Mėsėdžiai augalai (vabzdžiaėdžiai): apibrėžimas ir veikimo principas
Mėsėdžiai augalai (vabzdžiaėdžiai): sužinokite jų unikalų veikimo principą — gaudyklos, virškinimas ir azoto įsisavinimas. Atraskite faktus ir pavyzdžius.
Vabzdžiaėdis augalas yra mėsėdis augalas (dar vadinamas vabzdžiaėdžiu augalu). Tai augalai, kurie papildomai mintasi vabzdžiais ir kitais smulkiais gyvūnais. Dauguma mėsėdžių augalų auga dirvožemyje, kuriame trūksta maistinių medžiagų, ypač azoto ir fosforo. Visos gyvosios būtybės turi azoto, todėl mėsėdžiai augalai jį gauna ne tik per šaknis, bet ir viršžeminiu būdu – virškinant grobį. Be to, jie fotosintezuoja ir gauna energiją iš saulės, tad mėsėdystė papildo, o ne pakeičia jų maitinimą.
Kas yra rinkimo organai ir kaip jie susiformuoja?
Daugelio mėsėdžių augalų gaudymo organai yra modifikuoti lapai. Tokie modifikuoti lapai gali virsti ąsočiais, spąstais, plėvele dengtais „lipniais“ paviršiais arba specialiomis pūslėmis. Pavyzdžiui, ąsočiai turi dangtelį (viršutinę lapo dalį), kuris kartais apsaugo nuo per didelio lietaus įlankstymo. Ant gaudymo paviršių dažnai yra liaukos, gaminančios nektarą, kvapą ar virškinimo fermentus.
Veikimo principas — kaip augalas „valgo“ vabzdžius
- Priviliojimas: augalai vilioja grobį spalva, kvapu, nektaru ar specialiais vizualiniais ženklais.
- Sulaikymas: grobis patekęs ant gaudymo organo negali pabėgti dėl lipnumo, slydumo, kryptinių plaukučių ar greitai užsidarančių dalių.
- Virškinimas: suskaidymui augalai skiria fermentus (pvz., proteazes, fosfatazes) arba pasikliauja bakterijomis ir mikroorganizmais, kurie padeda suyrauti grobį.
- Pasimetimas: suskaidytos maistinės medžiagos, ypač azotas ir fosforas, absorbuojamos per specialias liaukas ant gaudymo organų.
Skirtingi gaudymo mechanizmai
- Taurinės (pitfall) struktūros: ąsočiai — pvz., Nepenthes, Sarracenia. Viliojami vabzdžiai nuslysta į ąsočio vidų, o žemyn nukreipti plaukeliai ir slidžios sienelės trukdo išlipti. Viduje gali būti virškinimo skysčių arba mikroorganizmų, skaidančių grobį.
- Lipnūs paviršiai (flypaper): pvz., rožiniai augalai Drosera (rosinės). Ant lapų esančios lipnios liaukos sulaiko vabzdžius ir išskiria fermentus.
- Sprogstantys / uždarantys spąstai: pvz., vienas žinomiausių – Veneros musęgaudė (Dionaea muscipula), kurios lapai greitai užsidaro, pagavę vabzdį.
- Pūslinės struktūros: pvz., vandens augalai Utricularia (pūsliažuvės) turi vakuolines pūslutes, kurios staigiai įsiurbia smulkius bestuburius vandens gyvūnus.
- „Garvežio“ tipo spąstai (lobster-pot): konstrukcijos, kurios leidžia grobiui patekti lengvai, bet išlipti sunkiau dėl kryptinių spyglių.
Kodėl augalai tapo mėsėdžiais?
Pagrindinė priežastis – gyvenimas dirvožemyje, kuriame trūksta pagrindinių maistinių medžiagų. Purvynai, durpynai ir kai kurios smėlio dirvos yra skurdžios azotu ir fosforu. Mėsėdžiškas maitinimasis leidžia augalams įgyti papildomų maistinių medžiagų ir taip išgyventi ar konkuruoti tose aplinkose.
Pavyzdžiai ir kur jie auga
- Dionaea muscipula (Veneros musėgaudė) – garsus spąstų tipas, paplitęs Pietų JAV raistynuose.
- Nepenthes (tropinės ąsočios) – randamos Azijos ir tropikų regionuose, kai kurios rūšys taip pat geba gaudyti smulkius žinduolius arba paukščius (retai).
