Džonas Rėjus (1627–1705) — anglų gamtininkas, rūšių apibrėžimo autorius
Džonas Rėjus — anglų gamtininkas ir rūšies apibrėžimo autorius; empirinės taksonomijos pionierius, kurio „Historia Plantarum“ pakeitė gamtos mokslų istoriją.
Džonas Rėjus (John Ray, 1627 m. lapkričio 29 d. – 1705 m. sausio 17 d.) – anglų gamtininkas, dažnai vadinamas Anglijos gamtos istorijos tėvu. Gimė kaip kaimo kalvio sūnus ir 1644 m., gavęs stipendiją, įstojo į Kembridžo universitetą. Tai buvo karo ir sąmyšio laikotarpis – puritonai kovojo prieš Karolį I. 1648 m. gavęs bakalauro laipsnį, jis išbuvo Trejybės koledže kaip narys.
Rėjus priklausė protestantams atsiskyrėliams, tačiau 1660 m., kai Karolis II sugrįžo, jis buvo įšventintas Anglikonų bažnyčios kunigu Londone. Po karaliaus sugrįžimo buvo spaudžiama vienybė bažnyčios gyvenime: 1662 m. Vienodumo aktas privalomai įtvirtino Bendrosios maldos knygos vartojimą, o daug puritoniškų pažiūrų žmonių tam pasipriešino. Rėjus nenorėjo pasirašyti priesaikos, todėl turėjo atsisakyti savo brolijos ir nebegalėjo dirbti kaip aktyvus kunigas; grįžo į gimtąjį Black Notley kaimą netoli Braintree, Esekse, kur ir toliau domėjosi gamta.
Kelionės ir bendradarbiavimas su Francis Willughby
Black Notley jis susipažino su buvusiu studentu Fransisu Vilbiu (Francis Willughby). Kartu jie trejus metus keliavo po žemyninę Europą, sistemingai rinkdami rūšių pavyzdžius, piešinius ir žinias apie vietinę fauną bei florą. Po Willughby ankstyvos mirties Rėjus tvarkė ir išleido jo paruoštus darbus apie paukščius ir žuvis, taip užtikrindamas, kad kolegos pastangos būtų paskelbtos ir pritaikytos tolimesniems tyrimams.
Mokslinė metodika ir požiūris
1666 m. grįžęs į Angliją Rėjus įstojo į naujai įkurtą Karališkąją draugiją ir skyrė savo gyvenimą gamtos istorijos studijoms. Jis skatino kruopštų stebėjimą, palyginimą ir detalų aprašymą – pabrėžė empirizmą kaip pagrindinį mokslo metodą, prieštaravo vien tik dedukcinei scholastikai bei griežtai „arba/arba“ tipo klasifikacijoms. Jo darbo principas buvo rinkti daug pavyzdžių, fiksuoti panašumus ir skirtumus ir remtis faktais, o ne tik logine spekuliacija.
Pagrindiniai moksliniai darbai ir idėjos
Rėjus paskelbė svarbių darbų apie augalus, gyvūnus ir gamtos teologiją. Jo "Historia Plantarum" (didžiausias jo augalų tyrimas) ir kiti leidiniai ženkliai prisidėjo prie taksonomijos vystymosi. Rėjus nebuvo patvirtinęs vien tik formalios dichotomijos; vietoj to jis klasifikavo augalus ir gyvūnus pagal patikimus bei stebimus panašumus ir skirtumus, taikydamas kelis požymius kartu.
Rūšies samprata: Rėjus pirmasis aiškiai apibrėžė biologinę rūšies sąvoką prieš linėjant XVIII a. taksonomams. Jis rūšį suvokė kaip natūralų, pastovų organizmų vienetą, kurį pažinti galima per nuoseklų stebėjimą ir palyginimą. Nors jis manydavo, kad rūšys yra Dievo sukurtos ir iš dalies pastovios, jo empiriniai apribojimai ir klasifikaciniai kriterijai tapo svarbiu pagrindu vėlesniems mokslininkams, tarp jų ir Linėjui.
