1830 m. Prancūzijos Liepos revoliucija: apibrėžimas, priežastys ir pasekmės
1830 m. Prancūzijos revoliucija, dar vadinama Liepos revoliucija, įvyko 1830 m. liepos pabaigoje ir lėmė Prancūzijos karaliaus Karolio X nušalinimą. Po trijų sukilimo dienų (Les Trois Glorieuses, 1830 m. liepos 27–29 d.) karalius paskelbė atsisakęs sosto, o valdžią perėmė jo pusbrolis Liudvikas Filipas, tituluotas Orleano hercogu. Liepos revoliucija žymėjo perėjimą nuo konservatyvios Burbonų restauracijos link konstitucinės monarchijos, kuri vėliau vadinta Liepos monarchija. Liudvikas Filipas pasirinko titulą „karalius prancūzų“ (roi des Français) ir valdė iki 1848 m. Prancūzijos revoliucijos, po kurios jis buvo nušalintas.
Priežastys
- Politinis nepasitenkinimas: Karalius Karolis X siekė atkurti konservatyvesnę, absoliutesnę valdžią ir grąžinti privilegijas dvarui bei bažnyčiai, kas sukėlė protestus tarp liberalesnių sluoksnių.
- Liepos ordinansai: 1830 m. liepos 25 d. paskelbti karaliaus įsakai (ordonnances) apribojo spaudos laisvę, sumažino parlamento įgaliojimus ir pakeitė rinkimų taisykles — tai tapo tiesioginiu sukilimo iškeltu stimulu.
- Ekonominės ir socialinės problemos: Augančios kainos, nedarbas ir nusivylimas tradicinėmis institucijomis skatino miestų darbininkus, amatininkus ir jaunimą protestuoti.
- Naujos politinės jėgos: Auganti buržuazija ir politinės grupės (liberalai, republikoniai, orleanistai) reikalavo daugiau politinės įtakos ir konstitucinių garantijų.
Eiga ir pagrindiniai įvykiai
Sukilimas prasidėjo viešais protestais ir spausdinimo klubų akcijomis po ordinansų paskelbimo. Paryžiuje gyventojai statė barikadas, sukilėliai ir dalis nacionalinės gvardijos stojo prieš Karolio X administraciją. Per tris dienas sukilimas išsiplėtė ir privertė Karolį X atsistatydinti. Jis pabėgo į Didžiąją Britaniją, o laikinoji vyriausybė pasiūlė sostą Liudvikui Filipui, kuriam Parlamentas suteikė konstitucinį valdžios pagrindą.
Pasekmės
- Politinis pokytis: Buvo įsteigta Liepos monarchija (1830–1848) — konstitucinė, liberalesnė monarchijos forma, labiau orientuota į buržuaziją nei į senojo režimo aristokratiją.
- Skirstymasis politikos lauke: Revoliucija sustiprino skirtingas jėgas: legitimistus (Burbonų šalininkus), orleanistus (Liudviko Filipo šalininkus), bonapartistus ir republikoniškas grupes. Šios skirtinės vėliau lėmė politinę nestabilumą.
- Ribotas reformų mastas: Nors Liepos monarchija įvedė konstitucines garantijas, rinkimų teisė liko ribota, todėl dauguma darbininkų ir žemesnių klasių liko neįtraukti į politinį procesą — tai sukaupė naują nepasitenkinimą.
- Tarptautinis poveikis: Revoliucija paskatino 1830 m. revoliucijas Europoje — pavyzdžiui, Belgijos nepriklausomybę ir sukilimus Lenkijoje bei Italijoje. Ji parodė, kad monarchijos gali būti pakeičiamos ir kad nacionalinės bei liberalios idėjos paplito visame žemyne.
- Simbolika: Liepos revoliucijos metu plačiau sugrįžo trispalvė (mėlyna–balta–rauda) kaip revoliucinis ir nacionalinis simbolis, pakeitęs senąją Burbonų vėliavą.
- Ilgalaikė pasekmė: Liepos monarchija baigėsi 1848 m., kai Liudvikas Filipas buvo nušalintas, o Prancūzijoje paskelbta Respublika. Revoliucijos 1830 m. parodė perėjimą nuo tradicinės dinastinės valdžios prie konstitucinių ir tautinių valstybių formų.
Liepos revoliucija yra svarbi istorijoje, nes ji iliustruoja, kaip politiniai sprendimai (pavyzdžiui, spaudos apribojimai) gali greitai sukelti masinius protestus, ir kaip XIX a. Europoje formavosi konkurencija tarp įvairių politinių vizijų — nuo konservatyvių monarchijų iki liberalių ir respublikoniškų judėjimų.
Fonas
1824 m. rugsėjo 16 d. į Prancūzijos sostą atsisėdo Karolis X. Jis buvo jaunesnysis Liudviko XVIII brolis. Napoleonui Bonapartui pralaimėjus, jis tapo Prancūzijos karaliumi. Ir Liudvikas, ir Karolis valdė dėl savo gimimo, o ne dėl to, kad to norėjo daugybė žmonių. Tai buvo pirmasis iš dviejų dalykų, nuo kurių prasidėjo Les Trois Glorieuses, "Trys šlovingos dienos", Liepos revoliucija.
