Kiškiai (Lagomorpha) — rūšys, biologija, mityba ir greitis
Sužinokite viską apie kiškius: rūšys, biologija, mityba, įspūdingas greitis (iki 64 km/h), elgsena ir įdomūs faktai — aiškiai, trumpai ir informatyviai.
Kiškiai yra Lagomorpha būrio žinduoliai, priklausantys tai pačiai šeimai kaip ir triušiai. Jie paprastai yra didesni už triušius, turi ilgesnes galines kojas ir dažnai išraiškingas ausis (kai kurių rūšių ausų galiukai būna tamsesni). Lagomorfams būdinga antrinių pjūklinių dantų pora viršutinėje žandikaulio dalyje. Kiškiai dažniausiai gyvena atvirose pievose, stepėse, laukuose ir krūmynuose, jie retai kasa dideles olas kaip kai kurie triušiai, o lizdus (vadinamus „formomis“) dažnai įsirengia virš žemės.
Biologija ir rūšys
Kiškių grupė apima keletą rūšių, paplitusių Europoje, Azijoje, Šiaurės Amerikoje ir dalyje Afrikos. Žinomiausi pavyzdžiai yra Europos rudasis kiškis (Lepus europaeus), kalnų kiškis (Lepus timidus), Arkties kiškis (Lepus arcticus) ir Šiaurės Amerikos sniego batais kiškis (snowshoe hare, Lepus americanus). Rūšys skiriasi pagal dydį, spalvą, kailio pokyčius žiemai (kai kurios rūšys pasikeičia į baltą) ir buveines.
Mityba
Kiškiai yra gryni žolėdžiai. Jų mityba panaši į triušių: jie ėda žoles, žolines raktažoles, žiedines ir lapines augalų dalis, jaunus ūglius, žievę ir šakeles žiemos laikotarpiu. Dažnai ilsisi ir ganosi žolėje, taip pat pasitelkia įvairias piktžoles ir žemės ūkio pasėlius.
Lagomorfams būdingas ir vadinamasis cecotrofijos elgesys (minkštųjų išmatų suėdimas) — tai leidžia papildomai pasisavinti mikroelementus ir vitaminus, kurie susidaro rūgštinant maistą žarnyne.
Elgesys ir dauginimasis
Kiškiai dažniausiai gyvena pavieniui arba poromis, tačiau kartais susirenka ir mažomis grupėmis. Angliškas pavadinimas „drove“ kartais verčiamas į lietuvišką „drovė“ — tai terminas, vartojamas apibūdinti zuikių (arba kiškių) būriui. Dauguma rūšių aktyvios auštant ir temstant (krepuskuliarinės), nors veiklos ritmas priklauso nuo sezonų ir apnašos.
Dauginimasis: kiškių jaunikliai (vadinami leveretais) skiriasi nuo triušių — jie gimsta gana savarankiški: su kailiu ir atmerktomis akimis (precocialūs), todėl nereikalingas gilus lizdas ar ola. Kiškiai gali daugintis keletą kartų per metus; nėštumo trukmė paprastai yra apie 40–42 dienas, o per metus gali būti kelios vados, priklausomai nuo maisto prieinamumo ir klimato.
Greitis ir adaptacijos
Kiškiai yra labai vikrūs ir greitai bėgantys gyvūnai — tai jų pagrindinė gynybos priemonė nuo plėšrūnų. Europos rudasis kiškis (Lepus europaeus) gali bėgti iki maždaug 56 km/h greičiu. Kai kurios Šiaurės Amerikos rūšys, vadinamos „zuikiais“ arba „jackrabbits“, gali pasiekti apie 64 km/h (40 mph) ir vienu šuoliu nušokti iki 3 m (10 pėdų). Kiškių greitį ir manevringumą palaiko ilgos užpakalinės kojos, didelės raumenų masės, gerai išvystyti jutimai (klausa ir rega) bei kamufliažas.
