1791 m. Prancūzijos Konstitucija
1791 m. Prancūzijos Konstitucija buvo antroji rašytinė Prancūzijos Konstitucija. Ją po Prancūzijos revoliucijos pradėjo taikyti naujoji Prancūzijos vyriausybė. Jos įžanga buvo Žmogaus ir piliečio teisiųdeklaracija.
Šioje Konstitucijoje teigiama, kad Prancūzijoje bus konstitucinė monarchija. Didžiausi nesutarimai kilo dėl to, kiek galių tokioje sistemoje turėtų turėti Prancūzijos karalius. Po labai ilgų derybų pirmoji Konstitucija buvo pateikta 1791 m. rugsėjo mėn.
Ji sukūrė konstitucinę monarchiją. Tačiau karalius vis tiek pabėgo, nes bijojo jakobinų, kurie nemėgo karalių.
Konstitucijos pagrindas buvo valdžių atskyrimo idėja: Nacionalinis Susirinkimas buvo įstatymų leidžiamoji valdžia, karalius ir ministrai sudarė vykdomąją valdžią, o teisminė valdžia buvo nepriklausoma nuo kitų dviejų valdžių. Tačiau po šio dokumento pasirašymo Prancūzijos revoliucija vis dar tęsėsi.
Konstitucijoje buvo bandoma sukurti liberalią buržuazinę konstitucinę monarchiją, tačiau tai nepasiteisino. 1792 m. rugpjūčio 10 d. Prancūzijos monarchija baigėsi.
1791 m. Prancūzijos Konstitucija
Klausimai ir atsakymai
K: Kokia buvo 1791 m. Prancūzijos konstitucija?
A: 1791 m. Prancūzijos konstitucija buvo antroji rašytinė Prancūzijos konstitucija. Ji buvo priimta 1791 m. rugsėjį ir sukūrė konstitucinę monarchiją.
K: Kas buvo šios konstitucijos įžangoje?
A.: Šios konstitucijos įžangoje buvo Žmogaus ir piliečio teisių deklaracija.
K: Kas sukėlė nesutarimų tarp tų, kurie norėjo konstitucinės monarchijos?
A: Didžiausias nesutarimas kilo dėl to, kiek galių tokioje sistemoje turėtų turėti Prancūzijos karalius.
K: Kodėl karalius pabėgo po to, kai ji buvo pasirašyta?
A: Karalius pabėgo, nes bijojo jakobinų, kurie nemėgo karalių.
K: Kaip šiuo dokumentu buvo bandoma sukurti liberalią buržuazinę konstitucinę monarchiją?
Atsakymas: Šiuo dokumentu bandyta sukurti liberalią buržuazinę konstitucinę monarchiją, įvedant valdžių atskyrimą: Nacionalinis susirinkimas buvo įstatymų leidžiamoji institucija, karalius ir ministrai sudarė vykdomąją valdžią, o teisminė valdžia buvo nepriklausoma nuo kitų dviejų valdžių.
Klausimas: Ar tai pavyko taip, kaip planuota?
Atsakymas: Ne, tai nepasiteisino ir 1792 m. rugpjūčio 10 d. monarchija baigėsi.