Redagavimas ir leidyba
Rėjus ne tik rašė savo monografijas, bet ir redagavo kitų gamtininkų rankraščius, ypač Fransiso Vilbius darbų leidinius apie paukščius ir žuvis. Jo leidybos pastangos padėjo plačiau išplatinti sistemingus faunos ir floros aprašymus bei iliustracijas, kurios buvo svarbios tolimesniems taksonomijos žingsniams.
Palikimas
Rėjaus indėlis – išsamūs aprašai, nuosekli stebėjimų metodika ir aiški rūšies samprata – reikšmingai pagreitino biologinės sistematikos raidą. Jo darbai padėjo pereiti nuo viduramžių ir scholastinių tradicijų prie modernaus, empiriniu pagrindu grįsto tyrimo, o idėjos ir klasifikaciniai principai darė įtaką XVIII a. taksonomams ir tolesnei gamtos istorijos raidai. Svarbiausi jo moksliniai darbus finansiškai rėmė Karališkoji draugija, kurios prezidentu kritiniu 1680-ųjų metų laikotarpiu buvo Samuelis Pepysas.
Rėjaus darbai iki šiol vertinami kaip kertiniai mokslo istorijoje – ne vien dėl aprašytos medžiagos kiekio, bet ir dėl metodologinio poslinkio į išsamų stebėjimą, kelis požymius taikančią klasifikaciją ir aiškų rūšies termino apibrėžimą.
Džonas Rėjus (John Ray)
Ray'aus darbai
Ray'us išleido apie 23 kūrinius, priklausomai nuo to, kaip juos skaičiuoti. Biologiniai darbai dažniausiai buvo parašyti lotynų kalba, kiti - anglų kalba. Kad būtų lengviau skaityti, toliau pateikiami pavadinimai anglų kalba.
- 1660: Kembridžo augalų katalogas.
- 1668: Augalų lentelės
- 1668: Anglų augalų katalogas ir Fasiculus (*priedas)
- 1670: 1670 m.
- 1673: 1616: Stebėjimai žemosiose šalyse ir Anglijoje negiminingų augalų katalogas.
- 1674: Anglų kalbos žodžių, kurie paprastai nevartojami, rinkinys.
- 1675: Trikalbis žodynas, arba nomenclator classicus.
- 1676: Willughby's Ornithologia. "Iš tikrųjų knyga buvo Ray'aus, parengta pagal išankstinius Francis Willughby'io užrašus". p52 12 skyrius "Willughby'is ir Ray'us padėjo mokslinės ornitologijos pagrindus".
- 1682: Naujas augalų metodas.
- 1686: Žuvų istorija +frontis ir 187 graviruotos lentelės. Plokštes pasirašė Karališkosios draugijos nariai. Pirmininkas Samuelis Pepysas pasirašė 79 plokšteles.
- 1686–1704: Augalų istorija. 3 tomai, 1 tomas 1686 m., 2 tomas 1688 m., 3 tomas 1704 m. Trečiajame tome trūko lentelių, todėl jo padėjėjas Džeimsas Petiveris išleido Petiverio katalogą dalimis, 1715-1764 m., su lentelėmis. Pirmųjų dviejų tomų leidyba buvo remiama Karališkosios draugijos prezidento ir bičiulių prenumeratos lėšomis.
- 1690: Britanijos augalų santrauka.
- 1691: Dievo išmintis. 2 leidimas, 1692 m., 3 leidimas, 1701 m., 4 leidimas, 1704 m. (kiekvienas papildytas ankstesniu leidimu). Tai buvo populiariausias jo veikalas. Jame, vėliau pavadintame natūraliąja teologija, gyvų būtybių prisitaikymas aiškinamas kaip Dievo darbas. Jį smarkiai plagijavo (nukopijavo) Viljamas Paleis (William Paley) 1802 m. parašytoje Natūraliojoje teologijoje. p92 p452
- 1692: 1616: Įvairūs svarstymai apie pasaulio išnykimą ir pokyčius. Čia yra keletas svarbių diskusijų apie fosilijas. Rėjus tvirtino, kad fosilijos kadaise buvo gyvos, priešingai nei jo draugai Martinas Listeris ir Edvardas Llvydas. "Iš pradžių tai [fosilijos] buvo gyvų žuvų ir kitų jūroje išaugintų gyvūnų kiautai ir kaulai". Ravenas komentavo, kad tai buvo "išsamiausias ir labiausiai apsišvietęs to meto anglo požiūris". p426.
