Augalų selekcija
Augalų selekcija - tai menas ir mokslas, kuriuo siekiama pakeisti augalų savybes, kad jie įgytų pageidaujamas savybes. Augalų selekcija gali būti vykdoma įvairiais metodais. Galima atrinkti augalus, pasižyminčius pageidaujamomis savybėmis dauginimui. Galimi ir sudėtingesni molekuliniai metodai (žr. kultigenas ir veislė).
Augalų veisimas praktikuojamas jau tūkstančius metų, beveik nuo žmonijos civilizacijos pradžios. Dabar visame pasaulyje ją vykdo sodininkai ir ūkininkai arba profesionalūs augalų selekcininkai, dirbantys valstybinėse institucijose, universitetuose, konkrečių kultūrų pramonės asociacijose ar mokslinių tyrimų centruose.
Tarptautinės plėtros agentūros mano, kad naujų kultūrų selekcija yra svarbi siekiant išvengti bado. Kuriamos naujos veislės. Jos yra derlingesnės, atsparios kenkėjams ir ligoms, atsparios sausrai arba pritaikytos skirtingoms aplinkoms ir auginimo sąlygoms.
1902 m. Gartono katalogas
Yecoro kviečių veislė (dešinėje) yra jautri druskingumui, o augalai, gauti sukryžminus su W4910 veisle (kairėje), yra atsparesni dideliam druskingumui.
Istorija
Augalų selekcija prasidėjo nuo pirmųjų žemės ūkio augalų prijaukinimo, kuris pradėtas prieš 9 000-11 000 metų. Iš pradžių pirmieji žemdirbiai paprasčiausiai atrinkdavo maistinius augalus, pasižyminčius tam tikromis pageidautinomis savybėmis, ir naudojo juos kaip pirmtakus vėlesnėms kartoms, todėl laikui bėgant kaupėsi vertingos savybės.
Gregoro Mendelio eksperimentai su augalų hibridizacija padėjo nustatyti paveldėjimo dėsnius. Kai šis darbas tapo gerai žinomas, jis tapo naujojo genetikos mokslo pagrindu, kuris paskatino daugelio augalų mokslininkų tyrimus, skirtus augalininkystei gerinti.
Šiuolaikinė augalų selekcija yra taikomoji genetika, tačiau jos mokslinis pagrindas yra platesnis, apimantis molekulinę biologiją, citologiją, sistematiką, fiziologiją, patologiją, entomologiją, chemiją ir statistiką (biometriką). Ji taip pat sukūrė savo technologiją.
Susiję puslapiai
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra augalų veisimas?
A: Augalų selekcija - tai augalų savybių keitimo procesas, siekiant išgauti norimas savybes.
K: Kaip gali būti veisiami augalai?
A: Augalų selekcija gali būti vykdoma atrenkant pageidaujamomis savybėmis pasižyminčius augalus dauginimui arba taikant sudėtingesnius molekulinius metodus, pvz.
K: Kiek laiko praktikuojama augalų selekcija?
A: Augalų selekcija vykdoma jau tūkstančius metų, beveik nuo žmonijos civilizacijos pradžios.
K: Kas užsiima augalų selekcija?
A: Dabar augalų selekcija visame pasaulyje užsiima sodininkai, ūkininkai ir profesionalūs augalų selekcininkai, dirbantys valstybinėse institucijose, universitetuose, konkrečių kultūrų pramonės asociacijose ar mokslinių tyrimų centruose.
K: Kodėl svarbu veisti naujus augalus?
A.: Tarptautinės plėtros agentūros mano, kad naujų augalų veisimas yra svarbus siekiant išvengti bado. Naujos veislės yra derlingesnės, atsparios kenkėjams ir ligoms, atsparios sausrai arba pritaikytos skirtingoms aplinkoms ir auginimo sąlygoms.
K: Kokie yra augalų selekcijos tikslai?
A: Augalų selekcijos tikslai - išauginti pageidaujamų savybių turinčius augalus, skirtus dauginti, arba sukurti naujas veisles, kurios būtų derlingesnės, atsparios kenkėjams ir ligoms, atsparios sausrai arba pritaikytos skirtingoms aplinkoms ir auginimo sąlygoms.
K: Kaip augalų selekcija gali padėti išvengti bado?
A: Augalininkystė gali padėti išvengti bado kuriant naujas augalų veisles, kurios būtų derlingesnės, atsparios kenkėjams ir ligoms, atsparios sausrai arba pritaikytos skirtingoms aplinkoms ir auginimo sąlygoms.
