1830 m. Prancūzijos revoliucija, dar vadinama Liepos revoliucija, įvyko 1830 m. liepos pabaigoje ir lėmė Prancūzijos karaliaus Karolio X nušalinimą. Po trijų sukilimo dienų (Les Trois Glorieuses, 1830 m. liepos 27–29 d.) karalius paskelbė atsisakęs sosto, o valdžią perėmė jo pusbrolis Liudvikas Filipas, tituluotas Orleano hercogu. Liepos revoliucija žymėjo perėjimą nuo konservatyvios Burbonų restauracijos link konstitucinės monarchijos, kuri vėliau vadinta Liepos monarchija. Liudvikas Filipas pasirinko titulą „karalius prancūzų“ (roi des Français) ir valdė iki 1848 m. Prancūzijos revoliucijos, po kurios jis buvo nušalintas.

Priežastys

  • Politinis nepasitenkinimas: Karalius Karolis X siekė atkurti konservatyvesnę, absoliutesnę valdžią ir grąžinti privilegijas dvarui bei bažnyčiai, kas sukėlė protestus tarp liberalesnių sluoksnių.
  • Liepos ordinansai: 1830 m. liepos 25 d. paskelbti karaliaus įsakai (ordonnances) apribojo spaudos laisvę, sumažino parlamento įgaliojimus ir pakeitė rinkimų taisykles — tai tapo tiesioginiu sukilimo iškeltu stimulu.
  • Ekonominės ir socialinės problemos: Augančios kainos, nedarbas ir nusivylimas tradicinėmis institucijomis skatino miestų darbininkus, amatininkus ir jaunimą protestuoti.
  • Naujos politinės jėgos: Auganti buržuazija ir politinės grupės (liberalai, republikoniai, orleanistai) reikalavo daugiau politinės įtakos ir konstitucinių garantijų.

Eiga ir pagrindiniai įvykiai

Sukilimas prasidėjo viešais protestais ir spausdinimo klubų akcijomis po ordinansų paskelbimo. Paryžiuje gyventojai statė barikadas, sukilėliai ir dalis nacionalinės gvardijos stojo prieš Karolio X administraciją. Per tris dienas sukilimas išsiplėtė ir privertė Karolį X atsistatydinti. Jis pabėgo į Didžiąją Britaniją, o laikinoji vyriausybė pasiūlė sostą Liudvikui Filipui, kuriam Parlamentas suteikė konstitucinį valdžios pagrindą.

Pasekmės

  • Politinis pokytis: Buvo įsteigta Liepos monarchija (1830–1848) — konstitucinė, liberalesnė monarchijos forma, labiau orientuota į buržuaziją nei į senojo režimo aristokratiją.
  • Skirstymasis politikos lauke: Revoliucija sustiprino skirtingas jėgas: legitimistus (Burbonų šalininkus), orleanistus (Liudviko Filipo šalininkus), bonapartistus ir republikoniškas grupes. Šios skirtinės vėliau lėmė politinę nestabilumą.
  • Ribotas reformų mastas: Nors Liepos monarchija įvedė konstitucines garantijas, rinkimų teisė liko ribota, todėl dauguma darbininkų ir žemesnių klasių liko neįtraukti į politinį procesą — tai sukaupė naują nepasitenkinimą.
  • Tarptautinis poveikis: Revoliucija paskatino 1830 m. revoliucijas Europoje — pavyzdžiui, Belgijos nepriklausomybę ir sukilimus Lenkijoje bei Italijoje. Ji parodė, kad monarchijos gali būti pakeičiamos ir kad nacionalinės bei liberalios idėjos paplito visame žemyne.
  • Simbolika: Liepos revoliucijos metu plačiau sugrįžo trispalvė (mėlyna–balta–rauda) kaip revoliucinis ir nacionalinis simbolis, pakeitęs senąją Burbonų vėliavą.
  • Ilgalaikė pasekmė: Liepos monarchija baigėsi 1848 m., kai Liudvikas Filipas buvo nušalintas, o Prancūzijoje paskelbta Respublika. Revoliucijos 1830 m. parodė perėjimą nuo tradicinės dinastinės valdžios prie konstitucinių ir tautinių valstybių formų.

Liepos revoliucija yra svarbi istorijoje, nes ji iliustruoja, kaip politiniai sprendimai (pavyzdžiui, spaudos apribojimai) gali greitai sukelti masinius protestus, ir kaip XIX a. Europoje formavosi konkurencija tarp įvairių politinių vizijų — nuo konservatyvių monarchijų iki liberalių ir respublikoniškų judėjimų.