijos karalius |
|
|
| Pilypas III Drąsusis | 1270 m. rugpjūčio 25 d. | 1285 m. spalio 5 d. | - Liudviko IX sЕ«nus | Prancūzijos karalius |
|
| Pilypas IV Teisingasis | 1285 m. spalio 5 d. | 1314 m. lapkričio 29 d. | - Pilypo III sЕ«nus | Prancūzijos ir Navaros karalius | |
|
|
| Liudvikas X Karvelis | 1314 m. lapkričio 29 d. | 1316 m. birželio 5 d. | - Pilypo IV sЕ«nus | Prancūzijos ir Navaros karalius |
|
|
| Jonas I pomirtinis | 1316 m. lapkričio 15 d. | 1316 m. lapkričio 20 d. | - Liudviko X sЕ«nus | Prancūzijos ir Navaros karalius |
|
|
| Pilypas V Aukštasis | 20 1316 m. lapkričio mėn. | 1322 m. sausio 3 d. | - Pilypo IV sЕ«nus - | Prancūzijos ir Navaros karalius |
|
|
| Karolis IV Teisingasis | 1322 m. sausio 3 d. | 1328 m. vasario 1 d. | - Pilypo IV sЕ«nus - Pilypo V | Prancūzijos ir Navaros karalius |
.svg.png)
.jpg)
.svg.png)
Pirmiau nepaminėti Hugas Magnusas, vyriausias Roberto II sūnus, ir Pilypas Prancūzų, vyriausias Liudviko VI sūnus. Abu jie buvo bendri karaliai su savo tėvais, bet mirė anksčiau už juos. Kadangi nei Hughas, nei Pilypas nebuvo vienintelis ar vyresnysis karalius savo gyvenimo laikotarpiu, jie paprastai nėra įtraukiami į Prancūzijos karalių sąrašą.
Valua giminė (1328-1589 m.)
| Portretas | Herbas | Pavadinimas | Karalius iš | Karalius iki | Santykiai su pirmtaku (-ais) | Pavadinimas |
|
|
| Pilypas VI Valois, laimingasis | 1328 m. balandžio 1 d. | 1350 m. rugpjūčio 22 d. | - Karolio iš Valois, kuris buvo Pilypo III sЕ«nus, sЕ«nus | Prancūzijos karalius |
|
|
| Jonas II Gerasis | 1350 m. rugpjūčio 22 d. | 1364 m. balandžio 8 d. | - Pilypo VI sЕ«nus | Prancūzijos karalius |
|
|
| Karolis V Išmintingasis | 1364 m. balandžio 8 d. | 1380 m. rugsėjo 16 d. | - Jono II sЕ«nus | Prancūzijos karalius |
|
|
| Karolis VI Mylimasis, pamišėlis | 1380 m. rugsėjo 16 d. | 1422 m. spalio 21 d. | - Karolio V sЕ«nus | Prancūzijos karalius |
|
|
| Karolis VII nugalėtojas, gerai tarnavęs | 1422 m. spalio 21 d. | 1461 m. liepos 22 d. | - Karolio VI sЕ«nus | Prancūzijos karalius |
|
|
| Liudvikas XI Apdairusis, visuotinis voras | 1461 m. liepos 22 d. | 1483 m. rugpjūčio 30 d. | - Karolio VII sЕ«nus | Prancūzijos karalius |
|
|
| Karolis VIII Malonusis | 1483 m. rugpjūčio 30 d. | 1498 m. balandžio 7 d. | - Liudviko XI sЕ«nus | Prancūzijos karalius |
.svg.png)
Valois-Orléans filialas (1498-1515 m.)
| Portretas | Herbas | Pavadinimas | Karalius iš | Karalius iki | Santykiai su pirmtaku (-ais) | Pavadinimas |
|
|
| Liudvikas XII Tautos tėvas | 1498 m. balandžio 7 d. | 1515 m. sausio 1 d. | - Karolio V anЕ«kas - | Prancūzijos karalius |
Valois-Angoulême filialas (1515-1589 m.)
