Vabzdžiaėdžiai augalai
Mėsėdžiai augalai - tai augalai, kurie maistinių medžiagų gauna gaudydami ir ėsdami gyvūnus. Jie dažnai vadinami vabzdžiaėdžiais augalais, nes paprastai gaudo vabzdžius. Kadangi dalį maisto gauna iš gyvūnų, mėsėdžiai augalai gali augti ten, kur dirvožemis yra plonas arba skurdus maistingųjų medžiagų. Tai pasakytina apie dirvožemius, kuriuose mažai azoto, pavyzdžiui, rūgščias pelkes ir uolienų atodangas. Pirmąją žinomą knygą apie mėsėdžius augalus Čarlzas Darvinas parašė 1875 metais.
Šis augalų gebėjimas gaudyti gyvūnus yra tikrasis mėsėdiškumas. Penkiose šeimose yra daugiau kaip dvylika genčių. Joms priklauso apie 625 rūšys, kurios vilioja ir gaudo grobį, gamina virškinimo fermentus ir naudoja jų maistingąsias medžiagas. Be to, keliose gentyse yra daugiau kaip 300 rūšių, pasižyminčių kai kuriomis, bet ne visomis šiomis savybėmis. Jos paprastai vadinamos protokarnivotais augalais.
Primityvūs Heliamphora chimantensis ąsočiai yra spąstų su spąstais pavyzdys.
Drosera capensis lipniosios liaukos ir čiuptuvėlių judėjimas
Veneros muselė: rodo reakciją į antrąjį prisilietimą.
Gaudymo mechanizmai
Vabzdžiaėdžių augalų lapai yra panašūs į ąsočius ar pūsles, kuriose gaudomi vabzdžiai. Šiandien žinomi penki skirtingi gaudymo būdai
- Gaudyklės (augalai-gaudyklės) sugauna grobį susuktame lape, kuriame yra virškinimo fermentų arba bakterijų.
- Musių gaudyklėse naudojamos lipnios gleivės.
- Spąstai naudojami greitiems lapų judesiams.
- Pūslėtakojai įsiurbia grobį naudodami pūslę, kurioje susidaro vidinis vakuumas.
- Omarų gaudyklės priverčia grobį judėti link virškinimo organo su į vidų nukreiptais plaukeliais.
Visos šios gaudyklės skirstomos į aktyviąsias arba pasyviąsias. Triphyophyophyllum yra liana (atogrąžų miškuose auganti vijoklinė augalija). Ji turi trijų tipų lapus. Kai reikia, ji išleidžia ilgus lapus. Tai pasyvieji "musių lapai", kuriuose slepiasi gleivės. Augalo lapai neauga ir nejuda reaguodami į judantį grobį. Kita vertus, saulašarė Drosera yra aktyvus "musių popierius". Visos saulašarių rūšys, reaguodamos į kontaktą, geba judinti savo lipnius lazdelius. Letenėlės yra labai jautrios ir lenkiasi link lapo vidurio, kad vabzdys prisiliestų prie kuo daugiau stiebinių liaukų. Pasak Darvino, tokiam atsakui sukelti pakanka mažo gniužulėlio kojų prisilietimo vienu čiuptuvėliu. Tai padeda sugauti ir suvirškinti grobį.
Veneros skraiduolė Dionaea muscipula yra vienas iš labai mažos grupės augalų, gebančių greitai judėti. Kai vabzdys ar voras šliaužia palei lapus ir paliečia plaukelį, spąstai užsidaro tik tada, jei per dvidešimt sekundžių nuo pirmojo prisilietimo paliečiamas kitas plaukelis. Dėl dviejų prisilietimų suveikimo išvengiama energijos eikvojimo objektams, neturintiems maistinės vertės.
Ribiniai atvejai
Mėsėdis augalas turi privilioti, nužudyti ir suvirškinti grobį. Jis taip pat turi gauti naudos iš grobio virškinimo. Daugeliu atvejų iš to gaunamos aminorūgštys ir amonio jonai. Pasitaiko atvejų, kai augalai pagauna grobį, bet jo nesuvirškina. Jie veikiau sudaro simbiozę su kitu organizmu, kuris minta grobiu. Vienas iš tokių atvejų yra saulašarės Roridula rūšis, kuri sudaro simbiozę su vabalu žudiku. Vabalai minta sugautais vabzdžiais. Augalui naudingos vabalų išmatose esančios maistinės medžiagos.
Evoliucija
Rasta nedaug iškastinių mėsėdžių augalų, ir dažniausiai tai būna sėklos arba žiedadulkės. Mėsėdžiai augalai paprastai yra žolės, neturinčios medienos ar žievės. Tikrieji mėsėdžiai tikriausiai nepriklausomai evoliucionavo mažiausiai šešis kartus.
Kai kurie mano, kad visų rūšių gaudyklės turi panašią pagrindinę struktūrą - plaukuotą lapą. Plaukuoti lapai sulaiko ir sulaiko lietaus vandens lašus, kurie padeda bakterijoms augti. Vabzdžiai nusileidžia ant lapo, juos pagauna vandens paviršiaus įtempimas ir jie uždūsta. Bakterijos pradeda skaidyti vabzdį ir iš jo lavono išskiria maistingąsias medžiagas. Tada augalas per lapus pasisavina maistingąsias medžiagas. Taip "maitinasi lapais" daugelis ne mėsėdžių augalų. Todėl augalai, kurie geriau sulaikydavo vandenį ir vabzdžius, turėjo atrankinį pranašumą. Lietaus vandenį galima sulaikyti suėmus lapą, todėl atsiranda gaudyklės. Vabzdžius galima gaudyti ir lapus padarant lipnesnius, todėl atsiranda musių gaudyklės.
Archaeamphora, ankstyviausio žinomo mėsėdžio augalo, vaizdas iš dailininko nuotraukos
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra mėsėdžiai augalai?
A: Mėsėdžiai augalai - tai augalai, kurie maistinių medžiagų gauna gaudydami ir ėsdami gyvūnus, dažniausiai vabzdžius.
K: Kodėl mėsėdžiai augalai gali augti ten, kur dirvožemis yra plonas arba skurdus maistingųjų medžiagų?
A: Mėsėdžiai augalai gali augti ten, kur dirvožemis yra plonas arba skurdus, nes dalį maisto medžiagų jie gauna iš gyvūnų.
K: Kas ir kada parašė pirmąją žinomą knygą apie mėsėdžius augalus?
A: Pirmąją žinomą knygą apie mėsėdžius augalus 1875 m. parašė Čarlzas Darvinas.
K: Kas yra tikrasis mėsėdis?
A: Tikroji mėsėdystė - tai augalų gebėjimas gaudyti gyvūnus, kad gautų maisto medžiagų.
K: Kiek yra mėsėdžių augalų genčių ir rūšių?
A: Yra daugiau kaip dvylika genčių ir apie 625 mėsėdžių augalų rūšys.
K: Kas yra protokarniviniai augalai?
A: Protokarnivoriniai augalai - tai augalai, kuriems būdingi kai kurie, bet ne visi mėsėdžių augalų požymiai.
K.: Ką daro mėsėdžiai augalai, pagavę grobį?
A: Mėsėdžiai augalai gamina virškinimo fermentus ir naudoja maistingąsias medžiagas, gautas iš pagauto grobio.
