Genetiškai modifikuotas maistas: apibrėžimas, pavyzdžiai ir poveikis
Sužinokite, kas yra genetiškai modifikuotas maistas, dažniausi pavyzdžiai (kukurūzai, sojos, lašiša), poveikis sveikatai, aplinkai, privalumai ir rizikos.
Genetiškai modifikuotas maistas (GM maistas) – tai maistas, pagamintas naudojant genetiškai modifikuotus organizmus. GM maisto produktuose yra GM organizmų arba jų dalys; modifikacijos atliekamos keičiant organizmo genomą taip, kad jis įgytų tam tikrų pageidaujamų savybių.
Kas tai reiškia praktikoje?
Genetinė modifikacija gali būti vykdoma įvairiais būdais: įterpiant genus iš kitų rūšių, slopinant tam tikrus genų veikimus arba tiksliai redaguojant esamus genus. Tokiu būdu kuriami augalai ar gyvūnai, kurie gali būti atsparesni ligoms, greičiau augti, turėti daugiau maistinių medžiagų arba būti atsparūs herbicidams ir kitiems stresams.
Trumpa istorija
Komercinė prekyba genetiškai modifikuotais maisto produktais prasidėjo 1994 m., kai bendrovė "Calgene" pirmą kartą pateikė rinkai vėluojančius nokti pomidorus (Flavr Savr). Nuo to laiko GM technologijos buvo taikomos įvairiems augalams, gyvūnams ir mikroorganizmams.
Dažni pavyzdžiai
- kukurūzai
- sojos
- medvilnė
- rapsai
- pirmasis pardavimui patvirtintas genetiškai modifikuotas maisto gyvūnas – lašiša
Taip pat komerciniuose rinkiniuose dažnai naudojami iš GM augalų gauti produktai, pvz. sojų, kukurūzų, rapsų, ryžių ir medvilnės sėklų aliejai.
Genetinės modifikacijos tikslai
Augalų ir kitų organizmų modifikacijos gali turėti skirtingus tikslus. Dažniausi yra:
- Atsparumas herbicidams (palengvina piktžolių kontrolę)
- Atsparumas vabzdžiams (mažina poreikį purkšti insekticidus)
- Atsparumas virusams
- Atsparumas grybelinėms ligoms
- papildomų maistinių medžiagų gamyba (pvz., vitaminų turtingesni produktai)
- greitesnis augimas, ilgesnis derliaus išsilaikymas, pagerinta sandėliavimo kokybė ir kt.
Mikroorganizmai ir gyvūnai
Be augalų, genetiškai modifikuoti mikroorganizmai ir gyvūnai taip pat yra kuriami ir tiriami. Pvz., atliekami tyrimai su bakterijomis, kurios pagreitintų sūrio gamybą. Genetiškai modifikuotos mielės galėtų būti naudojamos gaminant mažiau kalorijų turintį alų. Eksperimentiniu būdu buvo sukurti ir genetiškai modifikuoti gyvūnai, skirti tiek maisto gamybai, tiek moksliniams tikslams.
Galimi privalumai
- Padidintas derlius ir mažesni nuostoliai dėl ligų bei kenkėjų.
- Mažesnis cheminės apsaugos priemonių naudojimas (priklausomai nuo atvejo).
- Pagerinta maistinė vertė (pvz., daugiau vitaminų arba pagerintas riebiųjų rūgščių profilis).
- Geresnės sandėliavimo savybės, ilgesnis galiojimo laikas ir mažesni maisto nuostoliai transporte bei sandėliavime.
Saugumo, sveikatos ir aplinkos aspektai
GM maisto saugumas vertinamas atskirai kiekvienam produktui. Vertinama galimi alergeniniai pokyčiai, toksinų gamyba, maistinė vertė ir kiti rizikos veiksniai. Taip pat svarstomi aplinkos aspektai: gretimų laukų užteršimas (genų sklidimas), poveikis nekentėjams (pvz., vabzdžiams, paukščiams) ir keliami ilgalaikiai ekologiniai klausimai.