- 1713 Trys fizikiniai-teologiniai diskursai. Tai trečiasis "Įvairių pasisakymų" leidimas, paskutinis Ray'aus prieš mirtį ir pavėluotai išleistas. Pagrindinė jo reikšmė yra ta, kad Rėjus atsisakė savo ankstesnio pritarimo fosilijoms, matyt, dėl to, kad jį teologiškai neramino išnykimo pasekmės. p37 Robertas Hukas, kaip ir Nikolas Steno, neabejojo biologine fosilijų kilme. Hūkas atkreipė dėmesį į tai, kad kai kurios fosilijos nebėra gyvos, pavyzdžiui, amonitai: tai ir sukėlė Rėjaus susirūpinimą. p327.
- 1693: Gyvūnų ir roplių santrauka.
- 1693: Kelionių rinkinys.
- 1694: Europos augalų kolekcija.
- 1695: (Camden's Brittania).
- 1696: trumpa disertacija.
- 1700: įtikinantis į šventą gyvenimą.
- 1705. Vabzdžių metodas ir istorija. (Po mirties ir neredaguotas)
- 1713: Paukščių ir žuvų santrauka.
Bibliotekos, kuriose saugomi Ray'aus kūriniai
Įskaitant įvairius leidimus, yra 172 Rėjaus kūriniai, iš kurių dauguma yra reti. Vienintelės bibliotekos, turinčios didelius fondus, yra Anglijoje. p153:
Britų biblioteka, Eustonas, Londonas. Joje saugoma daugiau kaip 80 leidinių.
Bodleian biblioteka, Oksfordo universitetas.
Kembridžo universiteto biblioteka.
Kembridžo universiteto Trejybės koledžo biblioteka.
Gamtos istorijos muziejaus biblioteka, Pietų Kensingtonas, Londonas.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas buvo Džonas Rėjus?
A: Džonas Rėjus buvo anglų gamtininkas, kartais vadinamas Anglijos gamtos istorijos tėvu.
K: Kaip jis pateko į Kembridžo universitetą?
Atsakymas: Į Kembridžo universitetą jis pateko gavęs stipendiją.
K: Kas atsitiko, kai 1660 m. į valdžią grįžo Karolis II?
A: Karolis II pareikalavo, kad visi kunigai pasirašytų priesaiką prieš puritonų partiją, o 1662 m. Vienodumo įstatymu religinėse apeigose buvo privaloma vadovautis Bendrųjų maldų knyga (Book of Common Prayer), o tam prieštaravo puritoniškų pažiūrų žmonės. Dėl to Rėjus nepasirašė priesaikos deklaracijos ir buvo priverstas atsisakyti bičiulystės.
K: Ką Rėjus veikė 1666 m. pavasarį grįžęs iš Europos žemyno?
A: 1666 m. pavasarį grįžęs iš žemyninės Europos, jis įstojo į naująją Karališkąją draugiją ir atsidėjo gamtos istorijos studijoms.
K: Kokius svarbius darbus išleido Rėjus?
A: Rėjus paskelbė svarbių darbų apie augalus, gyvūnus ir gamtos teologiją, pavyzdžiui, "Historia Plantarum".
K: Kaip Rėjus klasifikavo augalus kitaip nei kiti iki jo? A.: Užuot klasifikavęs augalus pagal "arba/arba" tipų sistemą, jis juos klasifikavo stebėdamas pagal panašumus ir skirtumus. Taip jis plėtojo mokslinį empirizmą prieš scholastikų dedukcinį racionalizmą. Jis taip pat pirmasis pateikė biologinį rūšių apibrėžimą.
Ieškoti