| Portretas | Herbas | Pavadinimas | Karalius iš | Karalius iki | Santykiai su pirmtaku (-ais) | Pavadinimas |
|
|
| Pranciškus I - laiškų tėvas ir atkūrėjas | 1515 m. sausio 1 d. | 1547 m. kovo 31 d. | - Karolio V anЕ«kas - | Prancūzijos karalius |
|
|
| Henrikas II | 1547 m. kovo 31 d. | 1559 m. liepos 10 d. | - PranciЕЎkaus I sЕ«nus | Prancūzijos karalius |
|
|
| Pranciškus II | 1559 m. liepos 10 d. | 1560 m. gruodžio 5 d. | - Henriko II sЕ«nus
| Prancūzijos karalius |
|
|
| Karolis IX | 1560 m. gruodžio 5 d. | 1574 m. gegužės 30 d. | - Henriko II sЕ«nus - | Prancūzijos karalius |
|
|
| Henrikas III | 1574 m. gegužės 30 d. | 1589 m. rugpjūčio 2 d. | - Henriko II sЕ«nus - | Prancūzijos karalius |
Burbonų rūmai (1589-1792 m.)
| Portretas | Herbas | Pavadinimas | Karalius iš | Karalius iki | Santykiai su pirmtaku (-ais) | Pavadinimas |
|
|
| Henrikas IV, Gerasis karalius Henrikas, žaliasis galantas | 1589 m. rugpjūčio 2 d. | 1610 m. gegužės 14 d. | - DeЕЎimtosios kartos Liudviko IX palikuonis pagal vyriЕЎkД…jД… linijД… | Prancūzijos ir Navaros karalius |
|
|
| Liudvikas XIII Teisingasis | 1610 m. gegužės 14 d. | 1643 m. gegužės 14 d. | - Henriko IV sЕ«nus | Prancūzijos ir Navaros karalius |
|
|
| Liudvikas XIV Didysis, Karalius Saulė | 1643 m. gegužės 14 d. | 1715 m. rugsėjo 1 d. | - Liudviko XIII sЕ«nus | Prancūzijos ir Navaros karalius |
|
|
| Liudvikas XV mylimasis | 1715 m. rugsėjo 1 d. | 1774 m. gegužės 10 d. | - Liudviko XIV anЕ«kas | Prancūzijos ir Navaros karalius |
|
| Liudvikas XVI - Prancūzijos laisvės atkūrėjas | 1774 m. gegužės 10 d. | 1792 m. rugsėjo 21 d. | - Liudviko XV anЕ«kas | Prancūzijos ir Navaros karalius |
Nuo 1793 m. sausio 21 d. iki 1795 m. birželio 8 d. Liudviko XVI sūnus Liudvikas Šarlis buvo tituluojamas Prancūzijos karaliumi kaip Liudvikas XVII. Iš tikrųjų tuo metu jis buvo įkalintas Šventykloje. Jo valdžią laikė Respublikos vadovai. Mirus Liudvikui XVII, į sostą pretendavo jo dėdė Liudvikas-Stanislas kaip Liudvikas XVIII. Jis de facto Prancūzijos karaliumi buvo tik 1814 m.
Pirmoji Respublika (1792-1804)
Pirmoji Prancūzijos Respublika gyvavo nuo 1792 iki 1804 m., kai jos pirmasis konsulas Napoleonas Bonapartas pasiskelbė Prancūzijos imperatoriumi.
Bonapartų rūmai, Pirmoji imperija (1804-1814)
| Portretas | Herbas | Pavadinimas | Imperatorius iš | Imperatorius iki | Santykiai su pirmtaku (-ais) | Pavadinimas |
|
|
| Napoleonas I | 1804 m. gegužės 18 d. | 1814 m. balandžio 11 d. | - | Prancūzijos imperatorius |
.jpg)
2.svg.png)
Burbonų rūmai, Burbonų restauracija (1814-1815 m.)
| Portretas | Herbas | Pavadinimas | Karalius iš | Karalius iki | Santykiai su pirmtaku (-ais) | Pavadinimas |
|
|
| 1814 m. balandžio 11 d. | 1815 m. kovo 20 d. | - Liudviko XVI jaunesnysis brolis ir Liudviko XVII dėdė | Prancūzijos ir Navaros karalius |
.svg.png)
Bonapartų rūmai, Pirmoji imperija (Šimtas dienų, 1815 m.)
| Portretas | Herbas | Pavadinimas | Imperatorius iš | Imperatorius iki | Santykiai su pirmtaku (-ais) | Pavadinimas |
|
|
| Napoleonas I | 1815 m. kovo 20 d. | 1815 m. birželio 22 d. | - | Prancūzijos imperatorius |
|
|
| Napoleonas II | 1815 m. birželio 22 d. | 1815 m. liepos 7 d. | Napoleono I sūnus | Prancūzijos imperatorius |
Burbonų rūmai (1815-1830)
| Portretas | Herbas | Pavadinimas | Karalius iš | Karalius iki | Santykiai su pirmtaku (-ais) | Pavadinimas |
|
|
| 1815 m. liepos 7 d. | 1824 m. rugsėjo 16 d. | - Liudviko XVI jaunesnysis brolis ir Liudviko XVII dД—dД— | Prancūzijos ir Navaros karalius | |
|
|
| Charles X | 1824 m. rugsėjo 16 d. | 1830 m. rugpjūčio 2 d. | - Jaunesnysis Liudviko XVIII brolis | Prancūzijos ir Navaros karalius |
Karlo X vyresnysis sūnus, daupinas Liudvikas Antuanas, kartais sakoma, kad jis teisėtai buvo Prancūzijos karalius kaip Liudvikas XIX. Taip yra 20 minučių tarp Karolio X oficialaus abdikacijos parašo ir paties dauphino parašo.