- Sarracenia ir Darlingtonia – šiauriniai ąsočiai, dažni Šiaurės Amerikos durpyne.
- Drosera (rosinė), Pinguicula (margalapė), Utricularia (pūsliažuvės) – plačiai paplitusios įvairiose klimato juostose.
Virškinimas ir maistinių medžiagų įsisavinimas
Po grobio žūties jo kūnas suyra: kai kurie augalai tiesiogiai išskiria fermentus, kurie skaidina baltymus ir kitus junginius; kiti pasikliauja simbiotinėmis bakterijomis ar vabzdžių bendrijomis, kurios pagreitina skaidymą. Išsiskyrusios azotinės medžiagos ir fosfatai absorbuojami per liaukas ar specialias ląsteles gaudymo organuose.
Žmogaus poveikis, priežiūra ir apsauga
Daugelis mėsėdžių augalų yra jautrūs buveinių pakeitimams: drenažas, užteršimas, durpynų iškasimai ir klimato kaita kelia grėsmę jų populiacijoms. Auginant namuose, svarbu imituoti natūralias sąlygas: rūgštus, maistingumų skurdų substratą (pvz., durpės ir smėlis), gausų apšvietimą, aukštą drėgmę ir švarų vandenį (lietaus ar distiliuotą). Daugelis mėsėdžių augalų neturėtų būti papildomai tręšiami įprastiniais trąšomis, nes jos gali juos pakenkti.
Pabaigai
Mėsėdžiai augalai yra įdomi augalų grupė, atradusi unikalų sprendimą trūkstamų maistinių medžiagų problemai. Jie išsaugo įprastines fotosintezės funkcijas, tačiau papildomai vartoja grobį, kad gautų azoto ir kitų elementų, būtinų augimui ir dauginimuisi.
Azijoje augančių Neptenthes augalų (Nepenthes) ąsočiai išauga iš lapų galų.
Amerikoje augančios Sarracenia (Sarracenia) augalai iš šaknų išaugina ąsočius.
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Kas yra augalas dagys?
Atsakymas: Augalas - tai mėsėdis arba vabzdžiaėdis augalas, mintantis vabzdžiais ir kitais smulkiais gyvūnais.
K: Kodėl mėsėdžiai augalai auga dirvožemyje, kuriame mažai azoto?
A: Visoms gyvoms būtybėms reikia azoto, o mėsėdžiai augalai jo gauna iš vabzdžių, kuriuos sugauna ir suvalgo. Kad kompensuotų azoto trūkumą dirvožemyje, mėsėdžiai augalai prisitaikė gaudyti ir valgyti vabzdžius.
Klausimas: Koks yra smailialapio augalo ąsotis?
Atsakymas: Mėsinių augalų ąsotis yra modifikuotas lapas, kurio dangtelis visada yra lapo viršūnėje arba viršuje.
K: Kaip augalai dagiai gaudo vabzdžius?
A. Augalai-gaudyklės gaudo vabzdžius, naudodamos skysčio (dažnai su nektaru), kuris privilioja vabzdžius prie augalo ąsočio. Vabzdžiui nusileidus ant taurės sienelės, jis krenta į skystį, iš kurio negali ištrūkti dėl lygių ir slidžių sienelių bei į sieneles nukreiptų plaukelių.
Klausimas: Kaip čiurkšliniai augalai gauna azoto?
Atsakymas: Augalai ąsočiai azoto gauna vartodami ir vėliau skaidydami vabzdžius, kuriuos pagauna savo skysčio taurėse. Skaidantis vabzdys į skystį išskiria azotą, kurį augalas pasisavina.
Klausimas: Kokia yra nektaro, esančio augalo ąsotyje, paskirtis?
Atsakymas: Nektaras, esantis augalo ąsotyje, padeda pritraukti vabzdžius prie augalo, todėl padidėja tikimybė, kad augalas sugaus ir suvartos vabzdžius, kad gautų azoto.
K: Kodėl mėsėdžiams augalams reikia azoto?
A: Visoms gyvoms būtybėms reikia azoto, kad galėtų tinkamai augti ir funkcionuoti, o mėsėdžiai augalai azoto gauna vartodami vabzdžius ir kitus smulkius gyvūnus.
Ieškoti