Todėl daugelyje šalių genetiškai modifikuoti produktai privalo praeiti rizikos vertinimus prieš leidimą į rinką, o jų priežiūrą atlieka nacionalinės ir tarptautinės institucijos.
Reguliavimas ir ženklinimas
Reguliavimo reikalavimai skiriasi priklausomai nuo šalies ar regiono. Kai kur (pvz., Europos Sąjungoje) GM maisto ir pašarų leidimas yra griežtai reguliuojamas, o produktai privalo būti pažymėti, jei juose yra GM sudedamųjų dalių. Kitose šalyse reikalavimai gali būti mažiau griežti arba skirtingi ženklinimo reikalavimai.
Diskusijos ir viešoji nuomonė
Genetiškai modifikuotas maistas kelia intensyvias diskusijas. Šalininkai pabrėžia technologijos suteiktą galimybę didinti tvarumą, gerinti maisto prieinamumą ir maistines savybes. Kritikai nurodo neaiškumus dėl ilgalaikio poveikio sveikatai, ekologinių rizikų ir didesnės verslo kontrolės žemės ūkio grandinėse. Dėl to dauguma visuomenių reikalauja skaidraus ženklinimo ir nepriklausomų saugumo vertinimų.
Ateities perspektyvos
Tobulėjant genų redagavimo technologijoms (pvz., CRISPR), atsiranda naujų galimybių kurti tikslesnes pokyčių formas, kurios gali būti saugesnės ir efektyvesnės nei tradicinės genų įterpimo technologijos. Tačiau tolimesnis šių produktų diegimas reikalauja tiek mokslinių tyrimų, tiek aiškių reguliavimo nuostatų ir viešo informavimo, kad vartotojai galėtų priimti pagrįstus pasirinkimus.
Apibendrinant: GM maistas yra plati sritis, apimanti augalus, gyvūnus ir mikroorganizmus. Jis siūlo tiek potencialią naudą, tiek kelia svarbių klausimų dėl saugumo ir aplinkos; sprendimai dėl jo naudojimo remiasi moksliniais vertinimais, reguliavimu ir visuomenės požiūriu.
Reglamentas
Įvairiose šalyse vyriausybės taiko skirtingą požiūrį į genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) kūrimo ir išleidimo į aplinką vertinimą ir valdymą. Vieni ryškiausių skirtumų yra tarp JAV ir Europos.
JAV reguliavimo politika - tai Koordinuota biotechnologijų reguliavimo sistema. Šią politiką sudaro trys pagrindiniai principai:
- JAV politikoje daugiausia dėmesio bus skiriama genetinio modifikavimo (GM) metodų produktui, o ne pačiam procesui.
- Bus toleruojamas tik toks reguliavimas, kuris pagrįstas moksliškai patikrinama rizika, ir
- GM produktai yra pakankamai panašūs į esamus produktus, todėl esamų teisės aktų pakanka produktams peržiūrėti.
Europos Sąjungoje galioja griežčiausios GMO taisyklės pasaulyje. Visi GMO ir švitinti maisto produktai laikomi "naujais maisto produktais", todėl Europos maisto saugos tarnyba (EFSA) atlieka išsamų, kiekvienu konkrečiu atveju moksliškai pagrįstą maisto produktų vertinimą. Leidimų išdavimo kriterijai apima keturias plačias kategorijas: "sauga", "pasirinkimo laisvė", "ženklinimas" ir "atsekamumas".
Tačiau daugelis mokslininkų mano, kad dabartiniai tyrimai nėra pakankamai geri, kad būtų galima įsitikinti, jog genetiškai modifikuotas maistas yra saugus.
Ženklinimas
Vienas iš svarbiausių klausimų - ar genetiškai modifikuoti produktai turėtų būti ženklinami. Pietų Afrikoje atliktas savanoriško ženklinimo tyrimas parodė, kad 31 proc. produktų, paženklintų kaip produktai be GMO, GM kiekis viršijo 1,0 proc.
