Skendenis
Pūslėtalapiai yra Utricularia - mėsėdžių augalų gentis. Yra apie 230 rūšių. Jos aptinkamos gėlame vandenyje ir drėgname dirvožemyje kaip sausumos arba vandens rūšys. Jos gyvena visuose žemynuose, išskyrus Antarktidą. Pūsliažiedžiai auginami dėl žiedų, kurie panašūs į snapučių ir orchidėjų žiedus.
Visos Utricularia yra mėsėdės ir gaudo smulkius organizmus į pūsles panašiomis gaudyklėmis. Sausumos rūšys paprastai turi mažytes gaudykles, kuriomis minta smulkiu grobiu, pavyzdžiui, vandens prisotintame dirvožemyje plaukiojančiais pirmuonimis ir rotiferijomis.
Gaudyklės yra nuo 0,2 mm iki 1,2 cm dydžio. Vandens rūšių, tokių kaip U. vulgaris (paprastoji pūslinė), pūslės paprastai būna didesnės ir jomis gali maitintis vandens blusos (Daphnia), nematodai, net mažos žuvytės, uodų lervos ir jauni pūsleliai.
Nors spąstai yra nedideli, jie labai sudėtingi. Vandenyje gyvenančios rūšys grobį užkabina ant prie gaudyklės durelių prijungtų spragtuko plaukelių. Kai pūslė "įjungiama", joje susidaro neigiamas slėgis: kai spąstai suveikia, grobis kartu su jį supančiu vandeniu įsiurbiamas į pūslę. Kai pūslė prisipildo vandens, durelės vėl užsidaro. Visas šis procesas trunka tik dešimt ar penkiolika tūkstantųjų sekundės dalių.
Pūslėtalapiai yra neįprasti ir labai specializuoti augalai. Pūslinės gaudyklės pripažįstamos kaip viena sudėtingiausių struktūrų augalų karalystėje.
Klausimai ir atsakymai
K: Kaip moksliškai vadinasi pūslinės pūslės?
A.: Mokslinis pūslėtųjų pūslių pavadinimas yra Utricularia.
K.: Kiek yra pūsliažiedžių rūšių?
Atsakymas: Yra apie 230 rūšių pūsliažiedžių.
K.: Kur paprastai gyvena pūsliadumbliai?
A.: Pūsliažvyniai paprastai gyvena gėlame vandenyje ir drėgname dirvožemyje kaip sausumos arba vandens rūšys, jų galima rasti visuose žemynuose, išskyrus Antarktidą.
K: Kaip atrodo pūsliažiedžių žiedai?
A.: Pūsliažiedžių augalų žiedai panašūs į snapučių ir orchidėjų žiedus.
K: Kaip pūsliažuvės gaudo grobį?
A. Pūsliažuvių gaudyklės gaudo grobį, naudodamos gaiduko plauką, sujungtą su neigiamą slėgį turinčiomis gaudyklės durelėmis. Kai spąstai suveikia, grobis su vandeniu aplink jį įsiurbiamas į pūslę. Kai ji prisipildo, durelės vėl užsidaro; šis procesas trunka tik 10-15 tūkstantųjų sekundės dalių.
Klausimas: Kokiais organizmais minta sausumos gyvūnų rūšys?
A: Sausumos rūšys paprastai turi mažytes gaudykles, kuriomis minta smulkiu grobiu, pavyzdžiui, vandens prisotintame dirvožemyje plaukiojančiais pirmuonimis ir ropliukėmis.
K: Kokiais organizmais minta vandens rūšys?
A: Vandens rūšys turi pūsles, kurios paprastai yra didesnės ir gali maitintis vandens blusomis (Daphnia), nematodais, net mažomis žuvytėmis, uodų lervomis ir jaunais pūgžliais.