1814 m. Napoleonui atsisakius sosto, Europoje, ypač Prancūzijoje, kilo didžiulė sumaištis. Vienos kongresas susirinko, kad iš naujo nubrėžtų žemyno politinį žemėlapį. Į kongresą atvyko daugybė Europos šalių. Tačiau sprendimą kontroliavo keturios svarbiausios jėgos. Tai buvo Jungtinė Karalystė, Austrija, Rusija ir Prūsija, kuriai atstovavo karalius Frydrichas Vilhelmas III. Kitas labai svarbus kongreso dalyvis buvo Charles Maurice de Talleyrand'as. Jis buvo Napoleono laikų Prancūzijos diplomatas. Prancūzija buvo laikoma priešiška valstybe.
Talleyrand'as siūlė Europai grįžti prie pirmosios, "teisėtos" vyriausybės. Jis turėjo omenyje valdžią iki Napoleono. Šiam planui iš esmės pritarė Kongreso nariai. Prancūzija grįžo prie 1789 m. sienų, o į sostą grįžo Burbonų rūmai. Kongreso nuomone, politinė padėtis Prancūzijoje ir Europoje vėl tapo normali. Tačiau naujasis karalius Liudvikas XVIII jautė, kad nacionalizmo ir demokratijos idėjos jo šalyje tebevyrauja. Todėl jie sudarė ir pasirašė Charte constitutionnelle française - Prancūzijos konstituciją. Ji dar vadinama La Charte. Tai buvo antrasis dalykas, nuo kurio prasidėjo Liepos revoliucija.
Orleano hercogas
Trys šlovingos dienos
1830 m. liepos 26 d., pirmadienis
Žmonės greitai sužinojo apie Saint-Cloud "ordonansus" iš "Le Moniteur". Įsiutę darbuotojai buvo atleisti iš darbo, o verslas uždarytas. Vasaros pradžioje didėjo nedarbas, kuris vasaros pradžioje vis augo. "Todėl daugeliui... darbininkų neliko nieko kito, kaip tik protestuoti".
Tokie laikraščiai kaip "Journal des débats", "Le Moniteur Universel" ("Le Moniteur") ir "Le Constitutionnel" jau nebebuvo leidžiami. Taip atsitiko dėl naujojo įstatymo. Beveik 50 žurnalistų iš 12 miesto laikraščių susirinko liberaliojo Le National redakcijoje. Ten jie pasirašė protestą ir pažadėjo, kad jų laikraščiai ir toliau bus leidžiami.
Tą vakarą policija atvyko į spaudos kioską ir atėmė įstatymams prieštaraujančius laikraščius. Supykusi bedarbių minia karštai šaukė: "A bas les Bourbons!" "Vive la Charte!!!" Armandas Karrelis, respublikonų žurnalistas, rašė laikraštyje "Le National":
"Prancūzija... grįžta į revoliuciją pačios valdžios veiksmu... teisinis režimas nutrūko, prasidėjo jėgos režimas... situacijoje, kurioje dabar esame, paklusnumas nustojo būti pareiga... Prancūzija pati turi nuspręsti, kiek toli turėtų siekti jos pasipriešinimas."
Tarsi svajonių pasaulyje, Paryžiaus policijos prefektas vakare rašė: " ...tobuliausia ramybė (taika) ir toliau viešpatauja (viešpatauja) visose sostinės dalyse. Mane pasiekusiuose pranešimuose neužfiksuotas joks ... dėmesio vertas įvykis".
Léon Cogniet paveikslas "1830 m. liepos mėnesio scenos". Šiame paveiksle vaizduojama 1830 m. liepos revoliucija.
Klausimai ir atsakymai
K: Kaip dar vadinama 1830 m. Prancūzijos revoliucija?
A: 1830 m. Prancūzijos revoliucija taip pat buvo vadinama Liepos revoliucija.
K: Kas nutiko per Liepos revoliuciją?
Atsakymas: Liepos revoliucija buvo Prancūzijos karaliaus Karolio X nušalinimas nuo valdžios, o karaliumi tapo jo pusbrolis Liudvikas Filipas, Orleano hercogas.
K: Kas tapo karaliumi po to, kai per Liepos revoliuciją Karolis X buvo nušalintas nuo valdžios?
A: Orleano hercogas Liudvikas Filipas tapo karaliumi po to, kai per Liepos revoliuciją Karolis X buvo nušalintas nuo valdžios.
K: Kokius pokyčius nulėmė Liepos revoliucija?
A: Liepos revoliucija reiškė perėjimą nuo Burbonų restauracijos prie Liepos monarchijos.
K: Kas po Liepos revoliucijos pakeitė valdžią?
A: Po Liepos revoliucijos valdžia iš Burbonų rūmų perėjo į Orleano rūmus.
K: Kaip po Liepos revoliucijos buvo vadinami Burbonų šalininkai?
A: Po Liepos revoliucijos Burbonų šalininkai buvo vadinami legitimuotojais.
K: Kas buvo Prancūzijos karalius po Liepos revoliucijos iki 1848 m. Prancūzijos revoliucijos?
A: Po Liepos revoliucijos iki 1848 m. Prancūzijos revoliucijos Prancūzijos karaliumi (ne Prancūzijos karaliumi) buvo Liudvikas Filipas.