Monarchistai teigia, kad Šarlio X anūkas Henrikas d'Artois nuo 1830 m. rugpjūčio 2 d. iki 1830 m. rugpjūčio 9 d. buvo Prancūzijos karalius kaip Henrikas V. Prancūzijos valstybė jo niekada nepripažino. Jo paprastai nėra oficialiuose Prancūzijos monarchų sąrašuose.
Buvo trumpas laikotarpis (nuo 1815 m. kovo 20 d. iki 1815 m. liepos 8 d.), vadinamas Šimto dienų laikotarpiu, kai Liudvikas XVIII buvo karaliumi kiek anksčiau, bet pabėgo dėl Napoleono I grįžimo iš Elbos
Orleano rūmai, Liepos monarchija (1830-1848 m.)
| Portretas | Herbas | Pavadinimas | Karalius iš | Karalius iki | Santykiai su pirmtaku (-ais) | Pavadinimas |
|
|
| Louis Phillippe (Pilietis karalius) | 1830 m. rugpjūčio 9 d. | 1848 m. vasario 24 d. | - Liudviko XIII ЕЎeЕЎtosios kartos palikuonis pagal vyriЕЎkД…jД… linijД… | Prancūzų karalius |
_by_Winterhalter.jpg)
.svg.png)
Antroji Respublika (1848-1852)
Antroji Prancūzijos Respublika gyvavo nuo 1848 iki 1852 m., kai jos prezidentas Liudvikas Napoleonas Bonapartas buvo paskelbtas Prancūzijos imperatoriumi.
Bonapartų rūmai, Antroji imperija (1852-1870 m.)
| Portretas | Herbas | Pavadinimas | Imperatorius iš | Imperatorius iki | Santykiai su pirmtaku (-ais) | Pavadinimas |
|
|
| Napoleonas III | 1852 m. gruodžio 2 d. | 1870 m. rugsėjo 4 d. | - Napoleono I sÅ«nÄ—nas | Prancūzijos imperatorius |
-2.svg.png)
Valstybių vadovai po 1871
Prancūzijos valstybės vadovų chronologiją tęsia Prancūzijos prezidentai. Penktosios respublikos laikotarpiu trumpai buvo Prancūzijos valstybės vadovas (1940-1944 m.), Prancūzijos Respublikos laikinosios vyriausybės pirmininkas (1944-1946 m.) ir Prancūzijos Senato pirmininkas (1969 ir 1974 m.).
Klausimai ir atsakymai
K: Kas valdė Prancūziją nuo 486 iki 1870 m.?
A: Šiuo laikotarpiu Prancūziją valdė karaliai. Keturi Karolingų monarchai buvo ir Romos imperatoriai, o Bonapartai buvo Prancūzijos imperatoriai.
K: Kokį titulą turėjo šie valdovai?
A: Šie valdovai turėjo titulus "frankų karalius", "Prancūzijos karalius", "prancūzų karalius" arba "prancūzų imperatorius".
K: Kada buvo naudojamas titulas "frankų karalius"?
A: "Frankų karaliaus" titulas buvo naudojamas iki Pilypo II valdymo.
K: Koks stilius buvo naudojamas 1791-1792 m. ir po 1830 m.?
A: 1791-1792 m. ir po 1830 m. vietoj "Prancūzijos (ir Navaros) karaliaus" buvo naudojamas stilius "Prancūzų karalius".
K: Kiek Prancūzijos imperijų egzistavo šiuo laikotarpiu?
A: Šiuo laikotarpiu egzistavo dvi Prancūzijos imperijos.
K: Kas įkūrė ir valdė kiekvieną imperiją?
A: Pirmąją Prancūzijos imperiją (1804-1815 m.) įkūrė ir valdė Napoleonas I, o Antrąją Prancūzijos imperiją (1852-1870 m.) įkūrė ir valdė jo sūnėnas Napoleonas III.