Kanadoje ir JAV genetiškai modifikuotų maisto produktų ženklinimas yra savanoriškas. Europoje visi maisto produktai (įskaitant perdirbtą maistą) arba galvijų pašarai, kuriuose yra daugiau kaip 0,9 % patvirtintų GMO, turi būti ženklinami.
Japonijoje, Malaizijoje, Naujojoje Zelandijoje ir Australijoje reikalaujama ženklinti maisto produktus, kad žmonės galėtų pasirinkti, ar jie yra genetiškai modifikuoti, ar įprasti, ar ekologiški.
Pavyzdžiai
Dauguma JAV naudojamo augalinio aliejaus gaminama iš genetiškai modifikuotų augalų. Augalinis aliejus tiesiogiai parduodamas vartotojams kaip kepimo aliejus, margarinas ir sutrintasis aliejus, taip pat naudojamas paruoštuose maisto produktuose.
Apie 95 % JAV auginamų sojų pupelių yra genetiškai modifikuotos, o apie 85 % pasaulio sojų pupelių derliaus perdirbama į sojų rupinius ir augalinį aliejų. Didžioji sojos pupelių dalis auginama aliejui gaminti, o daug baltymų turintys nugriebti ir "paskrudinti" sojos miltai naudojami ūkinių gyvūnų pašarui ir šunų ėdalui. 98 % JAV sojų pupelių derliaus sunaudojama ūkiniams gyvūnams šerti. Mažesnė sojos pupelių dalis tiesiogiai naudojama žmonių maistui.
Bulvių maras
Mokslininkai sukūrė genetiškai modifikuotas bulves, atsparias bulvių marui. Ši liga 1840 m. sukėlė Airijos bulvių badą. Kad būtų galima komerciniais tikslais auginti šiuos genetiškai modifikuotus augalus, reikalingas ES leidimas.
Dauguma JAV naudojamų sojų pupelių yra genetiškai modifikuotos.
Kiti šaltiniai
- Patvirtintų genetiškai modifikuotų augalų sąrašas
- Sheldon Krimsky.Iliuzinis konsensusas dėl GMO sveikatos vertinimo
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra genetiškai modifikuotas maistas?
A: Genetiškai modifikuotas maistas (GM maistas) - tai maistas, pagamintas naudojant genetiškai modifikuotus organizmus (GM organizmus). Genetiškai modifikuotame maiste yra genetiškai modifikuotų organizmų.
K: Kokie yra kai kurie genetiškai modifikuoto maisto pavyzdžiai?
A.: Dažniausiai pasitaikantys genetiškai modifikuotų maisto produktų pavyzdžiai yra kukurūzai, sojos pupelės, medvilnė ir rapsai. Pirmasis genetiškai modifikuotas maisto gyvūnas, patvirtintas pardavimui, yra lašiša. Kiti pavyzdžiai - sojų, kukurūzų, rapsų, ryžių ir medvilnės sėklų aliejus.
K.: Kada buvo pradėta prekiauti genetiškai modifikuotais maisto produktais?
A.: Komercinis genetiškai modifikuotų maisto produktų pardavimas prasidėjo 1994 m., kai "Calgene" pirmą kartą pateikė rinkai vėluojančius nokti pomidorus.
K: Kokiomis savybėmis pasižymi turimi ir būsimi augalai?
A.: Turimi ir būsimi augalai pasižymi tokiomis savybėmis kaip atsparumas herbicidams, vabzdžiams, virusams, grybams, papildomų maistinių medžiagų gamyba, greitesnis augimas ar kita naudinga paskirtis.
K: Ar yra genetiškai modifikuotų gyvulių?
A.: Taip - genetiškai modifikuoti gyvuliai taip pat buvo sukurti eksperimentiniu būdu.
K.: Kaip bakterijos galėtų būti naudojamos sūrių gamyboje?
A: Atliekami bakterijų, kurios pagreitintų sūrio gamybos procesą, tyrimai.
K: Kaip būtų galima panaudoti mieles, kad būtų gaminamas mažiau kalorijų turintis alus?
A: Genetiškai modifikuotos mielės galėtų būti naudojamos gaminant mažiau kalorijų turintį alų.
Ieškoti