Platinimas, ekologinė reikšmė ir sauga
Kiškiai užima svarbią vietą ekosistemose: jie veikia kaip pagrindinis žolėdžių sluoksnis ir yra svarbus maitinimosi šaltinis daugeliui plėšrūnų — liūtų, vilkų, lapėms, plėšriesiems paukščiams bei žmonėms. Kai kuriose teritorijose didelės kiškių populiacijos gali daryti žalą pasėliams, todėl jie kai kuriose vietovėse laikomi pašaliniais arba reguliuojamais gyvūnais.
Išsaugojimo būklė skiriasi tarp rūšių: kai kurios yra įprastos ir gausios, kitos — vietomis nykstančios dėl buveinių praradimo, medžioklės ir ligų (pvz., miksomatozės ar virusinių ligų). Vietinių populiacijų stebėsena ir buveinių apsauga padeda užtikrinti jų išlikimą.
Papildoma informacija
- Vidutinė gyvenimo trukmė laukinėje gamtoje dažniausiai siekia keletą metų (paprastai 3–7), tačiau esant geroms sąlygoms ir nel etyki pranašumams, atskiros individualijos gali išgyventi ilgiau.
- Skirtumai tarp kiškių ir triušių: kiškiai paprastai didesni, gimdo precocialius jauniklius ir dažniausiai gyvena lauke, o triušiai dažnai kasa urvus ir gimdo altricialius (nevisiškai pasiruošusius) jauniklius).
Kiškiai greitai bėga per pievas
Snieginis kiškis žieminiu kailiu
Poravimosi sezonas
Įprastai drovūs gyvūnai keičia savo elgesį pavasarį, kai kiškiai vejasi vienas kitą po pievas. Gali būti, kad taip patinai varžosi dėl dominavimo (taigi ir dėl galimybės patekti prie veisimosi patelių). Pavasarinio šėlsmo metu galima pamatyti, kaip kiškiai "boksuojasi": vienas kiškis suduoda kitam smūgį letenomis (tikriausiai iš čia kilo terminas "pasiutęs kaip kovo kiškis"). Ilgą laiką buvo manoma, kad tai yra tarpusavio konkurencija, tačiau atidžiau stebint paaiškėjo, kad dažniausiai patelė muša patiną, kad išvengtų kopuliacijos. Kai patelė pasiruošusi poruotis, ji bėga per laukus, pradėdama gaudynes, kurios išbando paskui ją einančių patinų ištvermę. Kai lieka tik stipriausias patinas, patelė sustoja ir leidžia jam susiporuoti.
Snieginis kiškis
Tai šalto klimato Šiaurės Amerikos kiškių rūšis. Kaip ir arktinės lapės, jos plaukai žiemą būna balti, o vasarą - rudi. Tai skirtingos morfos. Šis gebėjimas suteikia jam maskuotę, kuri jam reikalinga, nes jis yra mėgstamiausias kanadinių lūšių maistas.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra kiškis?
Atsakymas: Kiškis yra Lagomorpha būrio žinduolis, priklausantis tai pačiai šeimai kaip ir triušis. Jie yra didesni už triušius ir turi juodas ausis.
K: Kuo maitinasi kiškiai?
A: Jų mityba panaši į triušių mitybą; jie minta bruknėmis ir salotomis. Jie ganosi žolėje ir lapinėse piktžolėse.
K: Kaip greitai gali bėgti rudasis kiškis?
A: Europos rudieji kiškiai gali bėgti iki 56 km/h greičiu.
K: Kaip greitai gali bėgti zuikiai?
A: Penkios Šiaurės Amerikos centrinėje ir vakarinėje dalyse gyvenančių zuikių rūšys gali bėgti 64 km/val. greičiu.
K.: Ar šakalai gali šokinėti?
A.: Taip, vienu metu jie gali nušokti iki 3 m (10 pėdų).
K: Ar kiškiai gyvena pavieniui, ar grupėmis?
A: Kiškiai gyvena pavieniui arba poromis; taip vadinama kiškių grupė.
K: Kokiai šeimai priklauso kiškiai?
A: Kiškiai priklauso tai pačiai šeimai, kaip ir triušiai, Lagomorpha būriui.
Ieškoti