1830 m. Prancūzijos revoliucija
1830 m. Prancūzijos revoliucija, dar vadinama Liepos revoliucija, buvo Prancūzijos karaliaus Karolio X nušalinimas nuo valdžios. Karaliumi tapo jo pusbrolis Liudvikas Filipas, Orleano hercogas. Tačiau po 18 sunkių soste praleistų metų jis taip pat buvo nušalintas nuo karaliaus pareigų. Tai rodė, kad viena monarchijos rūšis keičiasi į kitą. Tai buvo perėjimas nuo Burbonų restauracijos prie Liepos monarchijos. Tai taip pat reiškė valdžios pasikeitimą iš Burbonų rūmų į Orleano rūmus. Žmonės, kurie palaikė Burbonus, būtų vadinami legitimuotojais. Liudviko Filipo šalininkai buvo vadinami orleanistais. Liudvikas Filipas buvo Prancūzijos karalius (ne Prancūzijos karalius) iki 1848 m. Prancūzijos revoliucijos.
Fonas
1824 m. rugsėjo 16 d. į Prancūzijos sostą atsisėdo Karolis X. Jis buvo jaunesnysis Liudviko XVIII brolis. Napoleonui Bonapartui pralaimėjus, jis tapo Prancūzijos karaliumi. Ir Liudvikas, ir Karolis valdė dėl savo gimimo, o ne dėl to, kad to norėjo daugybė žmonių. Tai buvo pirmasis iš dviejų dalykų, nuo kurių prasidėjo Les Trois Glorieuses, "Trys šlovingos dienos", Liepos revoliucija.
1814 m. Napoleonui atsisakius sosto, Europoje, ypač Prancūzijoje, kilo didžiulė sumaištis. Vienos kongresas susirinko, kad iš naujo nubrėžtų žemyno politinį žemėlapį. Į kongresą atvyko daugybė Europos šalių. Tačiau sprendimą kontroliavo keturios svarbiausios jėgos. Tai buvo Jungtinė Karalystė, Austrija, Rusija ir Prūsija, kuriai atstovavo karalius Frydrichas Vilhelmas III. Kitas labai svarbus kongreso dalyvis buvo Charles Maurice de Talleyrand'as. Jis buvo Napoleono laikų Prancūzijos diplomatas. Prancūzija buvo laikoma priešiška valstybe.
Talleyrand'as siūlė Europai grįžti prie pirmosios, "teisėtos" vyriausybės. Jis turėjo omenyje valdžią iki Napoleono. Šiam planui iš esmės pritarė Kongreso nariai. Prancūzija grįžo prie 1789 m. sienų, o į sostą grįžo Burbonų rūmai. Kongreso nuomone, politinė padėtis Prancūzijoje ir Europoje vėl tapo normali. Tačiau naujasis karalius Liudvikas XVIII jautė, kad nacionalizmo ir demokratijos idėjos jo šalyje tebevyrauja. Todėl jie sudarė ir pasirašė Charte constitutionnelle française - Prancūzijos konstituciją. Ji dar vadinama La Charte. Tai buvo antrasis dalykas, nuo kurio prasidėjo Liepos revoliucija.
Orleano hercogas
Trys šlovingos dienos
1830 m. liepos 26 d., pirmadienis
Žmonės greitai sužinojo apie Saint-Cloud "ordonansus" iš "Le Moniteur". Įsiutę darbuotojai buvo atleisti iš darbo, o verslas uždarytas. Vasaros pradžioje didėjo nedarbas, kuris vasaros pradžioje vis augo. "Todėl daugeliui... darbininkų neliko nieko kito, kaip tik protestuoti".
Tokie laikraščiai kaip "Journal des débats", "Le Moniteur Universel" ("Le Moniteur") ir "Le Constitutionnel" jau nebebuvo leidžiami. Taip atsitiko dėl naujojo įstatymo. Beveik 50 žurnalistų iš 12 miesto laikraščių susirinko liberaliojo Le National redakcijoje. Ten jie pasirašė protestą ir pažadėjo, kad jų laikraščiai ir toliau bus leidžiami.
Tą vakarą policija atvyko į spaudos kioską ir atėmė įstatymams prieštaraujančius laikraščius. Supykusi bedarbių minia karštai šaukė: "A bas les Bourbons!" "Vive la Charte!!!" Armandas Karrelis, respublikonų žurnalistas, rašė laikraštyje "Le National":
"Prancūzija... grįžta į revoliuciją pačios valdžios veiksmu... teisinis režimas nutrūko, prasidėjo jėgos režimas... situacijoje, kurioje dabar esame, paklusnumas nustojo būti pareiga... Prancūzija pati turi nuspręsti, kiek toli turėtų siekti jos pasipriešinimas."
Tarsi svajonių pasaulyje, Paryžiaus policijos prefektas vakare rašė: " ...tobuliausia ramybė (taika) ir toliau viešpatauja (viešpatauja) visose sostinės dalyse. Mane pasiekusiuose pranešimuose neužfiksuotas joks ... dėmesio vertas įvykis".
Léon Cogniet paveikslas "1830 m. liepos mėnesio scenos". Šiame paveiksle vaizduojama 1830 m. liepos revoliucija.
Klausimai ir atsakymai
K: Kaip dar vadinama 1830 m. Prancūzijos revoliucija?
A: 1830 m. Prancūzijos revoliucija taip pat buvo vadinama Liepos revoliucija.
K: Kas nutiko per Liepos revoliuciją?
Atsakymas: Liepos revoliucija buvo Prancūzijos karaliaus Karolio X nušalinimas nuo valdžios, o karaliumi tapo jo pusbrolis Liudvikas Filipas, Orleano hercogas.
K: Kas tapo karaliumi po to, kai per Liepos revoliuciją Karolis X buvo nušalintas nuo valdžios?
A: Orleano hercogas Liudvikas Filipas tapo karaliumi po to, kai per Liepos revoliuciją Karolis X buvo nušalintas nuo valdžios.
K: Kokius pokyčius nulėmė Liepos revoliucija?
A: Liepos revoliucija reiškė perėjimą nuo Burbonų restauracijos prie Liepos monarchijos.
K: Kas po Liepos revoliucijos pakeitė valdžią?
A: Po Liepos revoliucijos valdžia iš Burbonų rūmų perėjo į Orleano rūmus.
K: Kaip po Liepos revoliucijos buvo vadinami Burbonų šalininkai?
A: Po Liepos revoliucijos Burbonų šalininkai buvo vadinami legitimuotojais.
K: Kas buvo Prancūzijos karalius po Liepos revoliucijos iki 1848 m. Prancūzijos revoliucijos?
A: Po Liepos revoliucijos iki 1848 m. Prancūzijos revoliucijos Prancūzijos karaliumi (ne Prancūzijos karaliumi) buvo Liudvikas Filipas.
